Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Verslą kerta, skiedros nerūpi

 
2018 06 01 8:00
Ramūnas Karbauskis / 
Ramūnas Karbauskis /  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Verslo atstovai sunerimę, kad įvairiuose sektoriuose nepagrįstai plečiama valstybės ir savivaldybių kapitalo įmonių veikla, esą grasanti rimtomis negerovėmis. Valdantieji politikai atkerta, kad vykdo žmonėms duotus rinkimų pažadus ir sustoti neketina.

Verslo asociacijų atstovai kreipėsi į valstybės vadovus ir susijusias institucijas, teigdami, kad valstybinės institucijos užsiima komercinio pobūdžio veikla ir vis labiau stengiasi šią kryptį išlaikyti, nors daugeliu atvejų tokia veikla jau teikiama privačių fizinių ar juridinių asmenų. Aiškinama, kad tokiais veiksmais Lietuvoje išstumiamos privačia nuosavybės teise pagrįstos visuomenei naudingos ūkinės pastangos ir iniciatyvos. Tarp pasirašiusiųjų atvirą laišką – Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Artūras Nastaravičius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovas Žilvinas Šilėnas, Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė ir kiti.

Ramūnas Karbauskis: „Tai yra politiniai sprendimai. Tokia mūsų politinė valia, tam gavome įgaliojimus iš Lietuvos piliečių. Darysime taip, kaip esame pažadėję.“

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas ir frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad interesų grupės sąlygų politikams nediktuos, o svarstomi pakeitimai būsią naudingi žmonėms.

Kliūva ne vienas projektas

Verslas reiškia susirūpinimą dėl kelių planuojamų pokyčių ir jau vykstančių procesų. Seime rengiamasi priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą, kuriuo remiantis savivaldybėms norint užsiimti nauja ūkine veikla nebereikės gauti Konkurencijos tarybos leidimo. Atvirame laiške primenama, kad Valstybės kontrolė ne kartą yra pažymėjusi, jog „dalis valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių apskritai nekuria pridėtinės vertės valstybei, o tam tikrais atvejais teikia naudą tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ar net privačių asmenų grupėms“.

Verslo atstovams kliūva ir Seime svarstomas pasiūlymas leisti visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms steigti struktūrinį padalinį – vadinamąją „ligoninės vaistinę“, kuriai būtų leidžiama ne tik aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigą vaistiniais preparatais bei vaistinių prekėmis, bet ir visiems gyventojams parduoti ar išduoti vaistinius preparatus. „Mažmeninės prekybos vaistais vietos, įsteigtos valstybinių gydymo įstaigų, įgautų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš privataus kapitalo vaistines. Valstybinės ligoninės ar kitos gydymo įstaigos dažnai patalpas ir (ar) pastatus valdo patikėjimo teise, nors patys pastatai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ar valstybei; taip pat šis turtas yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. „Nemokamos“ patalpos nesuteikiamos ar mokestinės lengvatos netaikomos privačioms vaistinėms“, – teigiama atvirame laiške.

Verslas taip pat nepatenkintas Vyriausybės Seimui svarstyti pateiktu pasiūlymu, kuriuo valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms suteikiama pirmenybė teikti stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, kai šios finansuojamos iš Valstybinės ligonių kasos. „Privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos bus diskriminuojamos, nes projektas numato, kad privačios sveikatos priežiūros įstaigos galės teikti paslaugas tik tuo atveju ir tik ta apimtimi, kurios negalės užtikrinti gydymo įstaigos, priklausančios valstybiniam įstaigų tinklui. Be to, šis projektas pažeidžia paciento teisę pasirinkti gydymo įstaigą ir sąžiningos konkurencijos laisvę iš valstybinių ir privačių gydymo įstaigų“, – aiškina kreipimosi iniciatoriai.

Įžvelgia sąžiningos konkurencijos pažeidimus

Kreipimąsi pasirašiusių asociacijų vadovams nepriimtinas ir Vyriausybės parengtas naujas Pensijų kaupimo sistemos modelis, kuriame numatomas vienintelis anuitetų mokėtojas – Valstybinio socialinio draudimo fondas („Sodra“). Norima įtvirtinti, kad visi asmenys, savo asmeninėje pensijų kaupimo sąskaitoje sukaupę daugiau nei 10 tūkst. eurų, privalės pasirašyti anuiteto sutartį su „Sodra“. Tokiu būdu būtų panaikinta galimybė anuitetų mokėjimo paslaugą teikti privačioms bendrovėms. „Ši reforma reiškia, kad valstybė ateityje ne tik nemažins savo įsipareigojimų pensijų gavėjams, bet ir ruošiasi juos didinti, atsisakydama galimybės pasidalyti šia atsakomybe su privačiais paslaugos teikėjais“, – nurodoma laiške.

Pasak kreipimąsi pasirašiusių verslo atstovų, nerimą kelia ir kitos rengiamos iniciatyvos. Pavyzdžiui, Vyriausybės ketinimas teikti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama konsoliduoti valstybės duomenų centrus įkuriant Valstybinį duomenų centrą bei įtvirtinti privalomą pareigą naudoti Saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą neapibrėžtam skaičiui valstybės ir savivaldybių institucijų. Tai esą mažintų konkurenciją ir sukurtų grėsmę iš šių paslaugų segmento išstumti šiuo metu veikiantį privatų verslą.

Žilvinas Šilėnas: „Kuo daugiau valdiškų verslų turėsime, tuo būsime arčiau socialistinės santvarkos, nuo kurios pabėgome.“

„Valstybės dalyvavimas komercinėje veikloje gali būti pateisinamas tik tokiu atveju, kai aiškiai įrodoma, kad tam tikros paslaugos gyventojams yra būtinos ir kad rinkoje šių paslaugų nėra ir negali būti. Kol Lietuvoje yra privačia nuosavybės teise pagrįstos visuomenei naudingos ūkinės pastangos ir iniciatyvos, valstybės tiesioginis dalyvavimas teikiant šias paslaugas, mūsų nuomone, yra negalimas, nes prieštarauja Konstitucijai ir kenkia Lietuvos gyventojų socialinei ir ekonominei gerovei“, – tvirtina kreipimąsi pasirašę verslo atstovai.

Jie prašo nedelsiant įvertinti, jų nuomone, ydingą dabartinės politikos kryptį. Pažymima, kad pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principą išstumiamas privatus verslas, užkertamas kelias ateiti užsienio investicijoms, ypač į tas sritis, kur valstybės finansavimo nepakanka (pensijų, sveikatos ir kitas). Gyventojams atimama paslaugų pasirinkimo laisvė ir galimybė gauti kokybiškas paslaugas. Taip pat esą keliama grėsmė viešiesiems finansams, nes prisiimami vis didesni įsipareigojimai valstybinio kapitalo įmonių veiklos nuostolius dengti mokesčių mokėtojų pinigais, kuriamos prielaidos korupcijai ir nepotizmui, o sprendimai priimami be tinkamo poveikio vertinimo, neatsižvelgiant į kompetentingų institucijų, ekspertų ir rinkos dalyvių pastabas.

Žilvinas Šilėnas / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Žilvinas Šilėnas / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valstybinės įmonės pranašumas

Su valdišku verslu – valstybės valdomos įmonės „Lietuvos energija“ įsteigta mokėjimo sistema „Gilė“, per kurią galima apmokėti sąskaitas už namų ūkio paslaugas, – kelerius metus konkuruoja bendrovė „Viena sąskaita“. Jos direktorius Šarūnas Stanislovėnas sako, kad konkurencija yra teigiamas dalykas, nes skatina pasitempti, tobulėti. „Tačiau nekalbu apie tuos atvejus, kai konkuruojant pasinaudojama dominuojančia padėtimi – tuomet vyksta atvirkštinis procesas ir konkurencija rinkoje mažėja. Kai valstybės įmonės žengia į verslo teritoriją, turėtų būti griežtai nubrėžta linija, kuri neleistų joms pasinaudoti turimomis lengvatomis, pastatais, žmogiškaisiais ištekliais, turimų klientų duomenimis ir kita“, – pabrėžė jis.

Pasak Š. Stanislovėno, jo įmonė siekia būti pažangiausia mokėjimų platforma rinkoje ir gali pasidžiaugti augančiu klientų strautu, tačiau jie gali tik pasvajoti apie tai, kiek nuveiktų galėdami tiesiogiai pakalbinti kiekvieną elektros ar dujų vartotoją bei rekomenduoti atlikti mokėjimus tik per jų valdomą mokėjimo platformą. „Tokio pranašumo neturi nė vienas įmokų surinkėjas, kurių rinkoje turime daugiau kaip 20, išskyrus valdomą valstybės“, – pažymėjo jis.

Š. Stanislovėno manymu, valstybė turėtų rūpintis sveikos konkurencijos išlaikymu rinkoje bei viešosiomis paslaugomis. „Turime prastai veikiančią medicinos, ugdymo sistemas, tačiau vis tiek norime steigti valstybinį vaistinių tinklą? Ar taip tikrai bus apgintas viešasis interesas turėti mažas vaistų kainas?“ – klausė verslininkas.

Išlaikys mokesčių mokėtojai

Kreipimąsi pasirašiusi K. Nemaniūtė-Gagė akcentavo, kad beveik kasdien atsiranda naujų pasiūlymų, ką ir kaip reikėtų keisti vaistinių sektoriuje, pradedant vaistais parduotuvėse, vaistinių skaičiaus ribojimu ar valdiškų vaistinių tinklo kūrimu. „Bet kokiam verslui dirbti bei kurti ateities planus būtų labai sudėtinga, o ką jau kalbėti apie naujų investicijų pritraukimą. Šiam sektoriui skiriamas ypatingas dėmesys, nors valdžia puikiai žino, kad vaistų kainas reguliuoja jie patys vaistų kompensavimo taisyklėmis ir antkainių nustatymu“, – kalbėjo ji.

K. Nemaniūtės-Gagės nuomone, įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma ligoninės vaistinėms prekiauti vaistais, rodo norą Lietuvoje kurti valdiškų vaistinių tinklą. Ligoninės vaistinė, jos teigimu, yra tarsi sandėlis, skirtas aptarnaujant ligoninėje gulinčius pacientus, kuriems slaugės atneša tam tikrus vaistus į palatą. „Šioms vaistinėms netaikoma gausybė reikalavimų, kurių turi paisyti paprasta vaistinė. Ligoninių vaistinėms nekeliami reikalavimai suteikti farmacinę paslaugą, turėti monitorius ir nuolat turėti atitinkamą vaistų asortimentą. Joms nėra numatyta, kokio dydžio turi būti oficina ir t. t. Ligoninės vaistinėms nereikės mokėti už patalpų nuomą, tai už jas padarys mokesčių mokėtojai savo lėšomis. Ligoninės vaistinių personalas taip pat bus tas pats ligoninės personalas, vadinasi, ir jį išlaikysime visi mes. Jei būtų deklaruojama, kad valdiškos vaistinės veiks rinkos sąlygomis, tuomet turėtų būti pateikiami skaičiavimai ir duomenys, kiek papildomai tai kainuos mokesčių mokėtojams, įvertinant farmacijos specialistų darbą, patalpų nuomą ir t. t. Kol kas nėra ne tik skaičiavimų, bet net pagrindimo, kam viso to reikia“, – sakė Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė.

Kartu ji pažymėjo, jog Seimo Teisės departamento išvadoje skelbiama, kad toks pasiūlymas prieštarauja Konstitucijai ir riboja konkurenciją, o Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos nurodo ir galimus Europos Sąjungos (ES) stojimo sutarties pažeidimus.

Politikai nesiklauso

LLRI vadovo Ž. Šilėno teigimu, kreipimąsi paskatino noras atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta valstybėje. „Vienas, mano galva, pastaraisiais metais vykstantis neigiamas procesas yra tai, kad valdiškos įmonės – valstybės ir ypač savivaldybių – vis labiau ir aktyviau užsiima verslu tose srityse, kur jau veikia privatus verslas. Manau, kad tiek valstybės, tiek savivaldybių įmonės užsiima ne tuo, kuo reikėtų, ir ne tuo, kam buvo sukurtos. Valstybės įmonės turėtų užsiimti išimtinai strateginiais arba labai svarbiais projektais, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių po ilgos ir sudėtingos diskusijos nuspręsta nepalikti verslui. Dabar matome priešingą tendenciją. Valstybės ir savivaldybių įmonėms ne tik leidžiama, bet ir padedama užsiimti bet kokia komercine veikla, visiškai nepasižiūrėjus, kad ta veikla jau užsiima privatus verslas“, – aiškino jis.

Tai, kad vykdydamos tokią pat veiklą kaip ir privatus verslas, valstybės ar savivaldybių įmonės iškreipia konkurenciją, pasak Ž. Šilėno, yra tik vienas aspektų. „Kai šnekame apie valdiškus verslus, man kur kas baisesnė yra įtaka, kurią valdiški verslai daro politikams ir politikai jiems. Tai yra didesnė blogybė nei konkurencijos iškreipimas. Kodėl tai vyksta, nežinau. Tačiau manau, kad viena iš priežasčių ta, jog valstybės kontrolės institucijos yra arba susilpnėjusios, arba jų nelabai klausoma. Imkime paprastą pavyzdį – Valstybės kontrolė ne sykį yra konstatavusi, kad valdiški verslai veikia netinkamai. Tačiau jų išvadas politikai ignoruoja. Konkurencijos taryba irgi ne vieną kartą yra sakiusi, kad visi šie valdiškų verslų projektai yra ir pažeidžiantys konkurenciją, ir visiškai nenaudingi. Tačiau politikai tai irgi ignoruoja“, – pažymėjo jis.

Ž. Šilėnas tikisi, kad valdžios atstovai atkreips dėmesį į viešą kreipimąsi ir stabdys jau įsisukusį procesą. „Tai yra kova dėl Lietuvos ateities. Jei šis procesas nebus sustabdytas ir tęsis toliau, po penkerių metų kalbėsime apie tai, kiek valdiškų kepyklų reikia atidaryti. Tai yra rimtas dalykas. Socializmo esmė yra ta, kad gamybos priemonės priklauso valstybei. Kuo daugiau valdiškų verslų turėsime, tuo būsime arčiau tos santvarkos, nuo kurios pabėgome“, – perspėjo LLRI vadovas.

Kreipimaisi nesutrukdys

Seimo LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis sakė, kad kreipimąsi pasirašė įvairių interesų grupių atstovai. Jis kritikavo, kad tarp LLRI finansinių rėmėjų buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vykdytame parlamentiniame tyrime figūruojantis koncernas „MG Baltic“. Tarp pasirašiusiųjų atvirą laišką, anot politiko, yra ir farmacininkų interesams atstovaujančių asmenų. „Vėl tai yra absoliutus interesas, nes visiškai suvokiama, kad visi sprendimai, kurie susiję su farmacijos rinkos reguliavimu, jiems yra nepatogūs, nes tiek metų iš viso nieko nebuvo daroma. Noriu pasakyti viena – visiškai suprantu tai, kas vyksta. Interesų grupės nori, kad viskas būtų taip, kaip buvo, o mes darome, jog taip, kaip buvo, nebūtų. Rūpinamės Lietuvos gyventojų gerove, vaistų kainomis, paslaugų kokybe ir visais kitais dalykais“, – kalbėjo jis.

Kristina Nemaniūtė-Gagė: „Be kita ko, Seimo Teisės departamento išvadoje skelbiama, kad pasiūlymas ligoninės vaistinėms leisti prekiauti vaistais prieštarauja Konstitucijai.“

R. Karbauskis pažymėjo, kad visi pakeitimai, kuriuos planuojama įgyvendinti, buvo įrašyti į LVŽS rinkimų programą, o laimėję Seimo rinkimus „valstiečiai“ gavo mandatą veikti. „Tai yra politiniai sprendimai. Tokia mūsų politinė valia, tam gavome įgaliojimus iš Lietuvos piliečių. Darysime taip, kaip esame pažadėję“, – teigė jis.

Kristina Nemaniūtė-Gagė / Asmeninio albumo nuotrauka
Kristina Nemaniūtė-Gagė / Asmeninio albumo nuotrauka

Kartu LVŽS lyderis akcentavo, kad laikai, kai interesų grupės diktavo politikams vienus ar kitus sprendimus arba įtikindavo juos priimti, baigėsi. Dabar, R. Karbauskio teigimu, norima sureguliuoti valstybės valdymą ir procesus, o ketinami įgyvendinti pakeitimai neprieštarauja europinei teisei. „Ką galime padaryti gerindami situaciją Lietuvos piliečiams, gyventojams tose srityse, kur turime galimybę, tą ir darysime. Jeigu būtų teisinė galimybė, pavyzdžiui, reguliuoti kainas parduotuvėse, galbūt ir tai būtų svarstoma. Tačiau mes žinome, kad to negalime padaryti, ir nesvarstome, net nediskutuojame apie tai. Nesame kažkokie radikalai, kurie puola daryti tai, ko negalima padaryti, kas užtrauktų sankcijas ES ir visa kita. Tai, ką galime padaryti dėl žmonių gerovės, tą darysime ir darome. Mums nesutrukdys jokie kreipimaisi“, – tikino jis.

Pavyzdžiui, sprendimas leisti ligoninėms parduoti vaistus ne tik stacionare besigydantiems pacientams, politiko nuomone, bus naudingas žmonėms. „Suprantu, kad niekas nenori papildomų konkurentų. Išnaikino smulkias vaistines, konkurencinėje kovoje jų beveik neliko, yra tinklinės vaistinės. Dabar staiga atsirastų konkurentai. Tačiau vaistinės poliklinikose ir ligoninėse neturėtų išskirtinių sąlygų. Tai sutvarkysime įstatymuose“, – žadėjo R. Karbauskis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"