Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Naujas faktas apie gelmių gyventoją

 
Baltosios gelminės rajos yra vieni iš žinomų didžiausiame gylyje gyvenančių gyvūnų.
Baltosios gelminės rajos yra vieni iš žinomų didžiausiame gylyje gyvenančių gyvūnų. wikipedia.org nuotrauka

Į vaiduoklius panašios baltosios gelminės rajos (Bathyraja spinosissima) peri savo kiaušinėlius hidroterminių versmių sušildytuose vandenyse vandenyno dugne. Šią naujieną neseniai paskelbė mokslininkai.

„Keliame hipotezę, kad rajos taip elgiasi norėdamos pagreitinti kiaušinėlių inkubacijos laikotarpį“, – nurodė vienas tyrimo autorių Pelayo Salinas de Leonas. Vandenyno dugne yra vos 2,7 laipsnio Celsijaus temperatūros, tad perėjimas gali užtrukti daugiau kaip ketverius metus. Tačiau prie versmių vanduo šiltesnis.

Vandenynų gelmės vis dar mažai ištyrinėtos. Hidroterminės versmės pirmą kartą aptiktos 1977 metais. Nuo to laiko išsiaiškinta, kad jos palaiko unikalių gyvybių egzistavimą ir biologinius procesus.

Ramiojo vandenyno baltosios gelminės rajos yra vieni iš žinomų didžiausiame gylyje gyvenančių gyvūnų. Jų kiaušinėlių perėjimosi periodas – vienas ilgiausių faunos karalystėje. „Deja, neturime informacijos, ką toliau daro išsiritęs mailius, kur praleidžia savo ankstyvąsias dienas. Mums reikia tyrinėti toliau“, – teigė P. Salinas de Leonas.

Žinoma, kad kai kurie sausumos gyvūnai ir zauropodai – ilgakakliai žolėdžiai dinozaurai – dėdavo kiaušinius perėtis į vulkanų sušildytą žemę. Mūsų laikais taip elgiasi vadinamieji megapodai, šiukšliavištiniams priklausantys neskraidantys paukščiai iš Tongos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"