Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Aukštaitijos stumbrai kraustysis į Dzūkiją

 
2017 12 29 9:20
Aplinkos ministerijos nuotrauka.

Tai, kad iš vieno Rusijos rezervato į Lietuvą 1969-aisiais atvežta stumbrų porelė buvo apgyvendinta pačiame Lietuvos viduryje, netoli Krekenavos plytinčiame Pašilių miške, dabar įvardijama kaip klaida. Bandant ją ištaisyti, Panevėžio ir Kėdainių krašto ūkininkų laukus trypiančius stumbrus siekiama perkelti į miškingąją Dzūkiją.

Porą pastarųjų mėnesių – lapkritį ir gruodį – laisvėje gyvenančių stumbrų stebėseną vykdę Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) specialistai nustatė, kad Panevėžio rajone bastosi 56 stumbrai, o atvirose Kėdainių rajono teritorijose užfiksuoti net 158 stumbrai. Taip pat konstatuota, kad per minėtus du mėnesius dvi stumbrės Kėdainių rajone žuvo po traukiniu, o dar viena krito patekusi į eismo įvykį Panevėžio rajone. „Iš viso per besibaigiančius 2017-uosius eismo įvykių aukomis ir šių nelaimių sukėlėjais tapo 11 stumbrų. Tai net ne liūdnas, o tikrai grėsmingas skaičius. Dabar turėtume neatidėlioti stumbrų pergabenimo į Dainavos kraštą“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys.

Į Tarptautinę Raudonąją knygą įrašytiems galiūnams perkelti gautas Europos Komisijos pritarimas, šiam reikalui atsiras ir lėšų.

Padaugėjo šešis kartus

L. Budrio teigimu, bene prieš 50 metų pačiame Lietuvos viduryje esančiame Pašilių miške stumbrų porelė apgyvendinta tikintis, kad šie girių galiūnai pradės ypač sparčiai veistis, tad ilgainiui šiose vietovėse bus galima rengti įspūdingą jų medžioklę. „Tikėtasi, kad Pašilių miške prisiveis iki 500 medžiojamų stumbrų“, – sakė gamtosaugininkas. Jis pabrėžė, kad šio „didingo“ plano sumanytojai neįvertino, kad atsivežus tik vieną stumbrų porą, jos palikuonims teko poruotis vieniems su kitais, tad nemažai stumbriukų, išvydusių pasaulį, buvo silpni, ne vienas jų užaugo nevaisingas, tad iki pat XXI amžiaus pradžios šiose vietovėse gyvenančių stumbrų skaičius neviršydavo 40.

„Tačiau šiemet suskaičiuota net 214 laisvėje gyvenančių stumbrų“, – pabrėžė L. Budrys. Jis teigė, jog ir gamtosaugininkai, ir stumbrų gyvenimą tyrinėjantys mokslininkai daro prielaidą, kad Panevėžio ir Kėdainių rajonuose gyvenančių stumbrų taip padaugėjo į šias vietoves atklydus sveikam patinui. Jie skaičiuoja, kad stumbrų padaugėjo kone šešis kartus.

„Neabejotinai galime didžiuotis, kad savo šalies teritorijoje turime tiek daug į Tarptautinę raudonąją knygą įrašytų stumbrų. Tačiau šie iki tonos sveriantys galiūnai anaiptol nedžiugina Kėdainių ir Panevėžio krašto ūkininkų, po kurių pasėlius paprastai bėgioja“, – pabrėžė L. Budrys. Anot jo, įvertinus ūkininkų skundus teko pripažinti, kad prieš pusšimtį metų priimtas spendimas derlingose Lietuvos vidurio žemėse apgyvendinti stumbrus buvo klaida, ir ją būtina kuo greičiau taisyti. „Tiesa, iš pradžių septynis stumbrus apgyvendinome Telšių miškų urėdijos aptvaruose, vadinamajame Žvėrinčiuje. Kitus stumbrus, Pašilių miške palikę jų 30–40, siekiame perkelti į Varėnos miškų urėdijos miškus“, – aiškino L. Budrys. Jis tikino, kad miškingoji Dzūkija būtų tinkamiausia vieta gyventi stumbrams, iš ten jie nesunkiai pasiektų ir garsiąją Baltarusijos Belovežo girią, susitiktų ten gyvenančių savo gentainių.

Neišmano, kaip pergabenti

L. Budrys priminė, kad ankstesnės kadencijos Seime buvo iškelta mintis stumbrus po atskirus Lietuvos regionus išvežioti per tris mėnesius. Tačiau ėmusis stumbrų pergabenimo paaiškėjo, kad šiems gyvūnams netinka migdomieji, skirti užmigdyti iš vienos vietos į kitą pervežamiems drambliams, žirafoms, begemotams ar kitiems stambiesiems gyvūnams. „Kartu su pasaulio gamtos specialistais kuriami projektai pastatyti gaudyklę, skirtą stumbrams sugauti“, – sakė L. Budrys. Stumbrai specialiai pritaikyta gaudykle būtų gaudomi Pašilių miške.

„Iš tiesų girių galiūnai bei mūsų krašto pasididžiavimas stumbrai dabar tapo nepageidaujami Panevėžio ir Kėdainių rajonuose. Ūkininkai vaiko stumbrus visureigiais arba traktoriais, gainioja juos iš savo laukų“, – teigė L. Budrys. Varėnos miškų urėdijos Dainavos girioje stumbrams būtų užtikrintas ramus gyvenimas, jie nebūtų vaikomi iš vienos vietos į kitą. „Galiūnams perkelti gautas Europos Komisijos pritarimas, šiam reikalui atsiras ir lėšų. Tačiau būtina išsiaiškinti, kokiu būdu juos būtų galima perkelti“, – pažymėjo VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas.

Varėnos miškų urėdas Tomas Bazevičius „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad Dzūkijoje stumbrai tikrai laukiami, juos apgyvendinti numatyta Stėgalių gamtiniame komplekse esančioje Dainavos girioje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"