Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Vaikų darbas vasarą nekliudys gauti išmokas

 
2018 04 05 9:30
Vaikų įsidarbinimas vasarą gali sukliudyti šeimai gauti valstybės paramą tik tuo atveju, jei šeima pretenduoja į papildomas išmokas.
Vaikų įsidarbinimas vasarą gali sukliudyti šeimai gauti valstybės paramą tik tuo atveju, jei šeima pretenduoja į papildomas išmokas. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Šeimos, pateikusios dokumentus gauti valstybės skirtas 30 eurų išmokas vaikams, iš savivaldybių sulaukė įspėjimų, kad turi pateikti informaciją apie pilnamečių vaikų įsidarbinimą. Žmonės sunerimo, kad vasarą laikinai įsidarbinę jų vaikai dėl to neteks išmokos arba bus skatinami įsidarbinti nelegaliai.

Nuo 2018 metų sausio įsigaliojo naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas. Juo įteisinta universali išmoka visiems vaikams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programą, nevertinant tėvų gaunamų pajamų – kiekvienam vaikui valstybė skiria 30 eurų per mėnesį išmoką, bet ne ilgiau, nei sukaks 21 metai.

Išmokas už vaikus žadėta mokėti nevertinant šeimų pajamų. Ar jos būtų atimamos vaikui vasarą laikinai įsidarbinus?

Laiškuose reikalauja pranešti apie pajamas

Tokią išmoką už vieną paauglį vaiką šeimoje gauti pretenduojanti vilnietė Vaida (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo „Lietuvos žinioms“, kad prašymą užpildė sausio pabaigoje. Kovo paskutinėmis dienomis ji iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo žinią, kad išmoką vaikui šeima gaus. Tačiau po kurio laiko savivaldybė ją, kaip sakė pašnekovė, užvertė laiškais su įspėjimais, kad ji privalės „pranešti apie pilnamečio vaiko įsidarbinimą, kai vaikas uždirba daugiau kaip 122 eurus per mėnesį“.

Vaida aiškino, kad jos paauglys sūnus tebesimoko gimnazijoje ir kiekvieną vasarą įsidarbindavo, dirbdavo sezoninį darbą, tą patį ketino daryti ir šią vasarą, kai jam jau sukaks 18 metų. Tačiau vilnietė pasipiktino, kad išmokas už vaikus žadėta mokėti nevertinant šeimų pajamų, o dabar jos būtų atimamos vaikui laikinai vasarą įsidarbinus.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad mokiniai vasarą įprastai tedirba 1–2 mėnesius ir uždirba kokias dvi minimalias algas, tarkime, apie 800 eurų. Dirbantys asmenys įprastai deklaruoja per visus metus gautas pajamas, tad, jos manymu, šiuo atveju vaiko pajamos turėtų būti vertinamos taip pat kaip metinės, ir tada jo mėnesio pajamos nesiektų nė 100 eurų.

Pašnekovė baiminosi, kad trumpam vasarą įsidarbinti siekiantys vaikai, bijodami netekti 30 eurų jiems skirtos išmokos, šią vasarą galėtų būti paskatinti dirbti nelegaliai.

Vaikai gali dirbti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Piniginės paramos skyrius „Lietuvos žinias“ patikino, kad pilnamečio vaiko, besimokančio pagal bendrojo ugdymo programą, įsidarbinimas ir jo gaunamos pajamos neturi įtakos universalios išmokos, siekiančios 30 eurų, mokėjimui. Mat skiriant šią išmoką šeimos gaunamos pajamos iš tiesų nevertinamos.

Ministerija nurodė, kad informacija apie pilnamečio besimokančio vaiko darbinius santykius ir gaunamas pajamas svarbi tik nustatant šeimos teisę į papildomai skiriamą išmoką vaikui. Mat pagal Išmokų vaikams įstatymą, ne tik skiriama universali išmoka vaikui, bet taip pat gausios ir nepasiturinčios šeimos, auginančios vaikus, turi teisę gauti ir papildomai skiriamą išmoką vaikui. Ją gali gauti šeimos, kurios augina arba globoja vieną ar du vaikus, o jų gaunamos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 183 eurai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento laikinai Socialinių išmokų skyriaus vedėjo pareigas einanti Dalia Filipavičiūtė „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad universali išmoka vaikui mokama nepriklausomai nuo to, ar besimokantis vaikas dirba. Tačiau papildoma išmoka vaikui nemokama, jeigu jo darbinės mėnesio pajamos viršija 122 eurų, esą tokiu atveju, pagal bendrai gyvenančių asmenų sąvokos turinį, jis nėra tėvų šeimos narys.

Savivaldybės vertinimu, tokia išlyga vaikams įsidarbinti sezoniniam darbui vasarą nesukliudys, nes „galimos darbinės pajamos būtų ženkliai didesnės už išmoką“.

Sezoninį darbą pamėgo moksleiviai

Internetinės personalo atrankos bendrovės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad balandis ir gegužė yra aktyviausi sezoninių darbuotojų paieškos mėnesiai. Jau kovą padaugėjo sezoninio darbo užklausų ir pasiūlymų.

„Kovo mėnesį fiksavome 15 proc. susidomėjimo sezoniniais darbais augimą, didžioji dalis interesantų buvo studentai. Jie nori užsidribti mokslams, taip pat dažnas derina darbą su pramogomis ir poilsiu, pavyzdžiui, renkasi darbą kurortuose arba „Work and Travel“ programas, kurių metu ne tik dirbama, bet ir pakeliaujama. Taip pat kasmet vis daugiau moksleivių ieško sezoninio darbo galimybių, dažniausiai gimtajame mieste“, – pasakojo pašnekovė.

Jos teigimu, tokių sezoninių darbuotojų uždarbio galimybės gerokai viršija 122 eurų ribą. Pašnekovė nurodė, kad padavėjai Lietuvoje vidutiniškai uždirba apie 500 eurų per mėnesį, o antra tiek gali gauti arbatpinigių. Pagalbiniai darbuotojai sandėliuose, fabrikuose (pakuotojai, rūšiuotojai, prekių surinkėjai, skirstytojai, krovėjai) už tokį darbą gali tikėtis apie 550 eurų per mėnesį, o didesnėse užsienio kapitalo įmonėse atlyginimas gali siekti ir 700 eurų per mėnesį.

R. Karavaitienė pripažino, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai ieškantys darbo jauni žmonės atvirai išreiškia norą dirbti neoficialiai. Tačiau tai, anot jos, daugiausia susiję su itin trumpais darbo laikotarpiais, pavyzdžiui, darbu kelioms valandoms, dienoms ar kelioms savaitėms, renginio metu ir pan. Pašnekovės teigimu, šiuo metu norinčių padirbėti neoficialiai srautas neišaugo, o žvelgiant į šių darbuotojų amžių esą galima sakyti, kad didžioji dauguma tiesiog nori prisidurti prie oficialių pajamų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"