Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Mažiau sniego – nebūtinai mažiau problemų

 
2018 03 02 6:00
Pūga ir šaltis Londone - Jungtinė Karalystė prie to nepratusi. /
Pūga ir šaltis Londone - Jungtinė Karalystė prie to nepratusi. / Sipa/Scanpix nuotraukos

Europos miestams smogė Sibiro sniegas, pramintas „Žvėrimi iš Rytų“. Net tokios Viduržemio jūros salos kaip Korsika ir Kapris jo neišvengė. Kai kuriose Ispanijos ir Italijos dalyse sniegas iškrito pirmą kartą per daugelį metų – baltuoja San Sebastianas ir Venecija, o Jungtinėje Karalystėje jis sutrikdė eismą, uždarė mokyklas. Tačiau kai kur, nors orai ir žiemiški, sniego pasirodo vis rečiau.

Kad iškristų sniegas, reikia, jog susidarytų didelis debesis ir temperatūra priartėtų prie nulio arba nukristų žemiau jo. Duomenys visame pasaulyje rodo, kad ji kyla. Pavyzdžiui, pernai vidutinė temperatūra pasaulyje, pasak NASA, buvo 0,9 laipsnio didesnė nei 1951–1980 metais. Per pastaruosius 27 metus nepasitaikė tokių metų, kad vidutinė metinė temperatūra pasaulyje būtų buvusi žemesnė už 1961–1990 metų vidurkį. Dėl to sniegas pasirodo mažiau kartų per metus.

Tačiau taip yra ne visur. Sniego pavidalu iškrintančių kritulių kiekis mažai pasikeitė vietovėse, esančiose daugiau kaip 55 laipsnius šiauriau ekvatoriaus. Ten oras ir taip šaltas, todėl klimato šiltėjimas mažai ką keičia.

Varvekliai Paryžiuje.
Varvekliai Paryžiuje.

Kai kuriais atvejais būtent aukštesnė temperatūra lėmė daugiau sniego. Taip nutiko Didžiųjų ežerų rajone Šiaurės Amerikoje. Anksčiau Didžiuosius ežerus žiemą dažniau sukaustydavo ledas. Jis neleisdavo garuoti drėgmei į atmosferą ir susidaryti sniegui. Pastarosiomis žiemomis ežerai užšąla rečiau, daugiau garuoja, tad ir sniego iškrenta gausiau.

Pastebėta, kad mažiau jo sulaukia Vakarų Rusija, pietinė Kanada, Naujoji Anglija. Viena priežasčių – anksčiau ateinantis pavasaris.

Nors kai kur pasaulyje sniego ateityje iškris mažiau, tai nebūtinai yra gera naujiena. Šie krituliai daug labiau sutrikdo gyvenimą ten, kur pasirodo rečiau, nes vietovės neturi valymo infrastruktūros, o gyventojai nepratę prie tokių sąlygų.

Jei sniegas ir taps retesniu reiškiniu šiltesniame ateities pasaulyje, tai dar nereiškia, kad tuojau baigsis ir visos problemos keliuose, geležinkeliuose, oro uostuose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"