Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Lietuvoje pasiutligė nebegraso

 
2018 03 03 6:00
fotkes/thumb/65808_suo_AO.jpg
fotkes/thumb/65808_suo_AO.jpg Alinos Ožič nuotrauka

Pasiutligės atvejų mūsų šalyje nebenustatoma jau trejus metus. Tačiau vis dar privaloma nuo šios ligos skiepyti šunis, laukiniams gyvūnams tebemėtomi jaukai su vakcina.

2006-aisiais Lietuvoje iš lėktuvų pradėjus mėtyti laukiniams gyvūnams skirtus jaukus su gyva vakcina nuo pasiutligės, ši mirtina virusinė liga iš mūsų šalies pasitraukė po dešimtmečio. Vis dėlto savivaldybių, kurios ribojasi su Baltarusija, teritorijose ir šiais metais bus atliekama vakcinacija, nes gretimoje šalyje tokių priemonių nesiimama.

Medicininiams tyrimams, susijusiems su pasiutlige, ir laukiniams gyvūnams vakcinuoti Europos Komisija šiemet Lietuvai skyrė beveik 390 tūkst. eurų.

Lietuvoje naminiai gyvūnai pasiutlige nebeserga nuo 2013-ųjų, o vienam laukiniam gyvūnui ši liga pastarąjį kartą buvo nustatyta 2015-aisiais.

Vykdoma stebėsenos programa

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja valstybinė veterinarijos inspektorė Kristina Stakytė pasakojo, kad laukinių gyvūnų vakcinacija vyks pavasarį ir rudenį. Jaukai su vakcina mėtomi iš lėktuvų taip, kad į kiekvieną kvadratinį kilometrą jų patektų nuo 20 iki 25. Pirmaisiais kampanijos prieš pasiutligę metais būdavo išmėtoma iki 6 mln. jaukų, bet pradėjus mažėti šios ligos atvejų, jų imta mėtyti mažiau. Pavyzdžiui, pernai rudenį išmėtyta 1,8 mln. jaukų.

Tuo pat metu vykdoma ir pasiutligės stebėsenos programa, tiriami galimi ligos platintojai – šunys, katės, lapės, usūriniai šunys ir kiti šiltakraujai gyvūnai. K. Stakytės skaičiavimais, 2017-aisiais jų ištirta beveik 600. Vykdant pasiutligės stebėsenos programą nustatyta, kad Lietuvoje naminiai gyvūnai šia liga nebeserga nuo 2013-ųjų, o vienam laukiniam gyvūnui pastarąjį kartą pasiutligė buvo nustatyta 2015-aisiais. Tuomet šios ligos atvejis užfiksuotas Ignalinos rajone, vietovėje, esančioje netoli Baltarusijos sienos. VMVT duomenimis, paskutinis žmogaus mirties nuo pasiutligės atvejis mūsų šalyje užregistruotas 2007-aisiais. Tai buvo po Indiją keliavęs vyras, užsikrėtęs šia mirtina liga nuo jam įkandusio infekuoto šuns.

Pasiutligės židiniai – Azijoje, Afrikoje

Pasak R. Stakytės, šiemet jau pasirūpinta, kad jaukai su vakcina būtų mėtomi teritorijoje, kuri ribojasi su Baltarusija, mat ši valstybė laukinių gyvūnų vakcinavimo atsisakė. Jaukai bus mėtomi vadinamoje buferinėje 50 kilometrų zonoje. Kaip ir anksčiau, bus vykdoma pavasarinė ir rudeninė laukinių gyvūnų vakcinacija.

VMTV primena: nors Lietuvoje gyvenantys gyvūnai pasiutlige nebeserga, reikėtų vengti kontaktų tiek su laukiniais, tiek su naminiais, bet valkataujančiais gyvūnais. Tai geriausias būdas apsisaugoti nuo jų platinamų ligų. Pabrėžiama, kad pasiutlige, kaip rodo pasaulinė statistika, žmonės dažniausiai užsikrečia nuo benamių šunų. Tačiau žinoma, jog šią ligą platina ir katės, žiurkės, beždžionės bei kiti šiltakraujai gyvūnai. Visi žmonių augintiniai – šunys, katės, šeškai – nuo pasiutligės turi būti skiepijami kartą per metus, o jei vakcina ilgalaikė – priklausomai nuo jos veikimo laiko. Pasaulinė gyvūnų organizacija įspėja, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti pasiutlige yra Indijoje, Tailande, Irane, Irake ir beveik visose Afrikos valstybėse.

Barsto trys lėktuvai

Jaukus su vakcina nuo pasiutligės miškingose šalies teritorijoje jau tryliktus metus mėto UAB „Klaipėdos avialinijos“ aviatoriai. Šios bendrovės direktorius Viktoras Šišniauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog tam naudojami trys lėktuvai, kuriuose sumontuota speciali mėtymo aparatūra. „Turime planus, kur reikia išmėtyti jaukus. Privalu, kad jie nepatektų į vandenį ir gyvenamąsias teritorijas“, – aiškino V. Šišniauskas.

Anot jo, jaukai mėtomi lėktuvui pakilus į 150 metrų aukštį, skrydis trunka pustrečios valandos. „Šiemet mėtysime laukiniams žvėrims skirtą čekišką vakciną nuo pasiutligės. Šį darbą tikimės pradėti balandį“, – kalbėjo V. Šišniauskas. Bendrovės direktorius pabrėžė, kad jaukui su vakcina nukritus į gyvenamosios sodybos teritoriją, jos gyventojai apie radinį privalo pranešti veterinarijos specialistams, o tokį jauką aptikus miške – palikti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"