Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Verslas jau ruošia krovinius „Rail Balticai“

 
2018 01 11 9:40
„Rail Baltica“ yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea‑Baltic“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją bei Suomiją.
„Rail Baltica“ yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea‑Baltic“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją bei Suomiją. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Sausio 9 dieną paskelbta europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ naujo ruožo nuo Kauno iki Ramygalos (Panevėžio r.) tiesimo pradžia – šio ruožo statybos projektavimo ir priežiūros konkursas. Nors visas projektas turėtų būti baigtas 2026 metais, jau rūpinamasi, kad verslas naujai sukurta infrastruktūra galėtų naudotis nuo pat pirmosios geležinkelio linijos atidarymo dienos.

Kaune „Baltica Business Network“ surengtoje diskusijoje kalbėta apie šio regiono ir visos šalies galimybes panaudoti vėžės „Rail Baltica“ infrastruktūrą prekybai plėsti, aiškintasi, kokie yra sektoriaus dalyvių – logistikos įmonių, eksportuotojų ir valstybės institucijų – lūkesčiai.

Statistikos duomenimis, šiuo metu Europoje 50 proc. krovinių gabenama vilkikais, 33 proc. – vandens transportu ir tik 12 proc. – geležinkeliu. Tikimasi, kad pastarajam procentui šoktelėti prielaidas ateityje sudarys „Rail Baltica“.

„Rail Baltica“ – ambicingas, sudėtingas ir didžiausias per pastaruosius 100 metų Baltijos regiono infrastruktūros projektas.

Lietuvoje pirmasis šio projekto etapas pradėtas 2013 metais: geležinkelis buvo tiesiamas nuo Lenkijos sienos iki Kauno, šie darbai baigti 2015 metų spalį. 120 km „Rail Balticos“ trasa nuo Lenkijos iki Kauno kainavo 364,5 mln. eurų. Projekto metu nutiesta nauja europinio standarto ir atnaujinta rusiško standarto geležinkelio linija, įrengta ir pastatyta 19 tiltų, 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų.

„Rail Baltica“ yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, jis sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją bei Suomiją.

„Rail Balticos“ koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus pripažino, kad nutiesta geležinkelio linija neatitinka su projekto partneriais sutartų greičio parametrų, todėl atliekama studija, kaip juos pasiekti. Įgyvendinant ambicingą, sudėtingą ir didžiausią per pastaruosius 100 metų Baltijos regiono infrastruktūros projektą, Lietuvoje, pasak A. Jackaus, šiuo metu vyksta statybos darbai nuo Jiesios iki Rokų, paskelbtas konkursas rangos darbams atlikti ruože nuo Kauno stoties iki Palemono, vasarį jau ketinama pasirašyti sutartį su konkurso laimėtojais. 2019 metais intermodalinį terminalą ketinama sujungti su Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) geležinkelių tinklu. Tada jau bus galima pradėti rimtesnius krovos darbus ir priimti didesnius srautus.

„Kaunas taps ne tik dviejų skirtingų geležinkelių jungtimi. Palanki geografinė padėtis, intermodalinis terminalas ir Kauno LEZ sudaro prielaidas sėkmingai plėtoti krovinių vežimą. Vienas mūsų prioritetų – patekti į ES didžiausių krovinių vežėjų Top-5“, – sakė A. Jackus.

Pirmasis tikslas siejamas su verslu, jo aptarnavimu, o antrasis – pasiekti, kad keliauti į Europą traukiniais būtų galima 240 km/val. greičiu. Jau nutiesta vėže yra galimybė gabenti krovinius, o keleiviai gali važiuoti iki Balstogės (Lenkija). Šiemet planuojama suderinti grafikus, kad keleiviai, persėdę Balstogėje, galėtų nuvykti traukiniu iki Varšuvos, o kelionė iš Kauno į Varšuvą užtruktų tik 6 val. 30 minučių. Ateityje keleiviams atsiras naujų krypčių: Varšuva-Talinas, jungtys su Berlynu, Helsinkiu ir kitais Europos miestais.

Viešosios įstaigos „Kaunas IN“ verslo sektoriaus vadovas Tadas Stankevičius įvardijo ir daugiau su „Rail Baltica“ susijusių dalykų, kurie bus naudingi Kaunui. Tai ne tik naujų investicijų atėjimas ir ekonominės aplinkos gerinimas, bet ir krovininio transporto alternatyvos užtikrinimas, greitesnio darbuotojų vežimo iš Kauno rajono į miestą galimybės, spūsčių mažėjimas gatvėse ir transporto apkrovų mažėjimas keliuose.

„Ne mažiau svarbus ir atvykstamojo turizmo potencialas. Planuojama, kad „Rail Balticos“ projekto metu, sujungus Kauno oro uostą su Kauno miestu, 40 ar 50 min. trunkančias keliones autobusu pakeis pusvalandžio kelionė traukiniu. Planuojami ir transporto grafiko tarp Kauno oro uosto ir Kauno miesto pakeitimai. Vietoj autobuso, kuris važiuoja kas 30–40 min., svarstoma apie susisiekimą traukiniais, kurie kursuotų kas 15 minučių“, – sakė T. Stankevičius.

Pasak Arenijaus Jackaus, 2019 m. jau bus galima pradėti rimtesnius krovos darbus ir aptarnauti didesnius srautus. / Vilmos Kasperavičienės nuotraukos
Pasak Arenijaus Jackaus, 2019 m. jau bus galima pradėti rimtesnius krovos darbus ir aptarnauti didesnius srautus. / Vilmos Kasperavičienės nuotraukos

Repetuoja būsimus darbus

Kauno intermodalinis terminalas, kuris su „Rail Baltica“ bus sujungtas 2019 metų pabaigoje, jau repetuoja ateities darbus. Šiuo metu terminalas jau turi 30 sutarčių, paslaugas teikia krovinių siuntėjams, gavėjams ir ekspeditoriams. Pagrindinis klientas – Italijos bendrovė. Kauno intermodaliniame terminale iš Latvijos atgabentos durpės perkraunamos ir gabenamos į Milaną.

„Terminalas ir infrastruktūra visiškai paruošta mišriojo vežimo paslaugai teikti, laukiame „Rail Balticos“ jungties. Tada viešasis Kauno logistikos parkas, kuriam priklauso ir terminalas, taps vienu svarbiausių logistikos centrų Baltijos šalyse. Terminalas duos impulsą mišriojo vežimo plėtrai, atsiras galimybė daugiau krovinių vežti geležinkeliais“, – sakė Kauno intermodalinio terminalo grupės vadovas Sigitas Baltokas.

Sigitas Baltokas tvirtino, kad Kauno intermodalinis terminalas jau turi 30 sutarčių, paslaugas teikia krovinių siuntėjams, gavėjams ir ekspeditoriams.
Sigitas Baltokas tvirtino, kad Kauno intermodalinis terminalas jau turi 30 sutarčių, paslaugas teikia krovinių siuntėjams, gavėjams ir ekspeditoriams.

Pasak jo, pagrindinė terminalo funkcija – sujungti dvi skirtingas geležinkelio transporto sistemas į vieną mazgą, perkrauti krovinius, kad jie galėtų laisvai judėti tarp dviejų skirtingų geležinkelio sistemų. Tam tarnauja keturi keliai, kurių vieno ilgis – 350 metrų. Čia vienu metu galima perkrauti 96 konteinerius. „Ne mažiau svarbu, kad terminalas ateityje turės galimybę perkrauti ir puspriekabes bei nesupakuotus produktus į jas ar iš jų. Sąstatams formuoti turime 5 tūkst. kv. m sandėlį, jame formuojamos siuntos ir kraunamos tiesiai į vagonus“, – teigė S. Baltokas.

Kaunas IN“ verslo sektoriaus vadovas Tadas Stankevičius įžvelgia nemažai su „Rail Baltica“ susijusių teigiamų pokyčių Kaunui.
Kaunas IN“ verslo sektoriaus vadovas Tadas Stankevičius įžvelgia nemažai su „Rail Baltica“ susijusių teigiamų pokyčių Kaunui.

Renginyje dalyvavę verslo atstovai domėjosi ne tik terminalo galimybėmis, paslaugų paketu, bet ir jų kainomis. „Tiek pas mus, tiek Šeštokuose perkrovimo kaina yra vienoda. Verslui mes patrauklesni tuo, kad turime vietos sandėliuoti krovinius ir 45 paras tai galime daryti nemokamai. Be to, Šeštokai neturi galimybių taip greitai perkrauti ir neteikia krovinio pristatymo nuo durų iki durų paslaugos . Be to, mes neskaičiuojame dvigubo perkrovimo mokesčio“, – privalumus vardijo S. Baltokas.

Nors pripažinta, kad šiuo metu krovinių gabenimo paslauga vilkikais yra pigesnė ir patogesnė, prognozuojama, kad, atsižvelgiant į ES reikalavimus mažinti oro taršą, triukšmą, automobilių spūstis, ateityje ji bus efektyvi tik tuo atveju, jei atstumas bus ne didesnis kaip 500 kilometrų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"