Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Leidimo – dėl kiekvienos medžio šakos

 
2018 07 19 15:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jei norima net ir privačioje valdoje nugenėti didesnį medį ar jį nupjauti, nuo liepos privaloma gauti savivaldybės valdininkų leidimą.

Aplinkos ministerijos (AM) iniciatyva net ir privačioje žemėje augančius medžius – didesnio nei 30 cm skersmens kaime ir didesnio nei 20 cm skersmens mieste –Vyriausybė pripažino saugotinais. Todėl be valdžios leidimo net šakos nuo jų nupjauti negalima, o tai padariusiems asmenims grės administracinės baudos iki 300 eurų.

Kęstutis Navickas: „Privačiose erdvėse iškertami seni vertingi medžiai, naikinamos istorinės parkų alėjos, masiškai kertami gatvių medžiai. Laikas įjungti stabdžius.“

Be leidimo – nė žingsnio

Nuo liepos pradžios įsigaliojo nauji reikalavimai norintiems genėti ar pašalinti medžius bei krūmus. Anksčiau privačioje namų valdoje tai daryti buvo galima be savivaldybės išduoto leidimo, o nuo šių metų vidurio tokie leidimai privalomi. Jų reikia, jei bus ruošiamasi išpjauti arba genėti privačioje žemėje mieste augančius didesnio kaip 20 cm skersmens (ne mieste – didesnio kaip 30 cm skersmens) ąžuolus, uosius, klevus, guobas, skroblus, skirpstus, bukus, vinkšnas, liepas, maumedžius, beržus bei pušis.

Leidimų kirsti ar genėti medžius nereikia tik tokiu atveju, jeigu norima nugenėti arba nupjauti invazinių rūšių medžius bei krūmus, jei jie bus nudžiūvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti žvėrių. Leidimų nereikia ir šalinant bei genint medžius, krūmus, augančius ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių, geležinkelio želdinių, energetikos objektų apsaugos zonoje, pylimo (polderio) priežiūros juostoje, melioracijos griovio šlaituose ir priežiūros juostoje, ant melioracijos įrenginių. Be leidimų galima kirsti bei genėti medžius ir krūmus, kuriuos numatyta iškirsti pagal parengtus saugomų teritorijų gamtotvarkos planus, kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentus ar kompleksinių kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių tvarkymo planus ir saugomų rūšių apsaugos planus.

Leidimus kirsti medžius ir krūmus privačioje žemėje išduoda savivaldybių administracijos per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

Nori išsaugoti medžius

Pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, sugriežtinti medžių kirtimo reglamentavimą namų valdose ryžtasi siekiant užtikrinti miesto medžių ir želdynų apsaugą. „Pastarųjų metų aktualijos rodo didelį visuomenės ir savivaldybių specialistų nerimą dėl miestuose padaugėjusių želdinių niokojimo atvejų: privačiose erdvėse iškertami seni vertingi medžiai, naikinamos istorinės parkų alėjos, masiškai kertami gatvių medžiai. Laikas įjungti stabdžius“, – aiškino K. Navickas.

Anot ministro, labai svarbi nauja nuostata, kad pakelių želdiniams kirsti taip pat reikės savivaldybių pritarimo. Tai esą turėtų pristabdyti beatodairišką senųjų medžių alėjų naikinimą, užkirstų kelią senų ir vertingų medžių kirtimui privačiuose sklypuose, želdinių kapinėse niokojimui, nepagrįstam masiniam gatvių medžių keitimui.

Saugotinų medžių skirtingo skersmens nustatymas miesto ir kaimo vietovėse, privačiuose ar valstybiniuose žemės sklypuose esą leis rasti balansą tarp privataus sklypo savininko teisės laisvai spręsti, ką sodinti ir kada kirsti, ir visuomenės intereso, be to, reglamentuos ne visų, o tik senesnių, dažnai sodintų ankstesnės kartos, ir didesnę ekologinę, socialinę ar estetinę vertę turinčių želdinių kirtimą. Juolab kad 20 cm skersmens būna 20–30 metų medžiai, priklausomai nuo jų rūšies.

Darbus pagreitino

Birželio pabaigoje marijampoliečio Virginijaus S. iš senelių paveldėtoje sodyboje buvo pats darbų įkarštis – pora vyrų skubėjo pjauti senus medžius, o kitus – genėti, kad taip ne vieną dešimtmetį puoselėtą sodybą prikeltų naujam gyvenimui. „Noriu rekonstruoti gyvenamąjį namą. Šiemet dar neketinau pradėti darbų, nes dar neturiu tam pakankamai lėšų. Tačiau sužinojęs, jog teks pasirūpinti savivaldybės leidimais net prireikus nupjauti tik medžio šakas, ryžausi pertvarką pradėti kur kas anksčiau, nežiūrėdamas, kad dabar – ne pats palankiausias metas medžiams tvarkyti“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo marijampolietis.

Anot jo, senelių sodyboje augantys medžiai yra seni, kai kurie net persenę, bet kada gali pradėti lūžinėti jų šakos, o kai kurių taip ir daro. Todėl jis norintis sodyboje palikti tik pačius vertingiausius – vieną ąžuolą, klevą, liepas, o kitus – išpjauti. Mat seneliai ne vieną dešimtmetį medžių netvarkė, todėl jie ne tik augo stichiškai, bet ir buvo menkai prižiūrimi.

Didės darbų našta

Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius „Lietuvos žinioms“ prisipažino, kad valdininkams reikės suktis, kai savivaldybę užplūs leidimų genėti ar šalinti medžius prašytojai. „Mūsų savivaldybėje tuo užsiima tik du specialistai, o jie ir anksčiau turėjo darbo per akis“, – teigė M. Lelešius. Anot jo, iki kai kurių sodybų, kurių šeimininkai prašo leidimų kirsti ar genėti medžius, gali būti ir 20, ir 30 kilometrų, todėl nemažai laiko teks sugaišti ir važinėjant iš vieno savivaldybės krašto į kitą.

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

Pasak Marijampolės valdininko, tokiam prašymui nagrinėti merijoje skiriama 30 darbo dienų, t. y. maždaug pusantro mėnesio kalendorinių dienų. „Todėl reikalavimas, kad net medžio šaką norint nugenėti privačioje valdoje būtinas savivaldybės leidimas, yra visiškas absurdas“, – tvirtino M. Lelešius.

Viltys – įstatymo pataisose

Dar prieš Vyriausybei pritariant AM iniciatyvai keisti medžių paskelbimo saugotinais kriterijus, Lietuvos būsto rūmai kreipėsi į AM, kad prie nesaugotinų būtų priskirti iš dalies nudžiūvę medžiai, taip pat augantys arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo daugiabučio namo sienos ar arčiau kaip 10 metrų iki daugiabučių pastatų sienų su langais.

„Prie daugiabučių gyvenamųjų pastatų susiklostė ydinga praktika, kai jų gyventojai, nepaisydami teisės aktų reikalavimų, daugiabučių pastatų aplinkoje netinkamoje vietoje sodina medžius, krūmus. Tokie medžiai ar krūmai kelia problemų namo Bendrojo naudojimo objektų (pamatų, stogo) saugumui, eksploatavimui ir priežiūrai. Arti namo esančių medžių šaknys įauga į pastato pamatą, pažeidžia jo hidroizoliaciją“, – argumentavo Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

Deja, į šias pastabas nebuvo atsižvelgta. „Dabar bandysime teikti pasiūlymus keisti Želdynų įstatymą, jo pataisos jau registruotos Seime“, – teigė vienas Būsto rūmų aktyvistų, Vilniaus 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas Algirdas Glodenis. Šias Želdynų įstatymo pataisas Seime numatyta svarstyti rudenį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"