Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Mokslininkai tirs, kur žiemoja lietuviškos meldinės nendrinukės

 
2018 07 25 9:49
Organizatorių nuotraukos

Liepos pradžioje jungtinė vokiečių, lietuvių ir latvių gamtininkų komanda lankėsi pamaryje, kur meldinėms nendrinukėms uždėjo specialius geolokatorius. Šių prietaisų pagalba bus nustatyta, kur žiemoja mūsų šalyje gyvenančios globaliai nykstančios meldinės nendrinukės.

Tyrimui vadovaujantis Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas, daugiau nei 20 metų šios rūšies apsauga besirūpinantis dr. Martinas Fladė sako: „Kol kas mes nežinome, kur žiemoja šiaurės vakarinių populiacijų paukščiai. Tikslią informaciją turime tik apie dvi populiacijas vakarų Baltarusijoje ir centrinėje Ukrainoje – šių populiacijų paukščiai žiemoja Malyje. Yra tam tikrų indikatorių, rodančių, kad paukščiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir kai kurių Lenkijos teritorijų (pvz., Biebžos slėnio, Pomeranijos regiono) žiemą leidžia Senegale. Tą ir bandysime patikrinti.“

Specialiais geolokatoriais Lietuvoje sužymėti paukščiai iš Alkos polderio ir Kliošių kraštovaizdžio draustinio (Tyrų), o Baltarusijoje – iš Serveč pelkės, rašoma pranešime spaudai. Iš viso mokslininkai šiuos prietaisus uždėjo 60 paukščių. Tyrime dalyvaujantys retieji giesmininkai taip pat buvo pasverti, apžiūrėti ir sužymėti specialiais žiedais.

„Geolokatoriai atrodo kaip mažos kuprinytės ar alpinisto diržas, minkštos gumos kilpomis pritvirtinamas paukščiui ant nugaros. Spacialiai šiam tyrimui pagaminti itin lengvi geolokatoriai tesudaro apie 2 proc. bendros nendrinukės kūno masės, todėl paukščiams judėti prietaisai visiškai netrukdo – uždėjus geolokatorių paukščiai lengvai nuskrenda.“– pasakoja Gintaras Riauba, gamtininkas iš Baltijos aplinkos forumo, dalyvavęs geolokatorių projekte.

Šie geolokatoriai fiksuoja saulės šiesą. Norint sužinoti paukščio maršrutą, kitais metais paukštį reikės pagauti dar kartą, nuimti geolokatorių ir jame sukauptus duomenis apdoroti specialia programine įranga, atlikti analizę. „Deja, bet mokslas dar neišrado tokių mažų ir lengvų prietaisų, kurie iškart galėtų fiksuoti paukščio buvimo vietą.“ – sako Martinas Fladė. Geolokatorius yra 1 euro cento monetos dydžio ir sveria apie 0,4 g.

Mokslininkai prašo pastebėjus paukščius su geolokatoriais, pranešti jiems, o paukščius žieduojantys ornitologai, sugavę geolokatoriais pažymėtus paukščius juos turėtų pasverti, patikrinti paukščio būklę, nedėti papildomų žiedų, prietaiso ar žiedų nenuimti, informaciją apie paukščio sugavimo vietą ir kitus duomenis perduoti Lietuvos paukščių žiedavimo centrui.

Lietuvoje šiam tyrimui talkina specialistai iš Baltijos aplinkos forumo, Ventės rago ornitologinės stoties, Žuvinto biosferos rezervato ir Kuršių nerijos nacionalinio parko.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"