Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Lygiadienis skelbia pavasarį

 
2018 03 21 12:58
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pavasario lygiadienis reiškia tikrojo pavasario pradžią šiauriniame pusrutulyje ir rudens sezoną pietiniame pusrutulyje. 

Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. Taip pat kovo 20-ąją minima ir Žemės diena.

Šiaurės pusrutulyje jau mėgausimės anksčiau pakylančia saule, vėlesniais saulėlydžiais, švelnesniais vėjais, šylančiais orais ir vis sparčiau prabundančia gamta. Tuo tarpu, visiškai priešingi procesai vyks pietinėje planetos pusėje.

Ar lygiadienis visuomet įvyksta kovo 20 d.?

Ne. Jis gali atkeliauti kovo 19, 20 ar 21 d. tačiau per artimiausius keturis dešimtmečius pavasarinis lygiadienis visuomet įvyks kovo 20 d. Kitas, kovo 19 d. lygiadienis įvyks 2044 metais. Lygiadienis pirmą kartą po ilgos pertraukos išpuls kovo 21 d. tik 2102 metais. Paskutinį kartą kovo 21 d. jis buvo užfiksuotas 2007 metais.

Kas yra lygiadienis?

Kiekvienas lygiadienis ir saulėgrįža priklauso astronominiams įvykiams, kuriuos lemia pakrypusi Žemės ašis ir jos nepaliaujamas judėjimas orbitoje. Lygiadienis yra fenomenas vykstantis įsivaizduojamame mūsų dangaus kupole.

Žemė savo orbita skrieja ne statmenai, o pakrypusi nuo savo ašies 23,5 laipsnio, dėl ko šiaurinis ir pietinis pusrutulis tiesioginę saulės šviesą ir šilumą gauna pakaitomis. Lygiadieniai įvyksta du kartus per metus – rudenį ir pavasarį.

Lygiadienio metu abu Žemės pusrutuliai gauna vienodą Saulės spindulių kiekį. Dienos ir nakties trukmė taip pat yra beveik vienoda. Kadangi Žemė niekada nesustoja judėti, dėl ko nakties ir dienos trukmės skirtumas greitai kinta, rašo earthsky.org.

Būtent pailgėjusi dienos trukmė signalizuoja, kad pavasaris jau čia ir netrukus visame šiauriniame Žemės pusrutulyje prasidės vasara. Taip pat galima stebėti ir kasdien kintančią Saulės kelio arką danguje.

Reaguodami į kintančią šviesiojo paros meto trukmę, sekdami saulės pėdsakais, paukščiai bei drugeliai migruoja atgal į šiaurinį pusrutulį. Ilgesnės dienos atneša ir šiltesnius orus. Atbunda gamta ir augalai pradeda naują gyvenimo ciklą. Tuo tarpu pietiniame pusrutulyje dienos trumpėja, o naktys ilgėja. Vėstantys orai žymi rudens pradžią ir artėjančią žiemą.

Kaip visa tai atrodo iš kosmoso?

Vaizdo įraše galite pamatyti lygiadienio pristatymą, kurį 2014 m. kovo 19 d. paviešino NASA:

...

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"