Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Europa kepa toliau

 
Laukuose netoli Ženevos besiganantis žirgas taip saugomas nuo kaitrios saulės ir vabzdžių./AFP/Scanpix nuotrauka
Laukuose netoli Ženevos besiganantis žirgas taip saugomas nuo kaitrios saulės ir vabzdžių./AFP/Scanpix nuotrauka

Didelę dalį Europos toliau alina kaitra. Dėl jos Nyderlanduose lydosi asfaltas, o Austrijos policijos tarnybiniams šunims teko išduoti specialų apavą, kad keturkojai nenusviltų letenų. Tiesa, po ištisas savaites tvyrojusių karščių kai kur jau prognozuojamas šioks toks atokvėpis.

Pietų Prancūzijoje termometrai pirmadienį rodė apie 37 laipsnius Celsijaus. Antradienį šalies šiaurėje buvo prognozuojami dar didesni karščiai. Sveikatos apsaugos ministrė Agnes Buzyn teigė, jog žmonėms reikia tinkamai pasirengti ištverti karštas dienas, ir perspėjo, kad visi turi adaptuotis prie nepalankių sąlygų. „Būtina gerti daug skysčių, taip pat valgyti ir vartoti druską“, – aiškino ji.

Ispanijoje karščio aukų sekmadienį padaugėjo iki septynių. Čia per piligriminę kelionę Šv. Jokūbo keliu rytiniame Ekstremadūros regione susmuko 40 metų vokietis. Aprimus vėjui ugniagesiams geriau sekėsi suvaldyti didelį miško gaisrą pietvakarinėje Huelvos provincijoje. Orai išlieka karšti, ypač šalies pietryčiuose. Čia prognozuojama 40–42 laipsnių temperatūra.

Portugalijoje kaitra šiek tiek atlėgo, bet apie 1,1 tūkst. ugniagesių toliau kovoja su gaisru Monšikėje. Šią vietą pirmadienio rytą gaubė tiršti dūmų debesys. Savaitgalį Lisabonos valdžia uždarė vaikų žaidimų aikšteles ir paragino žmones vengti rengti iškylas bei užsiimti kitokia veikla lauke. Buvo atidarytos prieglaudos, kad benamiai galėtų apsisaugoti nuo svilinančios saulės.

Vokietija ruošiasi maždaug 39 laipsnių karščiui, kuris turėtų užklupti šalį savaitės viduryje. Oficiali statistika rodo, kad šiemet nuo balandžio iki liepos oro temperatūra buvo 3,6 laipsnio aukštesnė, palyginti su vidutine temperatūra tais pačiais mėnesiais 1961–1990 metais. Žemdirbiai toliau prašo pagalbos. Vokietijos ūkininkų asociacijos pirmininkas Joachimas Rukwiedas įspėjo, kad vyriausybei gali tekti skirti apie milijardą eurų, nes kai kuriuose regionuose sunyko iki 70 proc. pasėlių. Pirmadienį trijose žemėse – Reino krašte-Pfalce, Saro krašte ir Hesene – daugiau kaip milijonas vaikų sugrįžo į mokyklas, bet dėl kaitros kai kuriems jų leista grįžti namo anksčiau.

Didžiosios Britanijos pietuose toliau laikosi iki 32 laipsnių temperatūra, bet šiaurėje orai vėsesni ir daugiau debesų. Kaip praneša žiniasklaida, atokesnės vietovės, tokios kaip Landžio sala Bristolio įlankoje, turinti dešimtis gyventojų, dėl užtrukusios sausros tapo priklausomos nuo buteliuose išpilstyto vandens. Jis atgabenamas iš šalies pagrindinės dalies, nes vietos ištekliai išseko. Arano saloje Škotijoje, Silio salose prie Pietvakarių Anglijos ir Lamanšo sąsiauryje esančiame Džersyje žmonės raginami taupyti vandenį.

Žemumose esančius Nyderlandus kaitra vargina taip pat, kaip ir kitas valstybes, bet niekas nebūtų pamanęs, kad ji gali sukelti pavojų garsiajai dambų ir kanalų sistemai, turinčiai apsaugoti iš jūros atkovotas žemes. Į nusekusių upių vagas pradėjo skverbtis jūros vanduo, todėl norėdama jį pašalinti agentūra „Rijkswaterstaat“, tvarkanti nacionalinę vandens sistemą, atidarinėja užtvankas giliau žemyne. Penktadienį 11 val. 23 min. sustojo garsiojo Utrechto katedros bokšto laikrodis, nes nuo didelio karščio išsikraipė jo mechanizmas.

Europos vaisių ir daržovių perdirbėjų asociacija („Profel“), įsikūrusi kaimynėje Belgijoje, reiškė apgailestavimą dėl jau trejus metus iš eilės ištinkančių sausrų. „Ekstremalios orų sąlygos Europoje gali lemti produktų kokybės ir kiekybės sumažėjimą“, – teigiama „Profel“ pareiškime. Asociacija taip pat perspėjo, kad artimiausiu metu ims labai trūkti visų daržovių.

Žmonės gaivinasi viename Paryžiaus fontanų.AFP/Scanpix nuotrauka
Žmonės gaivinasi viename Paryžiaus fontanų.AFP/Scanpix nuotrauka

Graikijoje buvo truputį vėsiau, bet praėjusį mėnesį netoli Atėnų siautėjusių miškų gaisrų aukų padaugėjo iki 91 – mirė sužeista 95 metų moteris. Po liepos 23-iosios nelaimės dar 36 žmonės gydomi ligoninėje, šešių iš jų būklė – kritinė.

Kai kuriuos Švedijos regionus niokoję miškų gaisrai jau baigiami užgesinti. Krizių valdymo tarnyba „SOS Alarm“ nurodė, kad jų skaičius sumažėjo iki aštuonių. Pasak pareigūnų, šalies šiauriniame pakraštyje pirmadienį gausiai palijo. Anksčiau rekordinė kaitra ties Šiaurės poliaračiu buvo sukėlusi sausrą ir gaisrų. Vis dėlto daugelyje Švedijos sričių orų sąlygos tebėra sudėtingos.

Kaimynės Suomijos sostinėje Helsinkyje vienas prekybos centras naktį iš šeštadienio į sekmadienį atvėrė duris gyventojams, trokštantiems atokvėpio nuo karščio. Prekybos centro „K-Supermarket“ paskyroje feisbube buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip žmonės, susirinkę kondicionuojamose patalpose, guli ant kilimėlių ir miegmaišių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"