Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Karšti orai niekais verčia salotų augintojų triūsą

 
2018 06 02 15:00
Dvylikti metai augalininkyste besiverčiantys Ambraziūnai salotoms šiemet skyrė 30 hektarų. / 
Dvylikti metai augalininkyste besiverčiantys Ambraziūnai salotoms šiemet skyrė 30 hektarų. /  Ramūno Guigos nuotrauka

Salotų augintojams šis pavasaris – itin nepalankus. Žema temperatūra pavasario pradžioje vėlino darbus, o pabaigoje kaitra suniokojo derlių. Optimizmo nesuteikia ir šios vasaros meteorologų prognozės.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad šiemet salotų augintojai susiduria su dviem problemomis.

Karšti orai gadina derlių, dabartinių oro sąlygų daroma žala prilygsta krušos padariniams.

„Dažniausiai salotas augintojai sodina daigais, per tokius karščius jie prasčiau prigyja. Reikia dirbti vakarais, nes pasodinus dieną nebus naudos. Gamybos sąnaudas didina ir laistymas, laistymo pajėgumų neužtenka ir sodinamoms salotoms, ir toms, kurios auga, – sakė Z. Cironkienė. – Salotos prekiniuose ūkiuose auginamos konvejeriu. Šiemet, tikėtina, į vieną savaitę sušoks trijų savaičių derlius. Dėl karščių bei padidėjusios darbų apimties (o darbo jėgos kaime trūksta) suprastėja jų kokybė, ir norint laiku nuimti derlių tenka tiesiog verstis per galvą.“

Antroji problema, pasak Z. Cironkienės, yra rinka. „Žinome, kiek Lietuvoje likę valgytojų, o ir jų poreikis turėti savo daržą, užsiauginti salotų ir kitų vasarinių daržovių patiems išaugęs. Lietuvos rinka yra susitraukusi, salotų eksportas taip pat nėra išvystytas, tad situacija rinkoje sudėtinga, pastebima perkrova“, – tvirtino pašnekovė.

Karšti orai gadina derlių

LDAA duomenimis, 2017 metais bendras deklaruotas salotų plotas sudarė šiek tiek daugiau kaip 680 ha, iš jų asociacijos narių plotai užėmė 70 hektarų. Kadangi per sezoną salotos į tą patį plotą sodinamos tris kartus ir gaunami trys derliai, galima sakyti, kad jos auga trigubai didesniame plote. „Be to, yra nemažai smulkiųjų augintojų – auginantys daržoves deklaruoja apie 18 tūkst. žemdirbių. Sunku pasakyti, ar jie dalyvauja rinkoje, ar augina tik savo reikmėms“, – sakė Z. Cironkienė.

Didžiausi salotų lauko sąlygomis augintojai Lietuvoje, anot LDAA direktorės, yra Raseinių rajono ūkininkas Vaidas Nagreckis, Kauno rajono Juodžių kaimo ūkininkai Renata ir Darius Ambraziūnai, šalčininkietis Evaldas Masevičius ir trakiškė Leonora Mačerinskienė.

„Startas buvo geras, o dabar visas trečias sodinimas eina velniop, – susinervinusi dėl esamos padėties žodžių nerinko R. Ambraziūnienė. – Sausra padarė savo, atsirado vidinių puvinių, salotos per greitai užaugo, nuostoliai didžiuliai. Karšti orai gadina derlių, dabartinių meteorologinių sąlygų daroma žala prilygsta krušos padariniams.“

Be to, gegužės 30-ąją, kai temperatūros stulpelis priartėjo prie +30 °C, išsilydė laistymo sistemos vamzdžiai, gedo varikliai, juos teko remontuoti. Dabar ūkyje laistymu gelbstimos tik šiek tiek ūgtelėjusios salotos, o subrendusias ir tinkamas prekybai Ambraziūnams greičiausia teks užarti.

„Baiminamės, kad salotos bus nekokybiškos, pirkėjai gali atsitraukti, o norint juos susigrąžinti teks nuostolingai pradavinėti ir gerą produkciją. Jau savaitė, kai gyvename slogiomis nuotaikomis“, – guodėsi Kauno rajono Juodžių kaimo ūkininkė.

Dvylikti metai augalininkyste besiverčiantys Ambraziūnai salotoms šiemet skyrė 30 hektarų. „Pasilikome ištikimi toms rūšims, kurias išbandėme pirmaisiais metais. Iki šiol auginame traškiąsias (gūžines; Iceberg), gražgarstes, romanines, Frizze, Poly, Bionda, Rosso salotas. Taip pat vartotojams galime pasiūlyti špinatų, krapų, petražolių, moliūgų, ankstyvųjų ir vėlyvųjų kopūstų“, – vardijo Renata.

Per metus Ambraziūnai užaugina kelis šimtus tonų salotų, vien traškiųjų (gūžinių) 100 t, per 20 t Bionda, 19 t špinatų, 7 t krapų. Produkciją patys išgabena į prekybos centrus, taip pat turi sutartis su vaisių ir daržovių bazėmis bei salotų perdirbėjais.

„Sezonas prastas, kamuoja karščiai, salotos labai greitai perauga“, – guodėsi nedidelio ūkio savininkas Eivydas Amšiejus. Jo žodžiais, jei laukuose nebūtų įrengta laistymo įranga, šansų ką nors išauginti šiemet neliktų. „Tik pasodinus daigelius, po keturių valandų jie jau nuleiptų. Laistymo sistema visu pajėgumu veikia ne tik vakare ir per naktį, laistoma ir dieną, nes antraip augalai neveši“, – kalbėjo E. Amšiejus.

Šis ūkininkas augina apie 6 ha daržovių, o 12 skirtingų rūšių salotos užima 0,5 ha plotą. Šis Alytaus rajono Varnagirių kaimo ūkininkas derliui realizuoti naudoja trumpąją grandinę: produkciją pardavinėja ūkininkų turgeliuose, tiekia restoranams.

Trūksta vandens

Didžiausių salotų plotų Lietuvoje savininkas Raseinių rajono Plikių kaimo ūkininkas V. Nagreckis kalbėjo kiek optimistiškiau: „Sezonas problemiškas, bet kaip nors išgyvensime.“ Ir čia pat pridūrė, kad šiemet didžiausia problema – vanduo, jo tvenkiniuose trūksta.

Apie 35 ha salotų šiemet auginantis raseiniškis per sezoną paprastai jų vartotojams patiekia per 1 tūkst. tonų. Šiemet žemaičio laukuose veši 16 rūšių salotos, didžiausi plotai skirti traškiosioms (gūžinėms), romaninėms ir garbanotosioms salotoms. Produkciją V. Nagreckis realizuoja per didžiuosius šalies prekybos tinklus, dalį salotų perka perdirbėjai. „Šiemet planavome užauginti jų daugiau, bet, kaip sakoma: „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“, – kalbėjo V. Nagreckis.

Kiekvieną savaitę Plikių kaime į paruoštą lauką pasodinama 200 tūkst. naujų daigų. Derlius taip pat surenkamas kas savaitę ir šiuo metu jau nuimtos balandžio 1–22 dienomis sodintos salotos. „Kadangi pastaruoju metu dėl karščių jos užauga greičiau, nespėjame nuimti ir parduoti, nedidelį plotą jau teko užarti“, – neslėpė Raseinių rajono ūkininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"