Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Gyvenimas su gauja

 
2018 06 23 6:00
Shaunas staugia kartu su savo vilkais, o šie žaisdami jį apkandžioja ir apdaužo.
Shaunas staugia kartu su savo vilkais, o šie žaisdami jį apkandžioja ir apdaužo.

Britas kaukė kartu su savo vilkų gauja, kol dėl kaimynų skundų turėjo išsikraustyti.

Shaunas Ellisas ir jo žmona su keliais vilkais gyveno Devono grafystėje. Shaunas rado vilkų pamestus jauniklius vos kelių dienų amžiaus ir pats išaugino vilkiukus maitindamas iš buteliuko.

„Gyvenau su jais nesiskirdamas pustrečių metų – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Išmokau kaukti kaip jie, kad būčiau priimtas į gaują, – pasakojo vilkžmogiu pramintas britas. – Tačiau tam, kad joje likčiau, kiekvieną dieną turėjau įrodinėti, jog esu to vertas.“

Nepaisant draugystės su vilkais, jie dažnai sužeisdavo Shauną. Net ir žaidžiant jis neišvengdavo vilkų grybšnių. Jo kūnas buvo nusėtas randų ir mėlynių. „Jie stipriai smūgiuodavo galvomis man į pilvą, dėl to prasidėjo bėdos su vidaus organais, kandžiojo ir taip daužydavo galvą, kad esu praradęs sąmonę. Žinau, kad jie nenorėjo padaryti man žalos, bet viena klaidelė galėjo atsieiti man gyvybę“, – mena tuos laikus S. Ellisas.

Dabar jis įsikūręs viename ūkyje Kornvalyje su nedideliu būriu hibridinių vilkų. S. Ellisas teigia, kad jo keturkojai atrodo ir elgiasi visai kaip vilkai, gal tik kiek atlaidesni dėl šuniško savo prado. „Iš pirmo žvilgsnio jokio skirtumo nepastebėsi. Jie atrodo ir elgiasi labai panašiai kaip grynakraujai vilkai“, – tikina S. Ellisas.

Pirmoji S. Elliso gauja buvo išskirstyta, kai jis turėjo išsikraustyti. Britas nusprendė, kad senstančių žvėrių geriau neperkelti į Kornvalį. Kai kurie atsidūrė zoologijos sode, kiti liko ten pat Devone ir yra prižiūrimi.

Vilkų edukacijos ir tyrimų centrą Kornvalyje įkūręs S. Ellisas ten dirba kartu su žmona Kim. Juodu sako, kad „darbas, kurį atliekame, tampa labai populiarus“. Į centrą dažnai atvedami „sunkūs šunys“, patyrę traumų. Jų sutrikimai gydomi pasitelkiant hibridinius vilkus. Šeimininkai sako sulaukią į šiuos kursus žmonių, atvykstančių iš viso pasaulio.

Shaunas žino, kad žmonės dažnai laiko jį pamišėliu, trenktu, bepročiu. Kartais jis ir pats taip apie save mano, „tačiau užtenka vos vieno žmogaus, kuris įvertina tavo darbą, kad suprastum, jog jis reikalingas“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"