Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Vandens kelias iš Lenkijos į Lietuvą: misija įmanoma, bet...

 
2018 08 16 12:00
Tarp Gardino ir Druskininkų Nemunu plaukiojančių laivų daugėja, bet ne tiek, kiek tikėtasi. / 
Tarp Gardino ir Druskininkų Nemunu plaukiojančių laivų daugėja, bet ne tiek, kiek tikėtasi. /  Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Trečius metus atidarytas vandens kelio maršrutas, vedantis iš Lenkijos per Baltarusiją į Lietuvą, yra vis labiau mėgstamas turistų – vien šiemet per tris šiltojo sezono mėnesius juo plaukė per 200 baidarių, katerių ir kitokių mažųjų laivelių.

Vis dėlto nuogąstaujama, kad šis maršrutas netaps itin populiarus, nes nemaža jo dalis eina nelabai išvaizdingu Augustavo kanalu, Baltarusijoje kol kas nėra tinkamai išplėtotos turizmo infrastruktūros, o Lietuvoje plaukti Nemunu įmanoma tik iki Druskininkų.

Algimantas Vasiliauskas: „Tokį vandens kelionės maršrutą galėtų rinktis nebent pavieniai keliautojai.“

Tik pradžia

Keliauti laiveliais Nemunu iš Baltarusijos į Lietuvą galima jau trečią vasarą. Nuo praėjusių metų vasaros visų Europos Sąjungos šalių piliečiai įplaukti į Baltarusiją Augustavo kanalu, juo pasiekti Nemuną ir vėliau kirsti Baltarusijos ir Lietuvos sieną gali neturėdami Baltarusijos vizų, mat jos nėra reikalingos būnant šio vandens maršruto zonoje bei Gardino mieste. Be vizų užsieniečiai Gardino apylinkėse ir pačiame mieste gali praleisti iki 10 dienų.

Nemažai vandens turizmo mėgėjų skuba pasinaudoti galimybe aplankyti iki šiol nuo turistų akių akylai saugotą Baltarusijos dalį. Kaip pranešė Baltarusijos naujienų agentūra BELTA, vien gegužę, birželį ir liepą valstybės sieną upių punktuose netoli Gardino kirto daugiau kaip 200 baidarių bei mažųjų laivų, jais plaukė per 1,5 tūkst. asmenų. Dauguma jų – turistai iš Lenkijos, tačiau būta ir Lietuvos bei kitų aplinkinių šalių piliečių.

Tiesa, kaip pažymėjo Gardino srities muitinės atstovai, ne visi Augustavo kanalu į Gardiną atplaukę turistai ryždavosi savo kelionę tęsti Nemunu. Daugelį jų atbaidydavo pernelyg sekli upė. Apie šią problemą „Lietuvos žinioms“ kalbėjo ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis. Pasak jo, šiemet Nemunas net ties Druskininkais yra seklus kaip niekada, buvo net kilęs pavojus, kad gali tekti laikinai nutraukti iš Druskininkų į Liškiavą plaukiančio laivo reisus.

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

R. Palionio teigimu, seklus Nemunas atbaido keliaujančiuosius nedideliais laiveliais tarptautiniu vandens maršrutu, o baidarininkams rūpesčių kelia palyginti ilga distancija – plaukti reikia beveik tris dienas. „Kol kas atsiranda nedaug drąsuolių, kurie ryžtųsi baidare irtis nuo Augustavo iki pat Druskininkų. O kalbėti apie plaukimą atgal, prieš srovę, net neverta“, – sakė jis. Anot R. Palionio, ne visi iš Lenkijos į Baltarusiją atplaukę vandens turistai ryžtasi tęsti kelionę Nemunu dar ir todėl, kad Gardine vandens turistams reikalinga infrastruktūra dar tik kuriama.

Komerciškai nepatrauklu

Šiemet keliones nedideliais laiveliais iš Lenkijos į Lietuvą per Baltarusiją, kai plaukiama Augustavo kanalu bei Nemunu, bandė organizuoti Marijampolėje įsikūrusi kelionių agentūra „Jotva“. Pasak jos vadovo Algimanto Vasiliausko, norinčiųjų plaukti neatsirado, o jei tokių ir buvo, jie ketinimų atsisakė, nes kelionė pasirodė nepigi.

„Tokio plaukimo kainą labai padidina tai, kad laivelius reikia nuomotis iš Augustavo firmų. Atplaukus Nemunu iki Druskininkų, laivelį tektų gabenti į Augustavą sausumos keliu. Tai nepigiai atsieina. Nebent atsirastų norinčiųjų keliauti atgaliniu maršrutu – iš Lietuvos į Baltarusiją, o iš ten – į Lenkiją“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė jis.

„Jotvos“ vadovo teigimu, vandens maršruto patrauklumą mažina ir tai, kad plaukiantiesiems reikia ne kartą kirsti valstybių sienas. Iš pradžių – Lenkijos ir Baltarusijos, vėliau – Baltarusijos ir Lietuvos. Tai susiję ne tik su dokumentų, kelionės daiktų patikra. Lietuvos pareigūnus reikia iš anksto informuoti apie tikėtiną valstybės sienos kirtimo laiką. Ši aplinkybė kelia nepatogumų turistinius pasiplaukiojimus organizuojančioms įmonėms.

A. Vasiliauskas tikino, jog tokį vandens kelionės maršrutą galėtų rinktis nebent pavieniai keliautojai. Be to, pats maršrutas nėra itin patrauklus – dalis jo eina į gelžbetonio rėmus įspraustu Augustavo kanalu, neleidžiančiu grožėtis pakrančių kraštovaizdžiu. Todėl vandens turizmo mėgėjai Lenkijoje mieliau renkasi kitus maršrutus. Tokios kelionės ir kainuoja mažiau, nei plaukti Augustavo kanalu iš Lenkijos į Baltarusiją, o iš ten Nemunu – į Lietuvą.

Idėjų yra, pinigų – ne

Šiuo metu iš Gardino Druskininkus Nemunu pasiekti galima baidarėmis, nedidelės grimzlės (0,75 metro) laiveliais. Laivais, kurių grimzlė yra 1,2 metro, plaukti galima tik kai kur. Apie plaukimą didesnės grimzlės laivais tegalima svajoti.

Prieš porą metų Vilniuje vykusiame trečiajame Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo tranzito ir transporto srityje darbo grupės susitikime buvo iškelta idėja atidaryti reguliarų keleivių susisiekimą Nemuno upe tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Baltarusijos transporto ir komunikacijos ministro pirmasis pavaduotojas Aleksejus Avramenka tąkart teigė, jog tai atitiktų Baltarusijos interesus, nes pastaraisiais metais ji tampa vis atviresnė užsienio turistams. Tačiau mūsų šalies Susisiekimo ministerijos atstovai atšaldė kaimynų entuziazmą ir pažymėjo, jog yra kilę daug techninių problemų. Nemuno vandens kelio ruožas nuo valstybės sienos iki Druskininkų nėra plačiai eksploatuojamas: laivakelis nėra ženklinamas, neužtikrinami jo parametrai – gylis, plotis ir posūkio spindulys. Todėl keliauti Nemunu į Lietuvą gali tik pavieniai laiveliai bei baidarės. Dėl keliautojų patogumo prieš porą metų pradėjo veikti naujas Švendubrės sezoninis upių pasienio kontrolės punktas.

Lietuvoje puoselėjama idėja, kad Nemunu iš Baltarusijos būtų galima keliauti ne tik iki Druskininkų, bet ir iki pat Kauno. Euroregiono „Nemunas“ Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius „Lietuvos žinioms“ yra prasitaręs, kad toks Nemuno pritaikymas vandens turizmui turėtų įtakos plėtojant ne tik vietos, bet ir tarptautinį turizmą. Vandens keliais būtų galima keliauti per tris valstybes – iš Lenkijos Augustavo kanalu į Baltarusiją, o iš jos Nemunu – į Lietuvą iki Kauno. Tokias keliones jau pasirengę organizuoti Lenkijos verslininkai.

Vidaus vandens kelių direkcijos specialistai yra apskaičiavę, jog tam, kad Nemunu galėtų plaukti turistiniai laivai, upės vagą nuo Kauno iki Druskininkų reikėtų pagilinti bent 75 centimetrais. Šio ruožo ilgis – 157 kilometrai, todėl vagai gilinti reikėtų 1,7–1,8 mln. eurų. Be to, vagos priežiūrai vėliau kasmet reikėtų dar iki 1 mln. eurų. Tačiau lėšų poreikis mažėtų, nes upės dugnas būtų tvarkomas taip, kad jame nesikauptų sąnašos. Pinigų tektų skirti ir reikalingai infrastruktūrai sukurti – laivams įsigyti, prieplaukoms ar mažiems laivų uostams įrengti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"