Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Miškininkai skambina pavojaus varpais

 
2018 05 09 8:20
Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvoje nusistovėjus vasariškiems orams, labai sunerimo miškininkai – beveik pusėje šalies miškų pasiekta ketvirta gaisringumo klasė (didelis miškų gaisrų pavojus), nors jų ir taip nepavyksta išvengti. Sinoptikų prognozės rodo, kad situaciją gali dar labiau apsunkinti numatomas gerokai mažesnis nei įprastai kritulių kiekis.

Miškų lankytojų prašoma elgtis itin atsakingai, nes, pasak sinoptikų, Lietuvoje toliau laikysis šilti ir sausi orai, o tai reiškia, kad gaisrų kilimo tikimybė tik didės.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad jau pirmadienį trečdalyje Lietuvos miškų urėdijų, daugiausia pietiniuose ir rytiniuose rajonuose, dėl sausros buvo pasiekta ketvirta gaisringumo klasė, taigi didelis miškų gaisrų pavojus. Nors miškininkai nuolat įspėja apie galimas tragiškas pernykštės žolės deginimo ar kitokio neatsargaus elgesio su ugnimi pasekmes, tokių atvejų vis dar pasitaiko. Nevaldoma ugnis iš liepsnojančių pievų dažnai persimeta į durpynus, miškus, itin nukenčia sodinukai ir jaunuolynai, užsidega pastatai, degimo produktais užteršiamas oras. Beprasmiuose gaisruose žūsta ne tik augalai ir gyvūnai, bet ir žmonės.

Šiemet iki gegužės 8 dienos Lietuvoje užregistruoti 44 miško gaisrai, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – 10.

Pirmadienį gaisras buvo kilęs Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Varėnos regioninio padalinio teritorijoje. Laikinasis šio padalinio vadovas Dainius Muzikevičius „Lietuvos žinioms“ teigė nesureikšminantis šio gaisro, nes jis buvo veikiau „simbolinis“ – išdegė vos apie 0,02 hektaro miško paklotės. Praėjusią savaitę (balandžio 30 – gegužės 6 dienomis) Lietuvos miškuose užfiksuoti septyni gaisrai. Ugnis pažeidė 1,2 ha miško.

VMU regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais iki gegužės 8 dienos Lietuvoje užregistruoti 44 miško gaisrai 11,09 ha plote, iš jų 20 gaisrų – privačiuose miškuose 8,25 ha plote. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šalyje užregistruota tik 10 miško gaisrų 0,78 ha plote.

Iš viso šiemet VMU regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus apie kilusius gaisrus buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 151 kartą. Didžiausi gaisrai praėjusį mėnesį buvo kilę privataus miško valdose. Kretingos regioninio padalinio Šernų girininkijoje išdegė apie 1,47 ha, apie 1,3 ha privataus miško išdegė Šalčininkų padalinio Jašiūnų girininkijoje. Kiek mažesni miško plotai nuo ugnies nukentėjo Šilutės padalinio Žemaitkiemio, Vilniaus padalinio Kalvelių, Druskininkų padalinio Grūto girininkijose.

„Pavasarį miškų gaisrai dažniausiai kyla dėl deginamos žolės. Iš pievų liepsnos persimeta į mažesnius miškus, jie dažniausiai yra privatūs. Šiuo metu pievų deginimas jau yra liovęsis, bet miškams iškilo pavojus dėl itin sausų orų. Neaišku, kiek jie užsitęs“, – „Lietuvos žinioms“ teigė VMU Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.

Reikia saugoti

VMU Druskininkų regioninio padalinio laikinasis vadovas Algirdas Marcevičius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad kol kas šio regiono miškuose itin didelio gaisrų pavojaus nėra, bet jei laikysis vasariškai šilti ir sausi orai, situacija gali labai greitai keistis. „Miškai sparčiai sausėja – jau gal savaitę nelijo. Beveik kiekvieną pavasarį būna panaši situacija, tik šiemet gal kiek šilčiau nei įprastai“, – teigė jis.

A. Marcevičius vylėsi, kad ir toliau miškuose nebus didelio lankytojų srauto. Mat juose kol kas nėra nei uogų, nei grybų. Todėl neketinama riboti gyventojų lankymąsi miškuose. Tai dažniau daroma vasarą, kai žmonės į miškus traukia rinkti visokių gėrybių. Dabar miškus lankantys žmonės eina pasigėrėti gamta, pailsėti, pakvėpuoti tyru oru. Todėl jų elgesys gamtoje yra kur kas atsakingesnis nei gėrybių rinkėjų.

Šiuo metu vieni sausiausių miškų yra VMU Alytaus regioninio padalinio teritorijoje. Šio padalinio laikinasis vadovas Egidijus Mensevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad net ir dabar, kai miškuose nėra ko rinkti, lankytojų netrūksta. „Būtų gerai, kad jie laikytųsi principo nedaryti nieko bloga nei gamtai, nei kitiems – elgtis taip, kaip norėtum, kad ir su tavimi elgtųsi kiti. Tuomet ir gaisrų miškuose nekils“, – tikino jis. E. Mensevičius pažymėjo, kad miškininkai lankytojams yra įrengę poilsio aikšteles, o kai kuriose jų įrengtos ir laužavietės. Todėl lankytojai turėtų jomis naudotis, o ne elgtis taip, kaip šauna į galvą.

Daugiausia liepsnos miškus žaloja pietinėje ir rytinėje šalies dalyje. / Valstybinių miškų urėdijos duomenys
Daugiausia liepsnos miškus žaloja pietinėje ir rytinėje šalies dalyje. / Valstybinių miškų urėdijos duomenys

VMU Miško apsaugos skyriaus specialisto D. Adžgausko teigimu, miškų gaisrinė sauga yra patikėta patiems miškininkams. Nors kiekviename padalinyje yra suformuota po vieną ar daugiau ugniagesių komandų, bet kur kas svarbiau, kad gaisrai iš viso nekiltų. Tuo turėtų pasirūpinti ir privačių miškų savininkai, įrengdami mineralizuotas apsaugos juostas, kad gaisrams būtų sunkiau plisti.

Šilčiau nei įprasta

Šiluma Lietuvos neapleidžia nuo balandžio. Praėjusį mėnesį vidutinė oro temperatūra buvo 8,1–11,1 laipsnio šilumos – 2–3,6 laipsnio daugiau nei įprastai. Balandžio 30-oji buvo karščiausia to mėnesio diena – beveik trečdalyje meteorologijos stočių registruoti temperatūros rekordai. Druskininkuose oras įkaito iki 28,6 laipsnio – tai naujas šios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Didesnėje šalies dalyje šį mėnesį kritulių iškrito 40–70 mm – 1,2–2,3 standartinės klimato normos.

Jau pirmadienį trečdalyje Lietuvos miškų buvo didelis gaisrų pavojus. / Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys
Jau pirmadienį trečdalyje Lietuvos miškų buvo didelis gaisrų pavojus. / Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad pagal jos prognozes, kurios koreguojamos kas savaitę, gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra numatoma 1–2 laipsniais aukštesnė, palyginti su standartine klimato norma, kuri Lietuvoje siekia 12,4 laipsnio šilumos.

Iš viso šiemet VMU regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 151 kartą.

Kritulių kiekis prognozuojamas gerokai mažesnis, nei įprasta. Pasak sinoptikų, gegužės 14 dieną vidutinis daugiametis kritulių kiekis būdavo apie 12,3 mm, o šiemet jis gali būti apie 4,9 milimetro. Vėliau kritulių gali būti dar mažiau – gegužės 21 dieną jų numatoma apie 3 mm, kai vidutinis daugiametis kritulių kiekis būdavo apie 12 milimetrų.

Mėnesio pabaigoje įprastai prasidėdavo gausesni lietūs. Tačiau šiemet jų galime ir nesulaukti. Prognozuojama, kad gegužės 28 dieną kritulių kiekis sieks apie 5,8 mm (įprastai būna apie 13,6 mm).

Manoma, kad ir šių metų vasaros pradžia bus šilta. Birželis bus iki 1 laipsnio šiltesnis, palyginti su 1981–2010 metų standartine klimato norma, kuri siekia 15,4 laipsnio. Taip pat numatomas mažesnis nei įprasta kritulių kiekis. Todėl sąlygos miškuose kilti gaisrams tik gerės. Jau birželio 10–11 dienomis ketvirtos klasės miškų gaisringumas numatomas daugiau negu pusėje šalies urėdijų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"