Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Nepilotuojamu orlaiviu kartografuojama Baltijos jūros pakrantė

 
2018 02 21 11:59
gopalanga.info nuotrauka

Siekiant kiekybiškai įvertinti pakrančių, vėjo ir šlaitų procesų įtaką Lietuvos pajūrio reljefui, nepilotuojamu orlaiviu yra kartografuojamas Baltijos jūros pakrantė ir Pilkosios (Mirusiosios) kopos.

Kartografuojant galima įvertinti Lietuvos pakrantėje vykstančius pokyčius: šlaitų atsitraukimą, kopų vystymąsi, žmogaus įtaką pakrantės reljefui, medžiagos balanso (tūrio) kaitą bet kurioje Lietuvos pajūrio vietoje.

Lietuvos geologijos tarnyba, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetu, nepilotuojamu orlaiviu atlieka itin aukštos raiškos žemės paviršiaus aeronuotrauką bei skaitmeninį reljefo modelį. Tokie duomenys leidžia reljefą įvertinti ne tik vizualiai, bet ir kiekybiškai – automatinėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

Lyginant gautus duomenis su ankstesniais matavimais (pvz., 2009 m. atliktais visos Lietuvos teritorijos lazerinio skenavimo duomenimis), galima įvertinti Lietuvos pakrantėje vykstančius pokyčius – šlaitų atsitraukimą, kopų vystymąsi, žmogaus įtaką pakrantės reljefui, medžiagos balanso (tūrio) kaitą bet kurioje Lietuvos pajūrio vietoje.

Nepilotuojamo orlaivio panaudojimas išplečia kartografavimo galimybes. Dirbant tradicinėmis priemonėmis, tokio masto darbai negalėtų būti įgyvendinti dėl pernelyg didelių darbo laiko sąnaudų. Panaudojant šiuolaikines priemones, maždaug 20 km pajūrio ruožas bei visa Pilkųjų kopų teritorija (6 km2) buvo kartografuota per vieną savaitę. Po to iki keleto savaičių trunka gautų duomenų apdorojimas, tačiau jis didžiąja dalimi yra automatizuotas.

Viso Lietuvos pajūrio kartografavimą planuojama pabaigti iki 2018 m. vasaros – iš esmės dėl to, kad lauko darbai gali būti vykdomi tik esant tinkamoms oro sąlygoms.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"