Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Užsuk į kirpyklą iki 2 valandos nakties

 
2018 03 02 8:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vilnius nori „paleisti“ naktinę ekonomiką. Sostinėje planuojama keisti dešimtmečių praktiką, kai daugelis paslaugų teikimo bendrovių uždaromos 18 valandą, o renginiai baigiami iki vidurnakčio. Tikimasi, kad aktyvi naktinė veikla Vilniuje gali sukurti dar pusę miesto ekonomikos. Tačiau verslas tokiai idėjai ryžtųsi tik gerai išanalizavęs galimus srautus, nes kol kas darbas iki išnaktų aukso kalnų nesuneša.

Tikimasi, kad naktinė Vilniaus ekonomika įtrauktų aktyvias miesto bendruomenes, verslus ir didindama miesto patrauklumą išspręstų nepatogumus gyventojams bei konfliktines situacijas. Idėja esą įtrauktų įvairias verslo organizacijas, vėlaus vakaro ir net naktinius koncertus, spektaklius, restoranus ir kavines, sporto renginius ir kt.

„Norime suteikti galimybę patiems vilniečiams pasirinkti savo aktyvų gyvenimo mieste metą. Jeigu jums norisi į kino teatrą naktį, turime tiesiog suteikti galimybę tai daryti. Žinau daug įmonių, kurios mielai dirbtų ne įprastu metu – pradėtų darbą per pietus, baigtų jį vėlai vakare. Vieni pirmųjų buvo sporto klubai, kurių dalis jau suteikia galimybę sportuoti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Taip pat tikimės, kad ilgesniam laikui duris atvers įvairios bendradarbystės erdvės, loftai, galerijos ir net pati savivaldybė irgi gali turėti daugiau vakarinių renginių“, – dienraščiui sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Sprendimas sulaukė klientų nuostabos ir suveikė kaip rinkodaros triukas, nes labai ilgai lankytojai pasakojo, kaip į kirpyklą ėjo 2 valandą ryto, o mieste buvo pilna žmonių, grojo muzika.

Remtųsi užsienio patirtimi

Anot R. Šimašiaus, visą parą veikiančių paslaugų bendrovių darbas ilgalaikiu laikotarpiu tampa miestiečiams būtinybe. Tai esą rodo ir kitose šalyse atliekami visuomenės nuomonės tyrimai – pailginusios įprastą darbo laiką paslaugų įmonės, pavyzdžiui, bibliotekos, kirpyklos, drabužių valymo ir kt. įmonės, vakarais ir naktimis pritraukia įvairesnių kartų ir pomėgių žmonių.

Vienas pavyzdžių – Berlynas, kuriame naktinė ekonomika yra tapusi kūrybinių industrijų, skaitmeninės ekonomikos ir turizmo varikliu. Skaičiuojama, kad 35 proc. turistų šį miestą nakvynei pasirenka dėl naktinių renginių ir pramogų. Kitas pavyzdys – Mančesteris, kuriame dėl vykstančio naktinio gyvenimo, kaip teigiama, kiekvieną savaitgalį papildomai apsilanko 150 tūkst. turistų. Jungtinėje Karalystėje naktinė ekonomika per metus sukuria vidutiniškai 66 mlrd. svarų pajamų. Niujorko miestui tokia ekonomika atneša apie 10 mlrd. dolerių per metus.

Naktinės ekonomikos ekspertas, Londone įsikūrusios bendrovės „Sound Diplomacy“ verslo plėtros direktorius Danny Keiras sakė, kad ši ekonomika yra visuose miestuose ir miesteliuose, o Vilnius turi klestinčią ekonomiką, kuri funkcionuoja po 19 valandos ir sukuria darbo vietų, skatina plėtoti kūrybines industrijas, gali pateikti įdomių pasiūlymų turistams. „Kuo geriau suprasime naktinės ekonomikos vaidmenį ir vertę, tuo mūsų miestai bus pelningesni ir sveikesni. Vilnius turi didžiules galimybes pasinaudoti tais ištekliais, kuriuos turi šiandien, kad įtrauktų jaunimą, pritrauktų talentų ir garsintų miesto vardą pasaulyje“, – sakė jis.

„Sound Diplomacy“ daug prisidėjo kuriant Londono naktinio gyvenimo komisiją ir paskiriant pirmąjį Londono naktinį merą – tarpininką tarp tarybos, gyventojų ir verslo; jo tikslas taip pat išspręsti nepatogumus gyventojams bei konfliktines situacijas.

Dirba, kai naudinga

Vis dėlto banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis į savivaldybės siekį skatinti Vilniaus naktinę ekonomiką žvelgė gana skeptiškai. Jis pažymėjo, kad valstybinių institucijų darbas naktį tikrai nebūtinas, o restoranai, barai ir naktiniai klubai ir taip dirba tiek, kiek jiems naudinga – kol yra klientų.

„Manau, daugiau galimybių ir lankstumo nepakenktų, galbūt tai net kažkiek paskatintų turizmą, bet neturėkime iliuzijų, kad vien savivaldybės noro pakanka sukurti naktinį Niujorką ar Amsterdamą. Prielaidas, kad naktinė ekonomika galėtų sukurti kažką panašaus į tai, kas sukuriama dieną, vertinu labai skeptiškai – greičiausiai nepavyktų pasiekti net dešimtadalio. Galiausiai dirbtinis naktinio gyvenimo kūrimas ne visiems patrauklus, pavyzdžiui, senamiesčio gyventojai nebūtinai juo labai džiaugsis“, – kalbėjo jis.

Tuo metu „Lietuvos žinių“ pakalbinti verslo atstovai atkreipė dėmesį, kad darbas naktimis yra nebloga rinkodaros priemonė, tačiau ne visada ir ne visur atsiperka.

Pasisekęs eksperimentas

Vienas iš dviejų šiuo metu sostinėje įsikūrusių salonų „Barzdaskučiai“ jau yra išbandęs naktinį darbą: penktadieniais ir šeštadieniais dirba iki 2 val. nakties. Darbą salonas pradeda iš ryto, o iki paryčių darbuojasi antra meistrų pamaina.

Salonus valdančios bendrovės „Barbers“ vadovas Vilius Lėveris pasakojo, kad pasiūlyti paslaugas naktį buvo nuspręsta eksperimentuojant. „Tas eksperimentas buvo labai nesudėtingas, nes paslaugos teikiamos pagal išankstinę registraciją. Mes tiesiog sudarėme klientams galimybę registruotis vėliau nei 20 val. – palikome atvirą laiką iki 2 valandos“, – sakė jis. Pašnekovas prisiminė, kad toks sprendimas sulaukė klientų nuostabos. „Labai smagu, kad tai suveikė kaip rinkodaros triukas, nes labai ilgai lankytojai pasakojo, kaip į kirpyklą ėjo 2 val. nakties, o mieste buvo pilna žmonių, grojo muzika“, – teigė V. Lėveris.

Tiesa, vienas iš labiausiai paskatinusių dalykų dirbti naktį buvo tai, kad salonas įsikūręs Vilniaus gatvėje, kur penktadienį ir šeštadienį, ypač šiltuoju metų laiku, vyksta aktyvus naktinis gyvenimas. Tuo metu naktinės vyrų salono paslaugos ir yra aktualiausios. „Tiesiog matėme, kad Vilniaus ir Islandijos gatvės, kur įsikūrę daug barų, vasarą atsigauna. Naktį ten žmonių būna daugiau negu dieną – jų net tiršta. Pamanėme: kodėl vienintelė vieta, kur žmonės gali užeiti tokiu metu, turėtų būti baras?“ – kalbėjo pašnekovas.

Vis dėlto idėjos dirbti iki išnaktų bendrovė neketina pritaikyti visiems salonams. Antrasis jų, įsikūręs toliau nuo naktinio miesto šurmulio, paslaugų po 20 val. neteikia. V. Lėverio manymu, tai paprasčiausiai nepateisintų lūkesčių, o ir dabar naktimis dirbti finansiškai neapsimoka.

„Tokia idėja kainuoja – turi papildomai samdyti žmonių, išlaikyti administraciją. Kai patalpos beveik visą parą užimtos, labai sunku surasti laiko jas techniškai prižiūrėti, tvarkyti, valyti ir pan. Taigi atsiranda papildomų sąnaudų“, – sakė pašnekovas.

Jis teigė neabejotinai palaikantis naktinės ekonomikos skatinimo idėją, tačiau pažymėjo, kad naktinės paslaugos turėtų būti teikiamos koncentruotai – po visą miestą išsibarsčiusios per naktį dirbančios įmonės, jo manymu, nesukurtų didelio efekto. „Tikrai esu girdėjęs daug atsiliepimų, kad tokiuose didmiesčiuose kaip Maskva kirpyklos veikia 24 val. per parą. Dėl didelės gyventojų koncentracijos jų gyvenimo ritmas natūraliai pasiskirstęs į tris pamainas. Dėl spūsčių ir žmonių srautų kai kam patogiau į darbą važiuoti vakare, į verslo susitikimus eiti naktį ir pan. Tačiau Vilniuje tikrai nėra tiek daug žmonių, kad mums reikėtų šitaip skirstyti gyvenimo ritmą“, – tikino V. Lėveris.

Tikimasi, kad aktyvesnis naktinis gyvenimas miestą paverstų pelningesniu.Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Tikimasi, kad aktyvesnis naktinis gyvenimas miestą paverstų pelningesniu.Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kinas gali būti nuostolingas

Bendrovė „Forum Cinemas“, kaip sakė bendrovės rinkodaros vadovas Dainius Beržinis, taip pat jau turi ilgą naktinių seansų patirtį – penkerius metus kiekvieną savaitgalį naktiniai seansai vyksta Kauno prekybos centre „Akropolis“ ir yra gana populiarūs. Tiesa, tokių seansų lankomumą esą daug lemia vieta: įsikurta prekybos centre miesto centrinėje dalyje, tai populiari tarp gyventojų susibūrimo vieta, o naktinio gyvenimo Kaune nėra daug.

„Vilniuje naktinis gyvenimas daugiau vyksta Vokiečių ir Pilies gatvėse, žmonės renkasi ten. Naktinius kino seansus bandome rengti Vilniaus „Akropolyje“, tačiau ten mums sekasi kiek prasčiau nei Kaune, nors į seansą susirenka ir po šimtą, ir po kelis šimtus žmonių. Tuo metu kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ tokie seansai buvo nerentabilūs. Bandėme tai daryti, net kelis kartus, bet, deja, nepasiteisino. Tad ten naktinius seansus organizuojame nebent per šventes, festivalius – tada jie pritraukia daugiau žiūrovų. Tačiau kasdienybę paversti švente neįmanoma“, – patirtimi dalijosi D. Beržinis.

Jis patvirtino, kad organizuojant naktinį darbą susiduriama su papildomomis sąnaudomis, pavyzdžiui, reikia papildomai samdyti darbuotojų. Tad naktiniai seansai, anot jo, yra ganėtinai didelė investicija, kurios įmonė galėtų imtis tik matydama aiškų poreikį. „Arba tai turi paklusti pasiūlos ir paklausos dėsniams, arba turi kas nors finansuoti“, – reziumavo jis.

Pailginusios įprastą darbo laiką paslaugų įmonės, pavyzdžiui, bibliotekos, kirpyklos, drabužių valymo ir kt. įmonės, vakarais ir naktimis pritraukia įvairesnių kartų ir pomėgių žmonių.

Sportuoti naktį nėra poreikio

Sveikatingumo klubų „Impuls“ sporto dalies vadovas Antanas Sakalauskas sakė, kad sporto ir sveikatingumo klubų veikloje didelio naktinio darbo poreikio kol kas nėra. „Sveikatingumo klubų „Impuls“ darbo laiką diktuoja klientų poreikiai. Analizuodami lankytojų srautus esame pastebėję labai aiškias tendencijas, pagal kurias ir yra nustatomas visų „Impuls“ klubų darbo laikas šalyje. Pirmasis klientų srautas sveikatingumo klubus pasiekia 7–8 val. ryto, prieš prasidedant darbo dienai. 10–11 val. sportuoti renkasi vaikus auginančios mamos, senjorai, verslų savininkai bei laisvai samdomi specialistai. Nuo 12 valandos užsuka aktyviai pietų pertraukas mėgstantys leisti „Impuls“ klientai. 15–16 val. laikas populiarus tarp studentų, pamainomis dirbančių žmonių, pavyzdžiui, policijos pareigūnų, ugniagesių gelbėtojų. Pikas fiksuojamas po darbo valandų, nuo 18 iki 21 valandos. Su nedidelėmis išimtimis iki to laiko ir dirba dauguma mūsų klubų“, – pasakojo A. Sakalauskas.

Jis pridūrė, kad iš „Impuls“ tinklo sporto ir sveikatingumo klubų vėliausiai duris užveria Vilniaus Ozo gatvėje įsikūręs klubas – 23 valandą. Tačiau prieš jo darbo pabaigą, paskutinėmis valandomis, didelių klientų srautų nepastebima. Tad ir poreikio dirbti ilgiau nėra.

„Tendencija dirbti ir naktimis pasaulyje bei Lietuvoje yra populiari tarp ekonominės klasės sporto klubų. Mūsų teikiamų paslaugų spektras yra platesnis (pirtys, baseinai), tam reikia daugiau personalo, kuris rūpintųsi klientų saugumu bei užtikrintų geriausią paslaugų kokybę. Todėl naktinis darbo laikas mums nebūtų efektyvus ir verslo valdymo požiūriu“, – pridūrė pašnekovas.

Galiausiai jis pabrėžė, kad sportuoti naktimis nėra palanku organizmui ir apie tai klientai visuomet informuojami.

Pritrauktų viešinimas

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sveikino savivaldybės idėją skatinti naktinę ekonomiką, nes ji, pašnekovės manymu, aktuali tiek gyventojams, tiek verslui. Mat dirbantiems asmenims darbo metu yra sudėtinga pasinaudoti kai kuriomis paslaugomis, pavyzdžiui, kirpyklų. Tuo metu restoranai, ir dabar galintys pasirinkti darbo valandas, yra labai apriboti gyventojų skundų. Šią problemą, E. Šiškauskienės įsitikinimu, išspręstų mieste išskirtos miegamųjų rajonų ir aktyvaus gyvenimo zonos.

Ji neatmetė tikimybės, kad paslaugos naktį būtų brangesnės, nes verslui tektų kompensuoti didesnes sąnaudas. Tačiau už komfortą, anot E. Šiškauskienės, „visada reikia sumokėti“.

Kad įmonės būtų labiau suinteresuotos pailginti darbo valandas ir nestokotų klientų, savivaldybė, anot asociacijos prezidentės, galėtų aktyviai viešinti vakarinių paslaugų idėją, pavyzdžiui, skelbti ilgiau dirbančias įmones ir paraginti gyventojus jose lankytis.

„Ji galėtų tiesiog padėti įmonėms „įsukti“ vakarines paslaugas, kad verslui tikrai apsimokėtų jas teikti. Kartais žmonėms reikia tik informacijos. Galėtų skelbti kažkokias akcijas, kaip antai mes rengiame gastronomijos savaites, edukacines programas, sporto ir sveikuolių vakarus, grožio dienas“, – idėjomis dalijosi E. Šiškauskienė.

Ruošiasi pristatyti projektą

„Miesto gyvenimas naktį nebuvo planuojamas, stebimas ir analizuojamas, tad šiuo metu naktį veikiama reaktyviai, nesusipratimus ar konfliktus sprendžiant tiesiog tada, kai jie įvyksta. Kad Vilniuje naktį būtų gera ir tiems, kurie linksminasi, kuria vertę, naujas darbo vietas, organizuoja naktinius renginius, ir tiems, kurie naktimis patogiai ramiai ilsisi, reikia imtis pokyčių“, – sakė Vilniaus savivaldybės tarybos narys, projekto kuratorius Markas Adamas Haroldas.

Anot savivaldybės atstovo, iki vasaros planuojama atlikti detalią vakaro ir nakties laiko studiją apie žmonių srautus ir dažniausiai lankomas vietas Vilniuje. Naktinės ekonomikos Vilniuje projekto tikslas – sužinoti, kiek pajamų generuoja naktinė ekonomika, išanalizuoti miesto kultūros veiklos potencialą. Išanalizavus informaciją ir teritorijų planavimą, bus remiamasi ekspertų rekomendacijomis – tada bus pateikti konkretūs naktinę ekonomiką vienose miesto vietose skatinantys, kitose – ją pristabdantys pasiūlymai.

„Naktinės ekonomikos Vilniuje projekto tikslas – sužinoti, kokios yra miesto kultūros, infrastruktūros stipriosios ir silpnosios vietos, paskatinti dialogą tarp savivaldybės, gyventojų ir verslininkų, užtikrinti saugumą, vengti konfliktų ir atsižvelgti į visų miestiečių poreikius“, – sakė jis.

Detali studija, anot M. H. Haroldo, pravers ir projektuojant miesto infrastruktūrą, nes žinant tam tikrus principus dar projektavimo metu bus galima numatyti tinkamiausius sprendimus toms jungtims ir gatvėms, kurios gyvos ir aktyviausios naktį. Naktinės ekonomikos Vilniuje analizei bus skirta apie 50 tūkst. eurų, dar tiek pat numatyta sprendimams įgyvendinti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"