Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Vaistukas skoliniams įsipareigojimams lengvinti

 
2018 07 11 12:00
Skolininkai grimzta į dar didesnes skolas ir netenka bet kokių vilčių grįžti į normalų gyvenimą
Skolininkai grimzta į dar didesnes skolas ir netenka bet kokių vilčių grįžti į normalų gyvenimą Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas Civilinio proceso kodekso (CPK) papildymu sumažino maksimalią algos dalį, kurią periodiniams mokėjimams galima išieškoti iš skolininko mėnesinės algos.

Pagal jau šiemet įsigaliosiančią nuostatą iš dvi skolas turinčio asmens sąskaitos bus galima išieškoti ne daugiau kaip trečdalį algos. Dabar dar galima išskaityti pusę skolininko uždirbamų lėšų.

Pasitaiko atvejų, kad pradėjus skolos išieškojimą iš skolininko sąskaitos nurašomos visos lėšos. Tai reiškia, kad asmuo lieka be jokių lėšų.

Nelikdavo minimaliems poreikiams

„Priverstinių skolų turinčiam žmogui privalu palikti galimybę gyventi oriai, laipsniškai mažinant skolą, o ne priešingai – klampinti į dar didesnes, ilgainiui beviltiškas tampančias skolas“, – teigia CPK papildymo projektą parengusios Teisingumo ministerijos viceministras Eugenijus Šuliokas.

Šiandien iš minimalią mėnesio algą (apie 361 eurą atskaičius mokesčius) uždirbančio ir kelias skolas turinčio asmens yra išskaičiuojama 50 proc. algos, tad jam lieka 180,5 euro pragyvenimui. Tai yra kur kas mažiau nei minimalūs poreikiai, kurių dydis šiais metais yra nustatyti 245 eurai. Tokiu atveju skolininkas negali patenkinti net minimalių savo poreikių, todėl vėl klimpsta į skolas. Antai iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens (661,70 euro atskaičius mokesčius) gali būti išskaičiuojama 390,99 euro skola, tad jam lieka 270,71 euro.

Įsigaliojus CPK nuostatai, iš minimalią mėnesio algą uždirbančio ir kelias skolas turinčio asmens antstoliai galėtų išskaičiuoti 30 proc. gautų pajamų. Tokiu atveju šiam asmeniui liktų 252,7 euro, o uždirbančiam vidutinę algą – 403,05 euro.

Taip pat nuspręsta patikslinti galiojančią tvarką dėl išeitinių išmokų, ir jei skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, skola išskaičiuojama atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos.

Dar pasitaiko atvejų, kad pradėjus skolos išieškojimą iš skolininko sąskaitos nurašomos visos lėšos. Tai reiškia, kad asmuo lieka be jokių lėšų. Teisingumo ministerijos parengtame projekte siūloma, kad skolininko sąskaitoje būtų paliekama patvirtinta minimalių vartojimo poreikių dydžio suma – ne mažiau kaip 245 eurai.

Žingsnelis pirmyn

„Tai mažas žingsnelis į didžiulius reikalus, nes Lietuvoje yra keli šimtai tūkstančių žmonių, kurie neišgali apmokėti skolų“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė.

Pasak jo, dabar šis procesas Lietuvoje nesuvaldomas; skolininkai grimzta į dar didesnes skolas ir netenka bet kokių vilčių grįžti į normalų gyvenimą. Įprastai į to paties asmens įsipareigojimus susitelkia skolos įvairiems kreditoriams: „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, komunalininkams, finansinių paslaugų teikėjams ir kt.

„Lietuvoje iš tikrųjų yra šimtai tūkstančių tokių skolininkų. Tai ir viena pagrindinių emigracijos priežasčių. Šį didžiulį žmonių būrį ateityje gali labai skaudžiai paveikti ir skolų išieškotojai“, – sakė R. Paukštė.

Teisingumo ministerija Seimui pasiūlė peržiūrėti ir tvarką, kai skola išieškoma iš paskutinio būsto. Dabar galiojantys įstatymai leidžia išieškoti skolą iš paskutinio būsto, parduodamo iš varžytinių, kai skola yra didesnė nei 2030 eurų. Parengtame projekte numatyta šią ribą didinti iki 4000 eurų. Projekte taip pat numatyta apsauga, kad iš paskutinio būsto skola nebūtų išieškoma, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad skolą galima išieškoti per 18 mėnesių darant nustatyto dydžio išskaitas iš darbo užmokesčio, ir išieškojimas šiuo būdu yra realiai vykdomas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"