Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Bitininkai tikisi saulėtos vasaros

 
2018 04 26 15:00
Bitutės po žiemos jau sustiprėjusios ir neša medų / 
Bitutės po žiemos jau sustiprėjusios ir neša medų /  Vilmos Kasperavičienės (LŽ) nuotrauka

Po kelių neproduktyvių metų ir bitėms nepalankios žiemos šalies bitininkai tikisi geresnio sezono. Dauguma prognozuoja, kad pirmąjį medų šiemet kopinės maždaug gegužės viduryje.

Retas bitininkas užpernai ir pernai džiaugėsi sunešto medaus kiekiu. Statistikos departamento duomenimis, 2016-aisiais Lietuvoje surinkta 2 708 t medaus, arba 5 proc. daugiau negu 2015 metais. Duomenų apie 2017 m. rezultatus dar nėra, tačiau ir be statistikos aišku, kad praėjusieji metai bitininkams buvo prasti. Šiųmetinį sezoną jie taip pat pradėjo ne pačiomis geriausiomis nuotaikomis – kai kurie savininkai neteko net pusės bičių šeimų.

„Bitės negali nešti nektaro iš balų. Netgi karštomis dienomis po gausaus lietaus jos dvi dienas negali rinkti nektaro“.

Žūtis lėmė aplaidumas

Aleksandro Stulginskio universiteto docentas, sodininkas ir bitininkas Algirdas Amšiejus tokių netekčių išvengė ir tikino, kad nuostolių pridarė ne neįprasta žiema, o augintojų aplaidumas. „Mano bityne padėtis geresnė už vidutinę, žuvo tik penkios šeimos“, ‑ džiaugėsi bitininkas, šiuo metu turintis apie 200 bičių šeimų. Jam netekčių padėjo išvengti bitėms žiemojimui paliktas tinkamas kiekis maisto ir apsaugai nuo erkučių naudojama skruzdžių rūgštis.

„Pirmoji žiemos pusė buvo pakankamai šilta, todėl bitės aviliuose nesusimetė į tikrąjį kamuolį, buvo pernelyg aktyvios, vartojo maistą, neišskyrė reikiamo anglies dvideginio kiekio, net pradėjo auginti perus. Kai vasario mėnesį atšalo, bitės, auginančios perus, turėjo aviliuose palaikyti apie 35 laipsnių šilumos temperatūrą. Tam jos išeikvojo daug energijos ir taip pat maisto atsargų. Žinau ne vieną atvejį, kai bitės žuvo iš bado“, ‑ nuostolių priežastį aiškino A. Amšiejus.

Pasak jo, tie bitininkai, kurie apie tai pagalvojo iš rudens ir netaupė augintinių gerovės sąskaita, netekčių išvengė. „Kiekvienas bitininkas žino, kad žiemojimui kiekviename koryje reikia palikti ne mažiau kaip 2 kilogramus maisto“, ‑ pabrėžė A. Amšiejus.

Pernykštį sezoną bitininkas vadina prastesniu nei vidutinis. „Kiek pernai liko nenuimtų javų laukuose? – retoriškai klausė pašnekovas. – Žemės ūkyje viskas susiję. Bitės negali nešti nektaro iš balų. Netgi karštomis dienomis po gausaus lietaus jos dvi dienas negali rinkti nektaro.“

A. Amšiejus save vadina bitininku eksperimentuotoju, kuriam sunešto medaus kiekis nėra svarbiausias bitininkavimo tikslas. „Aš medaus nepardavinėju urmu. Didelį kiekį jo galima gauti tik iš rapsų. Tuos bičiulius, kurie išnaudoja bites ir specialiai jas vežioja į rapsų laukus, vadinu „medaus žmonėmis“, o rapsų medų – „maistiniu medumi“, – savo požiūrio neslėpė žinomas bitininkas. Jis piktinosi ir kai kurių bičiulių elgesiu, kurie pirkėjus klaidina, sakydami, jog pardavinėja žibučių medų. „Iš vieno hektaro žibučių galima gauti apie 5 kilogramus medaus. Kur jūs matėte tokius žibučių plotus?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Lietuvoje vyrauja bitynai, kuriuose laikoma iki 25 bičių šeimų. / Vilmos Kasperavičienės (LŽ) nuotrauka
Lietuvoje vyrauja bitynai, kuriuose laikoma iki 25 bičių šeimų. / Vilmos Kasperavičienės (LŽ) nuotrauka

A. Amšiejus prognozavo, kad pirmąjį medų šiemet kopinės gegužės 25–28 dienomis. „Bet žinote, kaip būna – žmogus planuoja, o Dievulis juokiasi“, ‑ patikslino bitininkas.

Išgyvenusios šeimos ‑ stiprios

Mindaugas Samuolis, dešimt metų intensyviai bitininkaujantis Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, prarado apie 20 proc. bičių šeimų. Toks rezultatas tarp bitininkystės specialistų ir ekspertų laikomas normaliu. Ši sezoną M. Samuolis pradeda su maždaug 70 bičių šeimų. „Tos šeimos, kurios išgyveno, yra pakankamai stiprios, todėl visiškai realu, kad apie gegužės vidurį jau kopinėsime pirmąjį medų“, – sakė pašnekovas.

Pasak M. Samuolio, treji metai paeiliui buvo prasti, tad šiemet viliasi, kad saulėtų dienų bus daugiau ir bitutės suneš daugiau medaus. „Prasti metai yra tie, kai iš šeimos surenkama 5–10 kilogramų medaus“, ‑ patikslino bitininkas.

M. Samuolis bityno plėsti neketina, nes tai nėra pagrindinis vyriškio darbas. Samuolių bitininkystės ūkyje 90 proc. avilių yra daugiaaukščiai, 10 rėmų. „Kai prie bičių dirba vienas žmogus, šis būdas yra priimtinesnis: lengviau pernešti ar pervežti avilį, daugiaaukščiuose aviliuose bitės geriau peržiemoja“, ‑ tikino pašnekovas.

Bitininkavimo kultūra gerėja

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2018 metų sausio 1 dieną Ūkinių gyvūnų registre buvo registruotos 192 492 bičių šeimos, kurias laikė 8 944 bitininkai.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Visuomenės informavimo skyriaus vedėjos Boženos Zaborovskos-Zdanovič, Lietuvoje vyrauja smulkūs bitynai. Apie 75 proc. sudaro bitynai, kuriuose laikoma iki 25 bičių šeimų. Vidutinis bityno dydis Lietuvoje šiuo metu yra 22 bičių šeimos.

„Dėl teikiamos paramos bitininkystės sektoriui, vykdomų mokymų – pastaraisiais metais gerėja bitininkavimo kultūra, bitininkai atnaujina bitininkavimo inventorių, diegia naujas bitininkavimo technologijas, didėja bičių produktyvumas“, ‑ teigė B. Zaborovska-Zdanovič.

Pasak ministerijos atstovės, nors bitininkystė yra remiama žemės ūkio šaka, investicinės paramos galimybėmis bitininkai mažai naudojasi. Tiesa, susidomėjimas teikiama parama bitininkystės sektoriui kiekvienais metais didėja.

B. ZaborovskaZdanovič įvardino šešias pagrindines problemas, su kuriomis susiduria šalies bitininkai. Pirmoji jų ‑ varozė – invazinė bičių liga, kurią sukelia erkė (lot. Varroa destructor – parazitinių erkių šeimos, varroa genties rūšis), parazituojanti ant bičių, tranų, motinų taip pat ir ant traninių, rečiau ant bičių darbininkių perų. „Kasmet bitininkystė patiria didžiulius nuostolius dėl šios ligos, kadangi kova su varozės erkėmis yra sudėtinga, nes šie kenkėjai yra labai prisitaikę prie bičių vystymosi ciklo“, ‑ teigė ŽŪM Visuomenės informavimo skyriaus vedėja.

Ne mažesnė problema yra ir augalų apsaugos priemonių naudojimas. Pasak ministerijos atstovės, dažniausiai konfliktai kyla intensyvaus augalų žydėjimo metu, kai laukuose dūzgia bitės, o ūkininkai susiruošia purkšti savo laukus. Be to, neretai bitininkai konfliktuoja ir su kaimynais.

Kitos svarbiausios problemos susijusios su bičių produktais: tai žema medaus pardavimo kaina, produkcijos realizacijos sunkumai ir bičių produktų užterštumas pesticidais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"