Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Vos pristatytos mokesčių ir pensijos sistemos reformos kelia diskusijas

 
2018 04 16 14:12
Vilius Šapoka ir Saulius Skvernelis / 
Vilius Šapoka ir Saulius Skvernelis /  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vyriausybei pirmadienį pristačius būsimą mokesčių ir pensijų sistemos pertvarką, ekonomistai ir profsąjungų atstovai įžvelgia teigiamų postūmių. Vis dėlto jie nesitiki, jog pakeitimai drastiškai sumažins emigruojančių žmonių srautą, nors ir neabejoja, jog atlyginimai augs.

Vieno didžiausių bankų šalyje „Luminor“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad mokesčių reforma neatneš drastiškų pokyčių valstybei.

„Tikslas yra sumažinti emigraciją ir skirtumą darbo užmokesčio į rankas Lietuvoje ir Vakarų Europoje, tai šioje vietoje žingsnis yra žengtas tinkama linkme, bet jis nėra pakankamas, kad drastiškai sumažintų emigrantų srautus“, – BNS tvirtino ekonomistas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas teigė, kad reforma turėtų būti naudinga darbuotojams.

„Jeigu taip išeis, kaip numatyta reformoje, tai visai neblogai turėtų būti. Reikia tos reformos daryti pakankamai didelę analizę. Spaudos konferencija buvo aptaki ir tokie konkretūs skaičiai nebuvo įvardinti. Kai bus aiškūs labai konkretūs skaičiai, tada bus galima pasakyti konkrečiai“, – sakė A. Černiauskas.

A. Černiausko nuomone, „Sodros“ mokesčio perkėlimas tik ant darbuotojų pečių gali kelti dvigubo apmokestinimo problemą.

„Jeigu žiūrėtume iš esmės, tai vien tik tai, jog mokesčių našta darbo užmokesčiui sumažės, tas yra tikrai džiuginantis faktas, bet kas kitose šalyse susidūrė su perkėlimu socialinio draudimo mokesčių nuo darbdavių ant darbuotojų, tai atsiranda dvigubo apmokėjimo problema, nes padidėja suma, apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Savo ruožtu Ž. Mauricui abejonių kelia Vyriausybės noras padidinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

„Šiek tiek klaustukas, kodėl reikia padidinti gyventojų pajamų mokestį iki 21 proc., nes nuo kitų pajamų taikomas 15 proc. Tikslingiau galbūt būtų palikti 15 proc. visoms pajamoms, o „Sodros“ mokestį padaryti 25 proc. iš darbuotojo“, – kalbėjo ekonomistas.

Jo teigimu, mokesčių sistemai bus naudingas darbuotojo ir darbdavio įmokų sujungimas.

„Buvo daug abejonių, ar bus pasiryžta tai daryti. Tai yra teigiama, nes potencialiai gali mažinti šešėlį ir skaidrinti sistemą. Tai turės ilgalaikių teigiamų pasekmių“, – teigė Ž. Mauricas.

Be to, jis tvirtino, kad NPD praplėtimas irgi yra teigiamas Vyriausybės pasiūlymas.

A. Černiauskas dar pridūrė, kad reforma pagerins Lietuvos statistiką, tačiau realus gyvenimas iš esmės nepasikeis.

„Ši reforma turi didelę prasmę valstybės įvaizdžio kūrimui. Dabar pagal minimalų darbo užmokestį esame priešpaskutiniai, bet pakeitus apskaičiavimo tvarką, užmokestis šauna į viršų ir iš priešpaskutinės pozicijos pasikelsime keliomis vietomis ir minimaliu ir vidutiniu užmokesčiu. Statistiškai atrodysime, kad gyvename geriau, bet praktiškai liekame prie to paties“, – kalbėjo šalies profsąjungų lyderis.

Vyriausybė pasiūlė mokesčių reformą

Vyriausybė, užsimojusi per trejus metus pakeisti mokesčių sistemą, siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas.

Atlyginimo riba, iki kurios taikomas NPD, turėtų augti iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). NPD kitąmet siektų 280 eurų (dabar – 380 eurų, tačiau perskaičiavus pagal pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai).

Pasak Vyriausybės, gaunančiųjų VDU mokesčių našta per trejus metus sumažės 5,1 proc., o pokyčius turėtų pajusti 1 mln. dirbančiųjų. Kitais metais jų atlyginimas „į rankas“ turėtų padidėti 46 eurais.

Konsolidavus mokesčius darbuotojo pusėje, jis mokėtų 21 proc. pajamų mokestį ir 18,5 proc. socialinio draudimo įmoką, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“. Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento.

Vyriausybė, be to, siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 VDU, 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.

Pensijų sistemai – kritikos strėlės

Socialiniuose tinkluose politikai bei ekonomistai taip pat pareiškė savo nuomones apie pensijų sistemos reformą.

„Mokesčių reforma (preliminarius vertinimas). Didesnis GPM (21%) – klaida. Progresinis GPM (25%) – dviguba klaida,“ – savo „Facebook“ paskyroje rašo Žilvinas Šilėnas.

Ekonomistas tvirtina, kad nebeleisti žmonėms 2 procentų pervesti į pensijų fondą, o ne į sodrą, yra viena didžiausių klaidų. „Nepasimaukite ant neva tai „kompromiso“, kad daugiau bus leidžiama prisidėti pačiam, ar dėl to prisidėjimo gausi mokesčių lengvatą, t.y. 2+2+2 keičiama į 0 (iš sodros) +4 (iš kišenės) +2 (subsidija) ir dar mokesčiu lengvata jei kaupsi daugiau nei 4. Pateisinti galima nebent tuo, kad Sodros įmoka irgi mažinama 2%, tad teoriškai, jei labai nori ir toliau 2 proc. gali vesti į Pensijų fondą. Bet čia reikia pasiskaičiuoti, ar per kitus Sodros tarifų keitimus, Sodros tarifas tikrai 2 p.p. mažėja, ar ne.

Yra grėsmė, kad jei šiemet nukirps 2% pervedamus į Sodrą, kitais metais (ar kitą kadenciją) imsis „mokesčių lengvatos“. O kad „lengvata“ buvo duota neva tai mainais į 2 proc. Nukirpimą – niekas nesiklausys. Lygiai taip pat, kaip nesiklauso, kad iš tikro ne „Sodra“ perveda 2% į pensijų fondą, o žmogus (juk pervedimas per „Sodrą“ buvo pasirinktas tik dėl patogumo, o dabar ant šios detalės pastatytas visas argumentas prieš tai, kad žmonės kaupia senatvei).

Sodros įmokų sujungimas – seniai laukta reforma. Ją galima įvykdyti sąžiningai, t.y. taip, kad neišaugtų mokesčiai, nepadidėtų darbo vietos kaina ir valstybės biudžetas neprarastų pinigų (esame net detalius skaičiavimus pateikę). Paprastai tariant – dėl Sodros įmokų sujungimo nereikia didinti nei vieno mokesčio. Visi, kas sako, kad reikia – tiesiog nori padidinti mokesčius prisidengdami Sodros įmokų sujungimo reforma.“

Seimo narė, liberalė Aušrinė Armonaitė mano, kad didesnis NPD – labai gerai, darbdavio ir darbuotojo mokesčių sujungimo idėja ir Sodros „lubų“ laipsniškumas – taip pat gerai, tačiau augantis gyventojų mokesčio tarifas ir pensijų reformos pokyčiai:

„Blogai – augantis GPM tarifas nuo 15 % iki 21 %. Tiems, kas dirba ne pagal darbo santykius, mokesčių našta ženkliai auga. Ko ir bijojome – gera darbdavio ir darbuotojo mokesčių sujungimo idėja pakeliui atneša didesnį mokestį visiems.

Nekaip – Sodros „lubų“ kontekste atrodo 25 % GPM. Viena vertus, mažiname mokesčius investicijoms į geriau apmokamas darbo vietas, kita vertus, kitu mokesčiu apmokestiname. Estijoje veikia vienas 20 % GPM tarifas visiems ir sistema atrodo aiškesnė.

Žiauriai, tikrai žiauriai atrodo antros pensijų pakopos iškonstravimas į II ir III pakopų mišinį. Vyriausybė turėtų pripažinti, kad ji pablogina taupymo sąlygas šiandienos dirbantiesiems ir atsisako paskatos. Suprantu, kad liberalų ir Vyriausybės požiūrio prielaidos į tuos 2% iš Sodros biudžeto į pensijų fondus skirasi: man atrodo, kad tai įmoką mokančio žmogaus nuosavybė, o Vyriausybei – kad tai Sodros (ar visų) nuosavybė.“

Gitanas Nausėda taip pat įžvelgia reformos dualumą:

„Negalima neigti, kad mokesčių pertvarkymo pakete yra priemonių, kurios laikytinos žingsniu į priekį. Pavyzdžiui, siūlymas taikyti 6 mėnesių amnestiją tiems, kurie „pamiršo“ susimokėti mokesčius anksčiau ir nuo kitų metų galės tai padaryti be baudų ir delspinigių. Net jeigu tokia galimybe susivilios 1 iš 100, vis tiek tai bus šiokia tokia pažanga. Kaip ir galimybė susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką žmonėms, kurie naudosis oficialiomis statybininkų ir remontininkų paslaugomis savo namų ūkyje. Kartu su jau taikomomis mokesčių loterijomis ši inovacija galėtų duoti tam tikrą rezultatą.

Mokesčų srityje yra nemažai naujovių, kurios laikytinos įžanga į reikšmingus pertvarkymus ateityje. Progresinis 25 proc. GPM tarifas bus taikomas daugiau kaip 10 VDU uždirbantiems žmonėms, lygiai tokios pačios nustatomos ir Sodros įmokų „lubos“. Pats principas yra teisingas ir atstatantis socialinio draudimo principą, kuomet ribojant Sodros išmokas turėtų būti ribojamos ir jos įmokos. Kita vertus, lubos yra taip aukštai, kad jas pasiekti galėtų nebent A. Palšytė, o, jei rimčiau, keletas tūkstančių daugiausiai uždirbančiųjų laimingųjų. Jeigu ši riba ateityje bus nuleista iki 5 VDU, tuomet galėsime kalbėti apie mokesčių reformą, o dabar““ Beje, latviai panašią ribą nustatė jau nuo 2018 m.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"