Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Katovicuose oras užterštas taip, lyg per metus surūkytumėte 1711 cigarečių

 
AFP/Scanpix nuotraukos

Jau kurį laiką Lenkijos pietuose esantys Katovicai bando įveikti šalutinį anglių ekonomikos efektą – smogą, nes daugiau nei 80 proc. miesto namų apšildomi anglimis, o jas deginant į aplinką išmetamos nefiltruotos kietosios dalelės, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Pasaulio laikas“. Maža to, aplinkosaugininkai teigia, kad per metus Katovicų gyventojo įkvėptas užterštas oras prilygsta 1711 surūkytoms cigaretėms. Todėl netgi buvo sukurta skraidyklė, kuri, skraidydama virš miesto stogų ir kaminų, bando aptikti didžiausius aplinkos teršėjus.

Niekur kitur Europos Sąjungoje smogas nėra toks stiprus, kaip Pietų Lenkijoje. Paradoksalu, bet šiemet Katovicuose, mieste garsėjančiame anglių ir plieno pramone, bus rengiama klimato kaitos konferencija.

Jei Lenkijoje bet ko paklaustumėte apie Katovicus, būtinai išgirstumėte žodžius kasyba, anglys ir plienas. Maždaug 300 tūkst. gyventojų turintis miestas yra didžiausias Europoje anglių gavėjas. Beveik pusė darbo vietų, susijusių su plieno ir anglių pramone, siūlomos būtent Katovicuose.

Taigi anglių pramonė – viena svarbiausių Lenkijos ekonomikos šakų. Anglių gavyba – Pietų Lenkijos identiteto dalis, sako klimato pokyčių analitikas Andrzejus Ancygieris. Tad nenuostabu, kad nemažai kas nustebo, kai pernai rengtoje Bonos klimato kaitos konferencijoje buvo paskelbta, jog 2018 m. susitikimas bus rengiamas Katovicuose.

Nemažai kritikų klausia, ar konferencijoje bus diskutuojama, kaip užbaigti iškastinio kuro erą regione, kuris kaip niekas kitas priklausomas nuo anglių. Daugelis aplinkosaugininkų abejoja, kad konferencija gali būti sėkminga, ir mano, kad lenkų anglių pramonės lobistams pavyks pasiekti savo tikslus.

Vis dėlto dalis ekspertų siūlo pažvelgti į Pietų Lenkiją ir Katovicus atidžiau. Skelbiama, kad miestas gana sparčiai keičiasi – tampa daug žalesnis.

Jau kurį laiką Katovicai bando įveikti šalutinį anglių ekonomikos efektą – smogą. Paprastai lapkričio-balandžio mėnesiais miestą apgaubia sunkus smogas. Daugiau nei 80 proc. miesto namų apšildomi anglimis, o jas deginant į aplinką išmetamos nefiltruotos kietosios dalelės.

Maža to, aplinkosaugininkai teigia, kad dažnai deginamos prastos kokybės anglys. Pasak jų, per metus Katovicų gyventojo įkvėptas užterštas oras prilygsta 1711 surūkytoms cigaretėms. Aplinkosaugininkai netgi sukūrė skraidyklę, kuri, skraidydama virš miesto stogų ir kaminų, bando aptikti didžiausius aplinkos teršėjus.

Tiesa, pokyčiai vyksta ne tik ore, bet ir ant žemės. Vienas aplinkosaugininkas ir gatvės menininkas, pasivadinęs Guerilla Partisan Witold, kone kasdien mieste sodina medžius, krūmus ar gėles. Save dar vadinantis sodų partizanu, menininkas bando Katovicuose sukurti kaip įmanoma daugiau žaliųjų vietų.

Jis pripažįsta, kad nedidelius medžius vienoje ar kitoje vietoje jis sodina nelegaliai, bet priduria, kad ne viskas, kas nelegalu, yra blogai. Menininkas nusprendė nelaukti, kol vieno ar kito sprendimo imsis miesto ar šalies valdžia.

Aplinkosaugininkai taip pat stengiasi konsultuoti namų statybos bendroves, kurios skatinamos naudoti energiją taupančias naująsias technologijas. Žaliosios energijos specialistai tikina, kad, perėjus prie atsinaujinančios energetikos, šis sektorius Lenkijai jau 2030 m. galėtų sukurti 186 tūkst. darbo vietų, ir tai beveik 100 tūkst. vietų daugiau, nei šiandien gali pasiūlyti anglių pramonė.

Nors Vakarų Europoje atsinaujinančios energetikos nauda jau pripažinta, Lenkijoje skepticizmas šios energetikos atžvilgiu dominuoja. Kritikai teigia, kad tokia energetika per brangi ir nepatikima. Tokias nuotaikas pakursto ir valdančioji Teisės ir teisingumo partija, kuri nori pasiekti Europos klimato kaitos susitarimus skatindama ne atsinaujinančią energetiką, bet statydama naujas švarias anglių gamyklas.

Vis dėlto Lenkijos aplinkosaugininkai išlieka optimistiški. Jie teigia, kad pamažu bet susidomėjimas žaliosiomis technologijomis auga. Pavyzdžiui, Katovicuose siekiama pakeisti senus anglių šildytuvus naujesnėmis sistemomis. Tikimasi, kad šiai pietinei Lenkijos daliai pavyks greičiau prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos kadaise išgyveni, pavyzdžiui, industriniai Vokietijos regionai.

Klimato kaitos konferencija Katovicuose – puiki galimybė padėti tvirtus žingsnius pokyčių link. Anglių ekonomika vis dar išlieka šių laikų realybe, todėl apie pokyčius svarbu kalbėti su regionais, kurie nuo seno remiasi šia pramones šaka.

Parengta pagal užsienio spaudą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"