Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Klimato kaita: ko galime tikėtis Lietuvoje

 
2018 02 01 14:56
Žiemoms darantis šiltesnėms, Lietuvoje gali sustiprėti audrų poveikis.
Žiemoms darantis šiltesnėms, Lietuvoje gali sustiprėti audrų poveikis. pixabay.com nuotrauka

Sausį paskelbtoje Jungtinių Tautų klimato ataskaitoje vėl kalbama apie rekordiškai šiltus metus. Nuosaikioje klimato zonoje esančioje Lietuvoje klimato kaita juntama menkiau, tačiau ji vyksta. Kaip LŽ sakė Vilniaus universiteto Geomokslų instituto direktorius Egidijus Rimkus, patys to nepastebėdami mes prisitaikome prie pokyčių – mūsų nebestebina šiltos žiemos arba neįprasti karščiai vasarą.

– Jungtinių Tautų ataskaitoje kalbama apie 3 iš eilės itin šiltus metus, atskirai pažymima, kad praėjusieji metai buvo šiltesni, nors El Nino reiškinys pasireiškė nežymiai. Kokia gi yra bendra tendencija? Kaip keičiasi pasaulinis klimatas?

Vidutinė temperatūra 2016 metais buvo aukštesnė 1,2 laipsnio, o 2015 metais – 1,1 laipsnio.

– Negalima teigti, kad kiekvienais metais atšilimo procesas vyksta tolygiai ir pasaulinė temperatūra kasmet didėja tarkime viena dešimtąja laipsnio dalimi. Klimato sistemoje nuolat vyksta svyravimai. Vieni metai gali būti šiltesni, kiti – šaltesni.

Bendra pokyčių tendencija visgi egzistuoja. 2017 ir ypatingai 2016 ir 2015 metai iš tiesų buvo išskirtiniai, nes temperatūros šoktelėjimas buvo labai ženklus. Manoma, kad tai lėmė dviejų veiksnių samplaika – šiltnamio dujų efektas ir labai stiprus El Nino reiškinys, „pridėjęs“ maždaug 3 dešimtąsias laipsnio. 2016 metai buvo patys šilčiausi per visą matavimų istoriją. Praėjusių metų pradžioje El Nino reiškinys baigėsi ir antra metų pusė jau nebuvo tokia ekstremaliai šilta.

– Kiek toli į praeitį siekia matavimų istorija?

– Kai kurios duomenų bazės pateikia duomenis nuo 1850 metų, kitos – nuo 1880 metų. Tačiau reikia pažymėti, kad XIX amžiuje visuotinių matavimų neturime ir nors pakankamai gerai žinome klimato raidą Europoje ir Šiaurės Amerikoje, apie pasaulinę būklę užtikrintai spręsti negalime, nes nėra duomenų apie didžiulius Afrikos arba Azijos arealus.

Seniausi matavimų duomenys siekia ir XVII amžių, tačiau tie matavimai pavieniai, neleidžiantys susidaryti globalaus vaizdo. Na, o Lietuvoje kasdienius matavimus Vilniuje atliekame jau 245 metus.

Tuo metu apie tikslesnes globalios temperatūros žinias galime kalbėti apytikriai nuo XIX amžiaus pabaigos. Taigi, dabartinę temperatūrą kaip tik ir lyginame su to laikotarpio duomenimis. Per visą vadinamąjį industrinį laikotarpį vidutinė temperatūra 2016 metais buvo aukštesnė 1,2 laipsnio, o 2015 metais – 1,1 laipsnio. Tai – pasaulinis vidurkis, nors skirtingose planetos vietose anomalijos gali pasireikšti įvairiai ir kai kuriuose regionuose fiksuojant atšilimą, kituose galime matyti atvirkštinį reiškinį.

– Koks reiškinys yra El Nino ir kodėl jis toks svarbus klimatui?

– Ramiojo vandenyno ekvatorinėje zonoje, dėl atmosferos cirkuliacijos, rytų pasatai gena šiltą paviršinį vandenį nuo Pietų Amerikos link Australijos. Taigi, vėjui nupūtus paviršinius vandenis, vienoje vietoje turime šiltą, o kitoje – šaltą vandenį. Tačiau kartais ši cirkuliacija sutrinka, nefiksuojame pastovių rytų vėjų ir susidaro dideli šilto vandens plotai. Kai sakome dideli, turime omenyje tiesiogine to žodžio prasme – apie 6 milijonus kvadratinių kilometrų. Šiame plote vykstantis temperatūros padidėjimas, tarkime keliais laipsniais, lemia ir globalios temperatūros šoktelėjimą keliomis dešimtosiomis laipsnio.

El Nino nebūtinai pasireiškia kiekvienais metais ir jo poveikis taip pat gali būti skirtingo masto. Jis gali trukti ir kelioliką ir 20 mėnesių, ir nėra reguliarus. Jo stiprumo pokyčių kol kas taip pat negebame prognozuoti.

Prof. dr. Egidijus Rimkus
Prof. dr. Egidijus Rimkus

– JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui vėl linksniuojamas „amžinasis“ klausimas: pasaulinį atšilimą lemia žmogaus veikla, ar ne? Kokios pozicijos laikosi Lietuvos mokslininkai?

– Diskutuoti čia lyg ir nėra apie ką. Iš esmės, „šiltnamio efekto“ mechanizmas nėra sukurtas žmogaus, tačiau žmogaus veikla prisideda prie jo stiprėjimo. Sakykime, net jei žmogus prie natūralių 33 laipsnių prideda 1 ar 2 – poveikis ekosistemai gali būti katastrofiškas. Šis mechanizmas ir jo samprata nėra jokia naujovė – dar XIX amžiaus pabaigoje švedų mokslininkas Svante Arhenius atliko skaičiavimus, kas nutiktų, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padvigubėtų. Beje, jo skaičiavimai nesmarkiai skiriasi ir nuo dabartinių.

Iki šiol yra ir nežinomųjų, kaip pavyzdžiui klausimai, kaip klimato sistema reaguos į vienokį ar kitokį dirbtinį dirgiklį. Svarbiausios „šiltnamio“ dujos – vandens garai. Taigi, galime daryti prielaidą, kad klimatui šylant, vandens garų kiekis didės ir tai atitinkamai lems dar spartesnį atšilimą. Tačiau užtikrintų atsakymų į šį klausimą neturime, kaip ir pavyzdžiui negalime tiksliai prognozuoti kaip ateityje keisis debesuotumas.

Klausimu, ar „šiltnamio efektą“ sukelia žmogus dažnai manipuliuojama politiškai. Donaldas Trumpas gali sakyti apie klimatą, ką tinkamas, bet jis – ne klimatologas.

Donaldas Trumpas gali sakyti apie klimatą, ką tinkamas, bet jis – ne klimatologas.

Atšilimo mechanizmas yra pakankamai gerai pažintas, bet kol kas vis dar negalime pateikti aiškių prognozių, kaip jis vyks ateityje, nes yra per daug nežinomų veiksnių. Tarkime, prognozuojama, kad per XXI amžių vidutinė temperatūra pakils 0,5 – 4,8 laipsnio. Ne itin tikslu, ar ne?

Nežinome, kas bus po keliasdešimties ar net keliolikos metų. Tai priklauso nuo gyventojų skaičiaus, kurį taip pat sudėtinga prognozuoti, nuo energijos vartojimo, technologijų pažangos ir kitų veiksnių. Kas gali pasakyti, kokias energijos formas naudosime šimtmečio pabaigoje? Gal iškastinių žaliavų mums visai nebereikės?

– Planetos gyventojų skaičius nuolat didėja. Logiška būtų manyti, kad augs ir energijos poreikiai ir atitinkamai – poveikis klimatui.

– Nebūtinai. Atsiranda „šiltnamio“ poveikį mažinančios technologijos. Gamyklos nebeišmeta į atmosferą tiek kenksmingų medžiagų, kiek jų išmesdavo prieš porą dešimtmečių. Lygiai taip pat automobilių technologijų pažanga lemia, kad jų varikliai taip pat darosi vis mažiau kenksmingi aplinkai. Tokius pokyčius matome įvairiose srityse ir sunku prognozuoti, kaip žmogus veiks klimatą ateityje. Anksčiau didžiausia teršėja buvo Kinija, tačiau sulėtėjus jos gyventojų prieaugliui, mažėja ir poveikis aplinkai. Apskritai, pastaraisiais metais stebime žmogaus poveikio stabilizavimąsi.

Jei valstybės vykdys įsipareigojimus mažinti taršą, netrukus turėtume pasiekti kenksmingų medžiagų išmetimo į aplinką piką, o tada jis turėtų imti mažėti. Anglies dvideginio koncentracija atmosferoje dar kurį laiką didės, nes anglies dvideginis iš atmosferos pasišalina per ilgą laiką, o mes esame jau gausiai jo prigaminę. Tačiau sumažinus kenksmingų medžiagų išmetimą, ilgainiui galėtų pradėti mažėti ir anglies dvideginio koncentracija.

Pastaraisiais metais stebime žmogaus poveikio stabilizavimąsi.

– Mes gyvename nuosaikiame ir gana švelniame klimate ir pasaulinį atšilimą neretas lietuvis pusiau juokais apibūdina klausimu, „tai ar pamatysiu, kaip Lietuvoj ananasai auga?“ Ko mums iš tiesų tikėtis iš pasaulinių klimato pokyčių?

– Lietuva tikrai nepatenka į klimato kainai jautriausių valstybių dešimtuką, tačiau klystame manydami, kad kitur pasaulyje vykstantys pokyčiai neliečia mūsų. Gyvename globalizacijos amžiuje ir bet kurioje pasaulio dalyje iškilusi problema labai greitai gali tapti visuotine. Pavyzdžiui, klimato pakitimai gali iššaukti didesnę migraciją į Europą.

Didelė dalis žmonijos gyvena pajūrio zonose ir vandenyno lygio kilimas ateityje gali „išvyti“ gyventojus. Klimato kaita gali pasireikšti per įvairius socialinius procesus, kurie mus tikrai gali paveikti.

Tuo metu, vertinant gamtinius klimato kaitos aspektus, Lietuvoje jie nėra labai juntami, tačiau jie vyksta. Galiausiai, jei vidutinė temperatūra Lietuvoje išaugtų 1– 2 laipsniais, žmonių gyvenimo tai iš esmės nepakeistų, o žemdirbiams gal net ir geriau būtų.

Ko gero didžiausi pavojai yra susiję su klimato ekstremalumu. Klimato kaita išbalansuoja sistemą ir ekstremalūs gamtiniai reiškiniai gali intensyvėti. Pereitais metais turėjome neįprastai ilgą lietingą laikotarpį, tačiau nei kiek nemažesnė tikimybė, kad taip pat galime sulaukti sausrų. Paskutinis praėjusio amžiaus ir pirmasis šio amžiaus dešimtmečiai Lietuvoje kaip tik pasižymėjo sausrų gausa.

Galime sulaukti ir kitų ekstremumų, kaip plikledis arba lijundra intensyvėjimo. Tokius ekstremalumus, kaip pavyzdžiui karščio bangos pergyvename jau dabar ir faktiškai prisitaikėme prie jų. Prieš porą dešimtmečių 30 laipsnių karščiai kėlė siaubą, o dabar išgirdę, kad kelias dienas laikysis tokia temperatūra tik gūžtelime pečiais: „na ir kas? Pakentėsime“. Vadinasi mes adaptuojamės prie klimato pokyčių.

– Kai kalbame apie ekstremalumų intensyvėjimą, kada prognozuojame jo sulaukti?

– Na, jokia prognozė jums nepasakys, kad 2028 metais bus sausra. Bendra klimato prognozė sudaroma šimtmečiui ir skaičiuojama, kiek procentų padaugėja arba sumažėja pavojingų reiškinių, kaip kinta vidutinis kritulių kiekis ir panašiai.

Prognozuoti ateitį sunku, tačiau galime manyti, kad „šiltnamio efekto“ dujų (žmogaus veiklos produkto) poveikis gali didėti. Šiuo metu diskutuojama apie tai, kaip keisis tokie reiškiniai, kaip uraganai. Viena iš nuomonių yra ta, kad jų pasaulyje ne dažnės, tačiau jie bus galingesni. Pas mus audros, žinoma, labiausiai pasireiškia pajūrio zonoje. Šiltėjant žiemoms, pajūryje nesant sniego ir ledo, audros daro didesnį ardomąjį poveikį pakrantei. Vienareikšmės prognozės visgi negalime duoti – ekstremalius reiškinius sudėtinga prognozuoti. Matome, kad jų daugėja, tačiau negalime išskaičiuoti, kiek sausrų Lietuvoje kils pavyzdžiui penktame šio amžiaus dešimtmetyje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"