Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Verslininkai: valdžia neprisideda prie eksporto didėjimo

 
2018 04 16 6:00
2018 metais lietuviškos kilmės prekių (be energetikos produktų), tarp jų - ir lazerių gamintojų, eksportas augs maždaug 6 procentais, o paslaugų - apie 9 procentus.
2018 metais lietuviškos kilmės prekių (be energetikos produktų), tarp jų - ir lazerių gamintojų, eksportas augs maždaug 6 procentais, o paslaugų - apie 9 procentus. photonicsviews.com nuotrauka

Atsigavusio Lietuvos eksporto, pernai pasiekusio rekordinius rezultatus, augimas šiemet tikriausiai šiek tiek sulėtės. Įmonės, jau turinčios partnerių užsienyje, stengiasi toliau didinti pardavimą, kitos dar ieško savo nišos ir dėlioja plėtros planus, tačiau visos tikisi realios valdžios paramos žengiant į naujas rinkas ar įsitvirtinant jau esamose. Esą dabar valdžia tik giriasi rezultatais ir linkusi prisiimti sau nuopelnus dėl puikių statistikos rodiklių.

Verslininkų atstovai smarkiai abejoja valdžios nuopelnais dėl eksporto šuolio. Jie sako, kad visos eksporto skatinimo priemonės yra teisingos ir labai gražiai atrodo tik popieriuje, tačiau tikrovėje jų įgyvendinimas stringa.

Verslininkai smarkiai abejoja valdžios nuopelnais dėl eksporto šuolio ir sako, kad visos eksporto skatinimo priemonės yra teisingos ir labai gražiai atrodo tik popieriuje, tačiau tikrovėje jų įgyvendinimas stringa.

Eksporto augimas lėtės

2017 metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto vertė didėjo 18,2 proc. – nuo 28,8 mlrd. iki 34 mlrd. eurų. Tai buvo didžiausias augimas tarp visų Europos Sąjungos valstybių narių. Prie Ūkio ministerijos veikianti tiesiogiai už eksporto skatinimą atsakinga VšĮ „Versli Lietuva“ prognozuoja, kad šiemet pasaulinės ekonomikos tendencijos bus palankios, ir tai sudarys geras sąlygas toliau plėsti eksportą. Įvairios tarptautinės institucijos spėja, jog pasaulinės ekonomikos augimas šiemet bus sparčiausias nuo 2011 metų. Jau nuo 2016-ųjų pasaulinės ekonomikos augimui ir intensyvesnei pasaulinei prekybai darė įtaką istoriškai aukšti ekonominio pasitikėjimo rodikliai euro zonos bei JAV rinkose. Gerėjo verslo kreditavimo sąlygos, o nedarbas išsivysčiusiose šalyse beveik pasiekė prieškrizinį lygį.

Pagrindinėms Lietuvos eksporto partnerėms – ES ir Rusijai – taip pat numatoma palanki ekonomikos raida. ES rinka turėtų augti 2,1–2,3 proc., o Rusijos – 1,6–2 procentais. Į ES eksportuojama daugiau kaip du trečdaliai Lietuvoje pagamintų ir eksportui skirtų prekių bei beveik 60 proc. paslaugų. Tuo metu Rusija yra didžiausia rinka reeksportuojančioms Lietuvos bendrovėms ir antra pagal dydį rinka transporto paslaugas teikiančioms įmonėms.

„Vis dėlto Lietuvos eksporto augimas šiais metais turėtų būti lėtesnis negu pernai. Tai daugiausia lems įtempta padėtis Lietuvos darbo rinkoje ir palyginamosios bazės efektas. Mūsų analitikų skaičiavimais, 2018 metais lietuviškos kilmės prekių (be energetikos produktų) eksportas augs maždaug 6 proc., o paslaugų – apie 9 procentus“, – aiškino VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovas Aivaras Knieža.

Eksportą ir skatina, ir jo moko

A. Knieža „Lietuvos žinioms“ teigė, jog „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento paslaugų krepšelyje gausu eksportą skatinančių priemonių, ir eksportuotojai jomis noriai naudojasi.

„Įmonės gali gauti nemokamas konsultacijos įvairiais eksporto klausimais. Organizuojami edukaciniai seminarai, tam tikrų užsienio rinkų eksporto klubai, vyksta užsienio kompanijų individualūs vizitai į Lietuvos įmones arba užsienio kompanijų verslo misijos bei susitikimai su Lietuvos bendrovių atstovais, įvairūs mokymai eksporto tematika. Atliekame įmonių eksporto brandos vertinimą. Taip pat veikia vienas langelis tikslinėms eksporto rinkoms pažinti „Eksporto gidas“, teikiamos komercijos atašė paslaugos ir pagalba Lietuvos verslui“, – vardijo jis.

Pašnekovas sakė, kad Lietuvos bendrovės gerai vertina ir noriai naudojasi paramos priemone „Naujos galimybės LT“, kai ES struktūrinių fondų lėšomis iš dalies finansuojamas įmonių dalyvavimas tarptautinėse parodose ir verslo misijose.

„Verslios Lietuvos“ atstovų skaičiavimais, pernai įstaiga suteikė 1169 individualias konsultacijas Lietuvos bendrovėms, trečdalį jų – regionuose veikiančioms įmonėms. 2017 metais užsienio prekybos sutarčių, sudarytų padedant VšĮ „Versli Lietuva“, vertė viršijo 1,6 mln eurų.

„Dažniausiai ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamos priemonės būna skirtos smulkiojo ir vidutinio verslo eksportui skatinti. Į šią paramą negali pretenduoti stambios bendrovės ir įmonės, traktuojamos kaip patiriančios sunkumų. Labai smulkus verslas, ypač kūrybinis, dažnai neturi juridinio statuso ir veikia pagal individualios veiklos pažymą, todėl tokia veikla irgi nėra remiama“, – dėstė agentūros atstovas.

A. Knieža pabrėžė, kad nuolat yra organizuojamos specialios grupės su įmonių atstovais ir šakinėmis organizacijomis, siekiant išgryninti pagrindinius eksportuotojų poreikius. „Pastaruoju metu verslo atstovai pageidavo nuolat kelti savo kompetenciją eksporto plėtros srityje, skundėsi, kad jiems trūksta eksporto žinių ir kvalifikacijos. Todėl šiemet iš naujo pradėjome eksporto lyderių programą „Sparnai“ – ją įgyvendindami parengsime 24 eksporto projektų vadovus. Taip pat planuojame atnaujinti savo mokymų programas „Eksporto Akademija“ ir „BrandLab“, – pasakojo A. Knieža.

„Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė neseniai pranešime spaudai nurodė, kad šiuo metu, įstaigos duomenimis, mūsų šalyje lietuviškos kilmės prekes eksportuoja apie 5000 įmonių – jų skaičius per metus padidėjo vidutiniškai 5 procentais. Vien šiemet lietuviškos kilmės prekių eksportą turėtų pradėti apie 300 Lietuvos bendrovių, tad darbdaviams reikia mažiausiai tiek eksporto srities specialistų, o jie – vieni paklausiausių darbo rinkoje ir gauna kone konkurencingiausius atlyginimus. Antrą kartą Lietuvoje įgyvendinama eksporto lyderių programa „Sparnai“, kurios kandidatų atranka vyksta kaip tik šiuo metu, yra valdžios ir verslo partnerystė ugdant aukšto lygio eksporto specialistus ir didinant šalies konkurencingumą.

„Idėjos gražios, jų įgyvendinimas – siaubingas“

Verslininkams, žengiantiems į užsienio rinkas, dažniausiai prireikia gerai jas išmanančių specialistų patarimų, patirties, ryšių. Kad jiems padėtų, dirba ne tik Lietuvos valstybės institucijų specialistai, bet ir keliolika komercijos atašė užsienio valstybėse.

2018 metais lietuviškos kilmės prekių (be energetikos produktų) eksportas turėtų didėti maždaug 6 proc., o paslaugų – apie 9 procentus.

„Eksporto skatinimo iniciatyvos, valstybės įgyvendinamos per „Verslią Lietuvą“, labai geros. Didžiausia problema – jų realizavimas. Labiausiai kliūva nuolatinė žmonių kaita. Bent jau tie specialistai, su kuriais dirba inžinerinės pramonės sektoriaus įmonės, keičiasi kas metus, dvejus, geriausiu atveju – kas trejus. Ateina asmuo, kuris nieko neišmano, po truputį pradeda pažinti įmones, jų poreikius, įgyja patirties ir – išeina, pakėlęs šioje įstaigoje rinkoje paklausias kompetencijas, dažniausiai – į privačias konsultavimo kompanijas. Įmonės, su kuriomis dirbo, visko išmokė tą žmogų, bet tada, kai jau galėtų teikti konkrečią naudą, jis pereina kitur“, – skundėsi Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ Eksporto skatinimo komiteto pirmininkas Tomas Jaskelevičius. Jo žodžiais, tai – atlyginimo už darbą valstybės sektoriuje ir motyvacinės sistemos problemos, kurias būtina spręsti, nes „Versli Lietuva“ tampa specialistų privačiam sektoriui kalve. „Šios įstaigos veikla paremta gražiais tikslais ir norais, tačiau realios naudos, dėl kurios eksportas didėtų arba mažėtų, tikrai nėra“, – apgailestavo T. Jaskelevičius.

Analogiška padėtis, pasak „Linpros“ atstovo, susiklosčiusi ir dėl komercijos atašė. Į garsius užsienio šalių koncernus, svarbias įmones mūsų eksportuotojams durys pačios neatsiveria – vien verslo pastangų neužtenka, reikia ambasadų ir komercijos atašė paramos. Tačiau šių kadencija užsienio valstybėje – tik treji metai.

„Pirmus dvejus metus tokias pareigas einantis žmogus tik susipažįsta su šalies, kurioje reziduoja, verslo aplinka, užmezga ryšius su vietos verslo, pramonės atstovais, asocijuotomis tos valstybės verslo struktūromis, sprendimų priėmėjais. Trečiais metai jau gali pradėti visaverčiai ir naudingai dirbti, bet netrukus jis atšaukiamas, nes baigiasi kadencija“, – tokią atstovavimo Lietuvos verslui sistemą kritikavo T. Jaskelevičius.

Pasitaiko visai „tuščių“ mėnesių, kai mūsų šaliai neatstovauja joks komercijos atašė, nes vienas jau būna išvykęs pasibaigus kadencijai, o kitas, užtrukus biurokratinėms procedūroms, dar neatvykęs. Be to, kaip rodo praktika, naujasis atašė darbą dažniausiai pradeda nuo balto lapo, mat nėra jokia veiklos perėmimo ir tęstinumo sistema.

Pašnekovas pateikė dar vieną pavyzdį, iliustruojantį, kad, pasak jo, „eksporto skatinimo idėjos gražios, bet jų įgyvendinimas – siaubingas“. Tai – verslo misijos, rengiamos kartu su aukštų valdžios pareigūnų vizitais.

Misijose – atsitiktinė nauda

„Verslo misijos – puiki priemonė užmegzti ryšius su užsienio verslo partneriais. Tačiau ne kartą tokios misijos buvo pradedamos organizuoti likus vos dviem savaitėms iki vizito. Per tokį trumpą laiką nei užsienio šalies verslininkus sudominsi ir sukviesi, nei rimtos mūsų įmonės, kurios planuoja savo veiklą kur kas ilgesniam laikotarpiui nei dvi savaitės, viską mes ir spės pasiruošti. Tinkamai neparengus misijos, aišku, tam tikros atsitiktinės naudos gali gauti, bet apie kokį nors kryptingumą ar strategiškai sudėliotą planą tokiais atvejais kalbėti netenka“, – apgailestavo „Linpros“ Eksporto komitetui vadovaujantis T. Jaskelevičius.

Faktai

Asociacija „Linpra“ nacionaliniu ir tarptautiniu mastu atstovauja Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriui, kurį sudaro daugiau kaip 2050 įmonių, ir vienija inžinerinius klasterius, jungiančius apie 300 įmonių.

Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus apyvarta kasmet siekia apie 3,4 mlrd. eurų – maždaug 25 proc. visos apdirbamosios gamybos.

Sektoriui per metus tenka 19 proc. sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Daugiau kaip 70 proc. inžinerinės pramonės įmonių pagamintos produkcijos eksportuojama.

Skaičiai

2017 metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto vertė didėjo 18,2 proc. – nuo 28,8 iki 34 mlrd. eurų.

2018 metais lietuviškos kilmės prekių (be energetikos produktų) eksportas turėtų didėti maždaug 6 proc., o paslaugų – apie 9 procentus.

Mūsų šalyje lietuviškos kilmės prekes eksportuoja apie 5000 įmonių.

Šių eksportuotojų skaičius per metus padidėjo vidutiniškai 5 procentais.

Šiemet lietuviškos kilmės prekių eksportą planuoja pradėti apie 300 Lietuvos bendrovių.

Šaltinis: „Versli Lietuva“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"