Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Keičiantis klimatui palmės migruoja į šiaurę

 
2018 03 27 16:41
pixabay.com nuotrauka

Naujausios mokslininkų atliktų tyrimų išvados skelbia, kad dėl klimato kaitos vietomis peizažas gali keistis dėl naujų augalų. Pavyzdžiui, Vašingtono miestas (JAV) garsėja savo žydinčiomis vyšniomis, tačiau vieną dieną jų vietą gali užimti ir palmės.

Tyrime mokslininkai analizavo kaip palmių medžių augimo teritorijos plečiasi į šiaurinius pasaulio regionus, kurie daugybę metų buvo pernelyg vėsūs šių tropinių medžių augimui.

Egzistuoja daugiau nei 2500 palmių rūšių ir nors didžioji dalis jų išgyvena tik tropiniame klimate, visgi, kai kurios jų yra gerokai tvirtesnės ir gali augti vietovėse, kuriose reguliariai pasninga.

Klimatui keičiantis ir mūsų planetai šiltėjant, nesuskaičiuojama augalų ir gyvūnų rūšių galybė migruoja į naujas gyvenamąsias teritorijas, kurios tampa labiau priimtinos jų išgyvenimui. Nuo jų neatsilieka ir palmės.

Nustatyta, kad palmė sėkmingai gali augti aplinkoje, kur vidutinė oro temperatūra yra aukščiau 2 laipsnių pagal Celsijų.

Kylant temperatūrai, ypač šiltėjant žiemoms per artimiausius dešimtmečius galima tikėtis tolimesnės palmių plėtros į šiaurinius regionus. Tačiau viskas priklausys ir nuo kitų faktorių, tokių kaip, veislė ir konkurencijos lygis su kita natūralia augmenija.

Palmių medžiai auga labai greitai, dėl ko jų ląstelės žiemos metu negali pereiti į vegetacinę ramybės būseną. Jie taip pat yra estetiškai patrauklūs ir žmonėms juos pasodinus neįprastose vietovėse šie medžiai gauna galimybę potencialiai įsitvirtinti naujuose laukinės gamtos plotuose.

Tačiau palmės, augančios ne savo teritorijose, laikomos invazine rūšimi, kurios laikui bėgant gali žaloti arba išstumti vietinius augalus.

Skelbiama, kad viena palmių rūšių – Kanapinė šiurkštuolė (Trachycarpus fortunei) yra ypatingai atspari šalčiui dėl ko ji yra mėgstama ir plačiai auginama. Šios palmės neseniai buvo aptiktos pietinės Šveicarijos miškuose, Alpių kalnų papėdėje.

Ši palmių rūšis čia išplito paprasčiausiai dėl to, kad intensyvus šaltukas čia jau nebėra toks ilgalaikis, skelbiama tyrime.

Tyrimo išvados paskelbtos „Nature‘s Scientific Reports“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"