Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
GAMTA IR AUGINTINIAI

Audronė Telešienė: „Lietuviai nesuvokia klimato kaitos keliamų grėsmių“

 
2018 02 08 14:23
pexels.com nuotrauka

Ekstremalios oro sąlygos bei stichinės nelaimės yra labiausiai tikėtinos ir didžiausią neigiamą poveikį turėsiančios rizikos 2018 metais. Taip skelbiama Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje apie aktualiausias rizikas šių dienų visuomenėms. Mokslininkai sutaria, kad dėl klimato kaitos sausros, karščio bangos, potvyniai ir panašūs reiškiniai dažnėja ir tampa smarkesniais.

Patiriame tai ir Lietuvoje – štai 2017 m. rudenį dėl liūčių ir pakilusio vandens lygio buvo paskelbta ekstremali padėtis visoje šalyje. O 2015 m. Lietuvą vargino hidrologinė sausra – buvo smarkiai ir ilgam kritęs upių vandens lygis.

Įvairių sričių pasaulio ekspertai sutaria – klimato kaita ir toliau lieka svarbiausiu grėsmių šaltiniu. Pasaulio ekonomikos forumo 2018 m. rizikų ataskaitoje taip pat teigiama, kad itin skiriasi ekspertų (mokslininkų, srities specialistų ir sprendimų priėmėjų) bei visuomenės požiūriai į aktualiausias rizikas.

Visuomenė labiausiai nuvertina tris rizikas: negebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos bei nesėkmes ją švelninant, bioįvairovės nykimą ir ekosistemų žlugimą bei nacionalinio valdymo nesėkmes.

Koks mūsų atsakas?

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) doc. dr. Audronė Telešienė įsitikinusi, kad kovoje su klimato kaita reikalingas ne tik technologinis ar politinis atsakas, bet ir visuomenių gyvensenos pokyčiai. Todėl unikalus vaidmuo tenka socialiniams tyrimams.

„Tik pasikeitusi pasaulėžiūra ir gyvensena gali ilgalaikėje perspektyvoje užtikrinti tinkamą prisitaikymą prie klimato kaitos ir taršos prevenciją. Be atitinkamų visuomenės nuostatų visi technologiniai laimėjimai liks laboratorijose, o be visuomenės palaikymo visi politiniai sprendimai liks deklaratyvūs“, – teigia A. Telešienė.

„Kaip rodo įvairios apklausos, lietuviai nesuvokia klimato kaitos keliamų grėsmių kaip svarbių Lietuvai ar jiems asmeniškai. Tai didžiulė problema. Reikia pripažinti, kad yra itin skubių spręstinų kitų „čia ir dabar“ Lietuvos problemų, pvz., demografinė krizė, socialinė nelygybė, žema perkamoji galia, tačiau ilgalaikių grėsmių negalime ignoruoti“.

Tarptautinė patirtis

Mokslininkų grupė iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos ir Norvegijos, vadovaujama prof. Nicko Pidgeono, 2016 m. atliko tarptautinį tyrimą ir analizavo, kaip tų šalių gyventojai supranta klimato kaitą, kokius atitinkamus politinius sprendimus palaiko, kokiai energijos rūšiai teikia prioritetus (pvz., branduolinei energetikai, naftai, atsinaujinantiems šaltiniams ar kt.) ir kiek yra pasiruošę gyvenimui ekonomikoje be anglies dvideginio emisijų.

KTU SHMMF mokslininkai, remdamiesi užsienio partnerių patirtimi, tirs Lietuvos gyventojų klimato kaitos suvokimą, klimato kaitos politikos sprendimų palaikymą ir pasirengimą gyvensenos pokyčiams.

Siekdami perimti atliktų tyrimų patirtį, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ sociologai dr. A. Telešienė, dr. Aistė Balžekienė ir dr. Florianas Rabitzas sausio 15–18 d. dalyvavo moksliniame vizite Kardifo universitete, mokslo grupėje „Rizikos supratimas“ (angl. Understanding risk).

Lietuvoje tyrimai bus atliekami įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje“ (sutarties Nr. S-MIP‐17–126/SV3–0511). KTU mokslininkai Lietuvoje atliks apklausas, analizuos socio-politinį kontekstą, vykdys fokusuotas grupines diskusijas ir žiniasklaidos turinio analizę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GAMTA IR AUGINTINIAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"