Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Žaidimų industrija auga nevaikiškai

 
2018 03 11 10:00
Globaliame pasaulyje žaidimų industrija egzistuoja apie 50 metų, o Lietuvoje pradėta tik prieš 15 metų, ir aktyvesnis buvo tik pastarasis penkmetis.
Globaliame pasaulyje žaidimų industrija egzistuoja apie 50 metų, o Lietuvoje pradėta tik prieš 15 metų, ir aktyvesnis buvo tik pastarasis penkmetis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Žaidimų industrija, atkartodama pasaulines tendencijas, pastaruosius penkerius metus Lietuvoje sparčiai augo ir šiandien jos pajamos siekia 100 mln. eurų. Nors lietuviškos kompanijos, jau šimtais milijonų skaičiuojančios ir savo žaidimų vartotojus, gausiai papildo šalies biudžetą, valstybės dėmesio šiai augančiai industrijai vis dar stokojama.

Kaip rodo nauji tyrimai, per ateinančius kelerius metus matysime dar spartesnį žaidimų industrijos augimą. Tikimasi, kad jos vertė iki 2020 metų pasieks daugiau kaip 230 mlrd. JAV dolerių, o kompiuteriniai žaidimai bus vienas didžiausių šio augimo variklių. Tokias prognozes pateikė kompanija „Digi-Capital“, remdamasi 2017 metų žaidimų industrijos rodikliais.

Prognozuojama, kad JAV, Kinija, Japonija ir Pietų Korėja padidins savo dominuojančias pozicijas rinkoje ir iki 2022 metų atsirėš du trečdalius visos industrijos pajamų. Vertinant trumpesnį laikotarpį, tikimasi, kad vaizdo žaidimų aparatinė ir programinė įranga šiais metais sugeneruos pajamų iki 170 mlrd. JAV dolerių. Nors Lietuvoje žaidimų industrija tik įsibėgėjo, jos nauda šalies ekonomikai esą nenuginčijama.

Lietuvoje žaidimų sektorius generuoja apie 100 mln. eurų pajamų, jame dirba apie 500 darbuotojų, o visi produktai kuriami užsienio rinkoms, taigi viso pasaulio žaidėjams.

Susikūrė, o dabar auga

Lietuvoje žaidimų sektorius generuoja apie 100 mln. eurų pajamų, jame dirba apie 500 darbuotojų, o visi produktai kuriami užsienio rinkoms, taigi viso pasaulio žaidėjams. Taip žaidimų industriją apibendrino Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) vadovas Gediminas Tarasevičius.

Sektoriaus augimas, anot jo, matomas jau keletą metų iš eilės. Kai kurios kompanijos per kelerius metus išaugo nuo 10 darbuotojų iki 30–40. „Taigi potencialas yra milžiniškas, augimas nenuginčijamas, ir jis išliks. Žaidimų industrija Lietuvoje yra pradinėje stadijoje – pastaruosius 5–6 metus kompanijos kūrėsi, o dabar matomas tiesioginis jų augimas – kompanijos didina gamybos apimtį, kuria darbo vietas, didina apyvartą. Tikriausiai artimoje ateityje bus daug teigiamų žinių iš mūsų sektoriaus apie naudą, tiesiogiai teikiamą Lietuvai“, – prognozavo pašnekovas.

Artūras Rumiancevas, kompanijoje „TeleSoftas“ atsakingas už verslo plėtrą ir didžiausios Lietuvoje žaidimų konferencijos „GameON“ organizatorius, sakė, kad žaidimų industrija tikrai yra reikšminga šalies ekonomikai.

„Mūsų didžiausios lietuviškos studijos, pavyzdžiui, „Nordcurrent“, turi 300 mln. žaidėjų ir, galima įspėti, uždirba milžiniškus pinigus. Taip pat ką tik buvo paskelbta, kad lietuvių sukurtas žaidimas „Human: Fall Flat“ išplatintas 2 mln. tiražu“, – keletą pavyzdžių pateikė jis.

Pašnekovo teigimu, rimtų lietuviškų kompanijų, veikiančių šioje industrijoje ir galinčių išlaikyti savo personalą, funkcionuojančių jau kelerius metus, yra dešimtys, jo skaičiavimu – iki 20. Kaip žymesnes specialistas įvardijo studiją „Pepi Play“, kuriančią žaidimus ikimokyklinio amžiaus vaikams, „Tag of Joy“, kuriančią išplėstos realybės žaidimus, minėtą „Nordcurrent“ ir pan.

Visi kūrėjai be išimties, anot A. Rumiancevo, taiko į pasaulinę rinką, nes kurti vien Lietuvos rinkai esą neapsimoka – kūrimo sąnaudos labai didelės, o lietuvių kalba žaidimuose aktuali vienintelei Lietuvos rinkai. „Daug labiau apsimoka globaliu mastu leisti anglišką versiją, o lietuviai, kurie nori išbandyti lietuvišką žaidimą, jį susiranda“, – pridūrė jis.

A. Rumiancevas sakė esąs tikras, kad artimiausiu metu Lietuvos žaidimų industrija tik augs, nes labai nemažai lietuviškų studijų pradėjo dirbti su kūrybiniu požiūriu rimtesniais projektais. O tai esą reiškia, jog yra daug šansų, kad apie šiuos projektus bus kalbama plačiau.

Pasigenda dėmesio

Pašnekovas pabrėžė, kad žaidimai gali tapti valstybės politinio, ekonominio pasididžiavimo dalimi. Tai įrodė Lenkijos pavyzdys, kai 2011-aisiais tuometinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas Lenkijoje viešėjusiam JAV prezidentui Barakui Obamai įteikė žaidimo „Witcher 2“ kopiją.

Tuo tarpu Lietuvoje valstybės dėmesio šiai industrijai, pasak A. Rumiancevo, nėra pakankamai – anksčiau net būdavo sunku pretenduoti į Lietuvos kultūros tarybos ar kitų panašių institucijų skelbiamus projektus.

„Ypač skelbiant multimedijų programas labai padėtų tiesiog paprastas suvokimas, kad kompiuteriniai žaidimai kaip industrija, medijos, meno forma yra lygiavertė kino, teatro ir muzikos industrijoms. Esu beveik šimtu procentų įsitikinęs, kad Lietuvos žaidimų industrija generuoja didesnes pasaulines pajamas negu Lietuvos kino ir muzikos industrija kartu sudėjus. Nes nė vienas Lietuvos filmas nesulaukė 150 mln. žiūrovų ir nė vienas Lietuvos atlikėjas neturėjo šitokio kiekio klausytojų. O tokių žaidimų pavyzdžių jau yra. Tai yra labai reikšminga industrija, kur įdarbinami labai skirtingų profesijų atstovai: ir programuotojai, ir dailininkai, ir animatoriai, ir pan. Tačiau statistikos nėra, nes kiekviena kompanija šiuos duomenis saugo. Belieka viltis, kad netrukus išvysime organizaciją, kuri galėtų pagaliau susisteminti industrijos duomenis, nes kol kas daromos tik prielaidos“, – kalbėjo A. Rumiancevas.

Tai, kita vertus, anot jo, gana natūralu: globaliame pasaulyje ši industrija egzistuoja apie 50 metų, o Lietuvoje tik prieš 15 metų imtasi kažką daryti žaidimų srityje, o aktyvesnis buvo tik pastarasis penkmetis.

Darbo jėga išsekusi

Augančiai žaidimų industrijai, kaip sakė pašnekovai, trūksta ne tik deramo valstybės dėmesio, bet ir specialistų.

A. Rumiancevo teigimu, sutikti studijų vadovai ar aukštesnes pareigas einantys žmonės visuomet prisipažįsta ieškantys specialistų, nes stengiasi planuoti ateitį. Tiesa, darbuotojų pasiūla priklauso nuo specialybės. Blogiausia padėtis ieškant žaidimų industrijos reklamos, rinkodaros specialistų, esą jų Lietuvoje apskritai nėra arba yra tik vienetai.

Nors situacija dėl darbuotojų nėra dramatiška, o visuomenės požiūris į žaidimų industriją keičiasi teigiama linkme – įsitraukia vis daugiau jaunų žmonių, kuriems pavyksta neblogai užsidirbti, į Lietuvą atėjęs didelis užsienio žaidėjas esą sujauktų rinką. „Jei koks nors didesnis žaidėjas, pavyzdžiui, Vokietijos kompanija, sugalvotų perkelti savo išmaniųjų žaidimų kūrėjų padalinį į Lietuvą ir iš karto ieškotų čia 150 darbuotojų, tai susidurtų su praktiškai misija neįmanoma arba vietinės studijos smarkiai nukraujuotų. Bet kokiu atveju tai lemtų tam tikrą krizę. Tada reikėtų importuoti darbo jėgą, o tai šiame žaidimo kūrimų sektoriuje jau vyksta: turime tikrai nemažai atvažiuojančių ukrainiečių ir baltarusių. Taigi jei atsiras ši problema, turbūt atsiras ir sprendimo būdas“, – svarstė A. Rumiancevas.

Tiesa, kol kas didelės kompanijos nesiveržia į Lietuvą perkelti savo padalinių – būtent dėl to, kad joms reikia garantijos, jog per trumpą laiką galės surinkti visą savo specialistų komandą.

„Lietuvos žaidimų industrijoje pagrindinis spaudimas jaučiamas iš kitų IT sektoriaus dalyvių – konkuruojama su kitomis IT kompanijomis, kurios šiuo momentu tikriausiai gali pasiūlyti geresnes finansines sąlygas, ypač kai kalbame apie tarptautinių kompanijų įkuriamus IT centrus. Tiesa, tai veikiau pasakytina apie žemesnio lygio specialistus“, – pažymėjo G. Tarasevičius.

A. Rumiancevas taip pat pridūrė, kad žaidimų sektoriuje atlyginimai yra dideli, tačiau jie pasižymi ir dideliais svyravimais. „Būdamas specialistas, geras programuotojas, tu gali rinktis dirbti su projektu didelėje kompanijoje už solidų atlygį, bet galbūt tai nebus žaidimas, kurį tu nori kurti. Daugelis žaidimų industriją pasirenka vedami aistros, norėdami sukurti ką nors mielo savo širdžiai“, – pasakojo jis. Taigi, anot jo, dalis specialistų renkasi įsitraukti į startuolių komandą, investuoti savo laiką ir neuždirbti aukso kalnų, bet tikisi, kad ateityje aplankys sėkmė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"