Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Dangų nušvies išskirtinė superpilnatis: pirma tokia per 152 metus

 
2018 01 29 7:33
pixabay.com nuotrauka

Sausio 31 d. patekėsianti pilnatis bus išskirtinė trimis faktoriais.

Tai ne tik bus mėlynoji pilnatis (šis pavadinimas suteikiamas antrajai per tą patį kalendorinį mėnesį patekančiai pilnačiai), tačiau tai bus ir superpilnatis – mėnulis bus arčiausiame savo orbitos taške Žemės atžvilgiu ir atrodys ryškesnis bei didesnis nei įprastai, rašo telegraph.co.uk.

Ir tai dar ne viskas – kai kuriose pasaulio vietose tai bus vadinamoji „kraujo pilnatis“. Šis pavadinimas suteikiamas, kuomet Žemė ant Mėnulio meta raudono atspalvio šešėlį.

Dangaus stebėtojai Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, centrinėje ir rytinėje Azijoje, Indonezijoje, Šiaurės Amerikoje, Aliaskoje ir Havajuose, jeigu tik dangus bus giedras, galės stebėti mėlynąją kraujo superpilnatį.

Tai bus pirmas toks kartas per 152 metus, kai danguje pasirodys „mėlynoji kraujo superpilnatis“, nes paskutinį kartą ji pasirodė 1866 metų kovo 31 d.

Dar žinoma Vilko pilnaties vardu, artėjanti sausio pilnatis patekės praėjus keturioms savaitėms po to, kai sausio 2 d. dangų nušvietė pirmoji šio mėnesio pilnatis. Dviem pilnatimis dangaus stebėtojai bus nudžiuginti ir kovo mėnesį, tuo tarpu trumpiausią metų mėnesį, vasarį, dangus visai nepasipuoš pilnu mėnuliu.

Pilnatis įvyksta kas 29,5 dienos ir tuomet Mėnulis yra visiškai apšviestas Saulės spindulių, o Žemė yra išsidėsčiusi tiesiai tarp Saulės ir Mėnulio.

Iš kur atsirado tokie pilnačių pavadinimai?

Senovėje vietos Amerikos gyventojai laiką skaičiavo ne pagal Julijaus ar Grigaliaus kalendorius. Vietoj to gentys naudojosi pilnatimi, kurių kiekviena turėjo atskirą pavadinimą, padėjusį sekti besikeičiančius metų laikus.

Dauguma šių vardų siejami su veikla ar įvykiais vykusiais tuo metu, kai pakyla pilnatis. Visgi, tai nebuvo bendra ir visų genčių patvirtinta viena laiko skaičiavimo sistema, nes atskiros gentys buvo linkusios mėnulius skaičiuoti ir jiems pavadinimus kurti skirtingai. Td kai kurie pavadinimai naudojami iki šių dienų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"