Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Vilniaus atliekos važiuos į Kauną

 
2018 06 13 12:44
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ teigia negalinti sumažinti atliekų deginimo įrenginių pajėgumų statomoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, tačiau sieks mažinti joje deginamų atliekų kiekį. Be to, grupė žada mažinti jėgainės sostinėje oro taršą.

„Lietuvos energijos“ vadovas Darius Maikštėnas teigė, kad susitikime su premjeru ir ministrais buvo aptarta galimybė mažinti atliekų deginimo mastą Vilniuje.

„Turime pripažinti, kad užsakymai įrangai atlikti jau pernai gegužės gale, įranga atvažiuos šį rudenį. Elektrinės statomos, jos bus pastatytos. Nepaisant to, ką galima padaryti papildomai? Papildomai investuosime, kad dar du su puse karto sumažintume išmetamų į atmosferą atliekų kiekį. Atliekų įtaka oro taršai sumažėtų du su puse karto. Antras dalykas, radome galimybę sumažinti Vilniaus projekte perdirbamų atliekų kiekį iki dviejų kartų.. Jeigu šiuo metu projektinis pajėgumas yra iki 160 tūkst. tonų per metus, minimalus kiekis, kokiu galės veikti mūsų elektrinė, bus 80 tūkst.“, – po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu žurnalistams sakė D. Maikštėnas.

Pasak jo, sprendžiant atliekų kiekio mažinimą, svarbu, kad valstybė skatintų atliekų rūšiavimą ir perdirbimą.

„Pagrindinis dalykas dabar yra valstybės pusėje, ir buvo daug kalbama ir energetikos, ir aplinkos ministro, kaip subalansuoti taisyklingai reguliavimo aplinką, kad ji skatintų, kad atliekos būtų rūšiuojamos, perdirbamos, ir kad jų kiekis minimizuotųsi“, – pridūrė D. Maikštėnas.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigė, kad dalis komunalinių atliekų iš Vilniaus keliautų į Kauną, kur bus deginamos ir pramoninės atliekos.

„Neskirčiau Vilniaus ir Kauno kogeneracinių projektų, nes abudu vienaip ar kitaip valdo „Lietuvos energija“ – Kaune suprojektuotas bendro deginimo įrenginys, vadinasi, ne tik komunalinės atliekos gali būti deginamos (...). Toje dalyje, kur galėtų trūkti komunalinių atliekų, jos galėtų keliauti iš Vilniaus miesto ir tokiu būdu dėti prioritetą į komunalinių atliekų deginimą, taip ženkliai ir greitai pasiekiant mažesnius atliekų deginimo kiekius Vilniaus mieste“, – sakė K. Navickas.

Jis paaiškino, kad Kaune deginamų atliekų kiekis nesikeis, nes joje numatytas įrengti vadinamasis bendro deginimo įrenginys skirtas ir pramoninėms atliekoms – to nėra Vilniaus projekte.

„Ne bendras atliekų kiekis keisis Kaune, o atliekų rūšis. Tai čia ir yra ta kompozicija. Grynųjų komunalinių atliekų su perdirbimui netinkančiomis pakuotėmis yra 380 tūkst. tonų, tai čia yra gyventojų generuojama dalis, visa kita ant viršaus, kurie užpildo pajėgumus, yra vadinamosios pramoninės arba nuotekų dumblai, kurios pagal finansinį įsipareigojimą Vilniuje nebuvo galima nuo pat pradžių apie kitas atliekas kalbėti, tik apie komunalines. Tai Kaune, pramoninių (atliekų – BNS) ir nuotekų dumblo sąskaita gali didėti komunalinių atliekų dedamoji, bet bendras kiekis nesikeičia, nes technologijos neleidžia“, –sakė K. Navickas.

Portale lrytas.lt rašoma, jog Vilniuje perdirbamų atliekų deginimas gali būti mažinamas perpus, o dalis komunalinių atliekų iš Vilniaus, kurių negalima rūšiuoti ar kitaip sumažinti, keliaus į Kauną. Taip pat buvo teigiama, dėl to atliekų kiekiai Kaune nepadidės. Taip cituojamas premjero S. Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas.

S. Skvernelis gegužę pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir „nuodijančios“ žmones, be to, dėl jų Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Vyriausybės vadovas buvo užsiminęs apie projektų stabdymą.

D. Maikštėnas gegužės pabaigoje interviu BNS sakė, kad „Lietuvos energija“ nesvarsto galimybės atsisakyti jėgainių projektų, taip pat skeptiškai vertino galimybę peržiūrėti jų sąmatas, nes jau yra pasirašyta didžioji dalis sutarčių.

Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"