Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Vitas Vasiliauskas: mūsų tikslas – būti vartais Kinijai į ES

 
Vitas Vasiliauskas./
Vitas Vasiliauskas./ AFP/Scanpix nuotrauka

Kalbos apie Kinijos investicijų grėsmę Lietuvos ekonomikai ir šalies nacionaliniai saugumui nėra labai pagrįstos, LRT RADIJUI sako Kinijoje viešintis Lietuvos Banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, kinai itin pažengę kai kuriose ekonomikos srityse, pavyzdžiui, finansinių technologijų, todėl Lietuva turi siekti tapti vartais Kinijai į Europos Sąjungą (ES).

– Kokie šiuo metu yra ekonominiai Lietuvos ir Kinijos santykiai?

– Šiuo metu valstybių ekonominiai santykiai, sakyčiau, yra augantys, nes Kinija vis labiau atsiveria pasauliui savo ekonomika, savo finansų rinka. Be abejo, visų pirma, mus Kinija domina kaip eksporto šalis.

Iš kitos pusės, kiek tai susiję su finansų rinkomis, mes kaip tik pozicionuojamės Kinijos atžvilgiu kaip vartai į Europą būtent finansų sektoriuje, nes, įsteigus Lietuvoje Kinijos bendroves, jos gali pasinaudoti europiniu pasu ir teikti finansines paslaugas likusioje ES teritorijoje.

– Bet pastaruoju metu tarsi pasigirdo neramumų tiek ES, tiek Lietuvoje, kad Kinija per aršiai čia eina – tiek į ES, tiek į Lietuvą – ir galbūt tai gali būti grėsmė nacionaliniam saugumui.

– Mes kartais labai baiminamės visų grėsmių. Tiesiog reikia nuosekliai dirbti, pažindintis, įsigilinti, turėti savo raudonąsias linijas ir jų laikytis. Kai bijosi viso pasaulio, bus kaip tam zuikučiui – bėgsi ir atrodys, kad visas pasaulis griūna.

Taip pat ir bendraujant su Kinija reikia žinoti savo interesus ir atitinkamai jų ribose veikti. Be jokios abejonės, egzistuoja rizikos. Jas reikia vertinti.

– Ar teko užsiminti ir kalbėtis su centrinio banko vicepirmininku apie Kinijos norus investuoti į Klaipėdos uostą?

– Ne, apie tai mes tikrai nekalbėjome. Apie tai net ir nebūtų prasmės kalbėtis. Tai tikrai su centriniu banku niekaip nesusiję, nei su jų, nei su mūsų.

– Jūs užsiminėte apie Lietuvos norą eksportuoti prekes į Kiniją. Jau tarsi prieš pusantrų metų duotas leidimas eksportuoti pieno produktus. Ar tas eksportas iš tiesų vyksta?

– Su Kinijos rinka reikia labai ilgai dirbti, iš tikrųjų. Kad užmegztum santykius Tolimuosiuose Rytuose, neužtenka vieno ar dviejų susitikimų. Kaip aš suprantu Kinijos rinką, čia ir metai, ir dveji yra trumpas laikotarpis.

Mums prireikė maždaug dvejų trejų metų, kad prikalbintumėme kelias mokėjimo įstaigas, kelias elektroninių pinigų įstaigas ateiti į Lietuvą ir čia veikti. Tai tikrai ilgas procesas.

– Kinus domina ir finansų technologijų sektorius. Apie kokią konkrečiai sritį kalbame? Galbūt tai tarpusavio skolinimosi platformos?

Su Kinijos rinka reikia labai ilgai dirbti, iš tikrųjų. Kad užmegztum santykius Tolimuosiuose Rytuose, neužtenka vieno ar dviejų susitikimų.

– Finansinės technologijos Kinijoje gerokai pažengusios. Iš tikrųjų tuo gali įsitikinti ir gatvėje – grynieji pinigai praktiškai nenaudojami, naudojamos arba vietinės kortelės, arba mobilus telefonas, kuris yra kaip piniginė.

Jie kaip ir peršoko tą kortelių amžių – įsivyravę mobilūs mokėjimai, greitieji mokėjimai. Vietoje piniginių jie naudoja mobiliuosius, kurie atlieka įvairiausias funkcijas.

Tikrai Kinijos finansinės technologijos, sakyčiau, žygiuoja labai sparčiai. Atėjo tas laikas, kai jie galvoja ir apie plėtrą užsienio šalyse. Šiuo atveju mūsų mintis yra būti tuo tašku, per kurį jie galėtų patekti į ES.

– Ar šiuo metu Lietuvos Bankas svarsto ir daugiau Kinijos bendrovių paraiškų steigti finansų technologijų įmones?

– Susidomėjimas yra maždaug iš dešimties Kinijos bendrovių. Dabar yra suteiktos keturios licencijos elektroninių pinigų įstaigoms ir viena – mokėjimo įstaigai. Bet tas laikotarpis tarp licencijos suteikimo ir veiklos pradžios nesutampa. Čia yra įvairios stadijos. Kol kas pasakyti, kad veikla pilnai išvystyta negalime.

– Lietuvos Bankas bendradarbiauja su Kinijos centriniu banku. Kokia gali būti to bendradarbiavimo nauda?

– Kas mus labiausiai domina, tai jie yra įsteigę virtualios valiutos tyrimų institutą. Turint omenyje mūsų susidomėjimą blokų grandinės technologija, apskritai susidomėjimą virtualiomis valiutomis, tai, be jokios abejonės, yra tie sąlyčio taškai, kuriuose bendradarbiavimą tikrai norėtume gilinti.

Kas mus labiausiai domina, tai jie yra įsteigę virtualios valiutos tyrimų institutą.

– Kinija gana griežtai žiūri į virtualias valiutas. Jiems tai atrodo gana nesaugus reiškinys. Ar gali būti, jog Lietuva kažko mokysis iš Kinijos, kaip reaguoti į šią sritį?

– Centrinio banko pozicija virtualių valiutų atžvilgiu (tiksliau būtų jas pavadinti virtualiu turtu) tikrai griežta, bet, sakyčiau, tai daugiau ar mažiau sutampa su mūsų pozicija. Nematyčiau esminių skirtumų.

Juos domina pati technologija, t. y. blokų grandinės technologija kaip tokia. Taip pat vyksta diskusijos ir vidiniai tyrimai dėl centrinio banko pinigų, virtualių pinigų kaip pakaitalo gryniesiems pinigams. Apie tai mes taip pat kalbėjomės. Būtent centrinio banko virtualių pinigų klausimas mus labai domina.

– Pokalbio pradžioje minėjote, kad Lietuva gali tapti vartais Kinijai į ES. Kiek realus toks noras?

– Viskas priklauso nuo kitos pusės noro, nuo įdirbio. Tam tikrus žingsnius mes matome. [...] Ką mes pristatome? Mes pristatome savo greitą licencijavimo procesą, savo privalumus ta prasme, kad prisileidžiame mokėjimo elektroninių pinigų įstaigas į savo mokėjimų sistemą. Tai yra privalumai, kuriuos galime pasiūlyti ir ko negali pasiūlyti dauguma ES valstybių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"