Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Užsieniečiai pasiklysta Lietuvos biurokratijos džiunglėse

 
2018 08 28 9:20
Lietuvos juridinių asmenų registro duomenys prieinami tik lietuvių kalba, o užsienio valstybių registruose juos galima gauti tiek valstybine, tiek anglų kalba.
Lietuvos juridinių asmenų registro duomenys prieinami tik lietuvių kalba, o užsienio valstybių registruose juos galima gauti tiek valstybine, tiek anglų kalba. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Užsieniečiui, norinčiam Lietuvoje kurti įmonę, būtina įveikti nemažai kliūčių, bet su jomis susidoroti savarankiškai vargiai įmanoma. Reikalaujama ne tik lietuviško pavadinimo, bet ir steigimo dokumentus pildyti lietuvių kalba, taip pat pateikti daugybę duomenų apie planuojamą veiklą. Sistemoje yra ir tokių kuriozų, dėl kurių Europos Sąjungos piliečiams procedūros tampa sudėtingesnės nei asmenims iš trečiųjų šalių.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, didžiąją dalį užsieniečių, kurie kreipiasi dėl verslo Lietuvoje, sudaro asmenys iš Azijos šalių. Europiečių esama mažiau. Taip pat skiriasi jų planuojamos verslo plėtros sritys. Azijiečiai paprastai domisi kavinių, restoranų, parduotuvių atidarymo, tam tikro maisto importo ir prekybos galimybėmis, tuo metu asmenys iš Europos valstybių dažniausiai nori steigti savo verslo filialus, siūlo konkretų produktą (įrenginius, įrankius ir pan.) statybos, IT srityse. Tiek vieni, tiek kiti susiduria su aibe kliūčių, todėl yra priversti prašyti pagalbos ir neretai už ją susimokėti.

ES piliečiai (ne lietuviai), gyvenantys Lietuvoje, negali nueiti į bet kurią telekomunikacijų kompaniją ir gauti mobilųjį elektroninį parašą, kurio reikia steigiant įmonę, nes neturi lietuviško asmens kodo.

Pritaikyta tik lietuviams

„Verslios Lietuvos“ vyriausioji projektų vadovė Eglė Stebulienė įvardijo keletą problemų. Pirma – įmonės buveinės adreso reikalavimas. Jos manymu, užsieniečiui tai sunkiai įveikiamas uždavinys, nes tuo metu, kai steigiama įmonė, savaime suprantama, asmuo čia savo nuosavybės neturi, o veikiausiai ir pažįstamų ar artimųjų, kurie galėtų suteikti buveinei adresą. „Taigi šis formalumas, kurį jau daug metų planuojama panaikinti, vis dar taikomas. Sprendžiame problemą tiesiog pirkdami paslaugą, bet tai sukelia užsieniečiams nepatogumų ir papildomai kainuoja“, – dėstė pašnekovė.

Antra, pigiausias ir šiuo metu patogiausias bei populiariausias juridinio asmens steigimo būdas – elektroninis, per Registrų centro savitarną. Tačiau sistema veikia tik lietuvių kalba, kurios užsienietis, suprantama, nemoka.

„Naudojantis notaro pagalba visi dokumentai rengiami dviem kalbomis, bet tai lemia didžiules sąnaudas. Jei elektroninis juridinių asmenų steigimo įrankis būtų numatytas ir anglų kalba, užsieniečiams ši procedūra būtų kur kas lengvesnė“, – pabrėžė projektų vadovė.

Piliečiams iš ES – sunkiau

E. Stebulienė pasakojo susidūrusi su vienu itin komplikuotu atveju, kai „Versli Lietuva“ padėjo švedui įsteigti Lietuvoje įmonę. Nors mūsų valstybė, kaip priminė ji, pagal verslo kūrimo reitingus užima aukštas pozicijas palyginti su kitomis šalimis (nes yra galimybė gana greitai įkurti įmonę elektroniniu būdu), susiduriama ir su paradoksu: ES piliečiai (ne lietuviai), gyvenantys Lietuvoje, negali nueiti į bet kurią telekomunikacijų kompaniją ir gauti mobilųjį elektroninį parašą, kurio reikia steigiant įmonę, nes neturi lietuviško asmens kodo.

„Taigi su minėtu švedu perėjome tikrus kryžiaus kelius, kad šis žmogus gautų leidimą gyventi Lietuvoje ir galėtų paprašyti elektroninio parašo, o mes atidarytume jam įmonę elektroniniu būdu. Ir ne šiaip įmonę! Jis – genetikas, iki tol jau 5 metus gyveno Lietuvoje“, – kalbėjo E. Stebulienė.

Kai galų gale pavyko iš policijos gauti pažymą (ne ID kortelę) dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje ir įregistruoti švedo gyvenamąją vietą, telekomunikacijų kompanijoje laukė dar vienas akibrokštas. „Buvome informuoti, kad pateikus šią pažymą elektroninis parašas neišduodamas, nes tai ne ID kortelė. Tuo metu asmenys iš trečiųjų šalių gauna laikiną leidimą gyventi (ID kortelę), o paskui – ir elektroninį parašą, todėl jie turi galimybę kur kas paprasčiau ir pigiau, t. y. elektroniniu būdu, įkurti įmonę. ES piliečiai negali, o trečiųjų valstybių – gali! – stebėjosi „Verslios Lietuvos“ atstovė. – Ką tik patikrinome Registrų centro tinklalapyje, ar ši situacija nepakito. Deja, vis dar ne.“

Be to, kaip pažymėjo ji, net jei ES pilietis ar asmuo iš trečiosios šalies bandytų pats (be lietuvio pagalbos) atidaryti įmonę elektroniniu būdu, jam to nepavyktų padaryti, nes Registrų centro savitarnos sistema parengta tik lietuvių kalba. Pasirinkus anglų kalbą galima perskaityti bendrą informaciją apie steigimo procedūrą, tačiau prisijungti prie sistemos, pildyti dokumentus angliškai arba kitokia kalba kol kas nėra galimybės.

„Peršasi išvada, jog sąlygos užsieniečiams, norintiems pradėti verslauti, gerokai sudėtingesnės negu lietuviams, nes išsami informacija kontroliuojančiose institucijose pateikiama tik lietuviškai. ES piliečiai taip pat negali gauti e. parašo, kad turėtų galimybę kreiptis dėl įvairių leidimų į institucijas elektroniniu būdu. Jiems tenka prašyti lietuvių ne tik vertėjauti įstaigose, bet ir padėti užpildyti visus reikiamus dokumentus“, – reziumavo E. Stebulienė.

Lietuviškas pavadinimas – ir užsieniečiams

Justinas Kondratas, advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotas teisininkas, dienraščiui teigė neįžvelgiantis ryškių tendencijų dėl užsieniečių steigiamo verslo pokyčių – pastaruoju metu nebuvo nei esminio prašymų padėti įkurti įmonę padidėjimo, nei sumažėjimo. Absoliučia dauguma atvejų į kontorą kreipiamasi dėl uždarųjų akcinių bendrovių steigimo.

„Iš praktikos matome, kad kuriant įmones kyla tam tikrų sunkumų. Mes padedame juos spręsti. Pavyzdžiui, pagal galiojančius įstatymus juridinio asmens pavadinimas privalo būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų, t. y. jis iš esmės turi būti lietuviškas. Steigėjams iš užsienio dažnai atrodo keista ir netikėta, kad jie negali pasirinkti pageidaujamo pavadinimo. Vis dėlto egzistuoja galimybė įregistruoti ir lietuvių kalbos normų neatitinkantį įmonės pavadinimą, jei steigimo dokumentus tokiu vardu patvirtina notaras“, – aiškino J. Kondratas.

Teisininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad juridinių asmenų registro duomenys prieinami tik lietuvių kalba. Tai, anot pašnekovo, aktualiau jau įregistravus įmonę ir bandant gauti apie ją duomenų, nes šie gali būti teikiami vien lietuviškai. Tai irgi riboja galimybę įmonės steigėjui ar vadovui užsieniečiui teikti ir gauti duomenis iš juridinių asmenų registro. Tuo metu užsienio valstybių registruose, kaip pabrėžė J. Kondratas, neretai duomenis galima gauti tiek valstybine, tiek anglų kalba, nors ir už tam tikrą mokestį.

Privalo pateikti kalną duomenų

Kai kuriems klientams, pasak pašnekovo, keista atrodo ir Lietuvoje įtvirtinta bendrovių valdymo struktūra, t. y. reikalavimas turėti vienasmenį valdymo organą – įmonės vadovą. Dalyje valstybių valdymo organo funkcijas atlieka valdybos nariai, ir kiekvienas jų turi teisę atstovauti įmonei savarankiškai. Tai suteikia galimybę keliems asmenis veikti bendrovės vardu, be to, paranku, jei įmonės vadovais norima skirti užsienio piliečius, kurie ne nuolat gyvena toje šalyje. „Paprastai tai netampa esmine kliūtimi, o atstovavimo klausimą, esant papildomo atstovavimo poreikiui, galima išspręsti registruojant prokūrą – specialų įgaliojimą, leidžiantį atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su įmonės verslu, ar kitais būdais“, – pažymėjo teisininkas.

Jeigu ES pilietis ar asmuo iš trečiosios šalies bandytų pats (be lietuvio pagalbos) atidaryti įmonę elektroniniu būdu, jam nepavyktų to padaryti.

Dar vienas su įmonės vadovu susijęs klausimas yra Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas reikalavimas sudaryti su vadovu darbo sutartį. Tai, anot jo, gali sukelti papildomų sunkumų. Pavyzdžiui, tenka papildomai spręsti socialinio draudimo reikalus, kai steigiamos įmonės vadovu norima skirti užsienio pilietį, ypač jei šis dirba ne vien Lietuvoje.

J. Kondratas taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatiniam kapitalui suformuoti turi būti atidaroma kaupiamoji banko sąskaita, o įsteigus įmonę – atsiskaitomoji banko sąskaita. Šiuo metu kai kurie bankai net ir norint atidaryti kaupiamąją sąskaitą reikalauja pateikti išsamią informaciją apie steigėjus, jų veiklą, galutinius naudos gavėjus, planuojamą įmonės veiklą ir t. t. Banko klausimyno pildymas ir visų duomenų pateikimas, anot teisininko, kartais tampa atskiru iššūkiu, reikalaujančiu ne mažiau darbo nei kiti steigimo veiksmai.

Be to, siekiant steigiamą ar įsteigtą įmonę registruoti kaip PVM mokėtoją, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) būtina parašyti prašymą. Jį įvertinusi VMI irgi pateikia klausimyną, kuris visais atvejais nėra vienodas ir gali skirtis nuo steigėjo kilmės valstybės, planuojamos veiklos bei panašių dalykų. Paprastai prašoma nurodyti informaciją apie steigėjus (akcininkus), kitus akcininkų kontroliuojamus asmenis, ketinamos vykdyti veiklos pobūdį, pagrindinius partnerius, tiekėjus, klientus, esmines sutartis, numatomą darbuotojų skaičių, planuojamas gauti pajamas ir kita. Taigi reikalaujama gana išsamios informacijos apie būsimą veiklą, ir tam steigėjas turi rimtai pasirengti.

„Šios aplinkybės dažniausiai nėra esminės kliūtys steigiant įmones, tačiau, mano manymu, kai kurių ribojimų būtų galima atsisakyti, o dalį procesų – palengvinti“, – tvirtino „Cobalt“ asocijuotas teisininkas J. Kondratas.

Leidimai laikinai gyventi – ne visiems

Migracijos departamentas aiškina, kad užsieniečiui (verslininkui) gali būti išduota daugkartinė nacionalinė viza, jeigu jis yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis arba vadovas. Juridinių asmenų registre įregistruotos įmonės nuosavo kapitalo arba turto vertė turi siekti ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, iš jų ne mažiau nei 14 tūkst. eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas.

Užsieniečiui (verslininkui) leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu įmonė atitinka šiuos reikalavimus:

– ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvoje;

– visą darbo laiką dirba Lietuvos, kitos ES valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai arba nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio (bruto) darbo užmokesčio dydį;

– nuosavo kapitalo (ne AB ir UAB atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, iš jų ne mažiau nei 14 tūkst. eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, o užsienietis yra šios įmonės vadovas arba AB, UAB akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip trečdalis bendrovės įstatinio kapitalo.

Migracijos departamentas pažymi, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu (t. y. startuoliui), ir turi tai veiklai reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, o jo buvimas Lietuvoje būtinas šios įmonės veiklai. Tokiam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems metams.

Užsieniečių prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėti bendra tvarka ne vėliau kaip per 4 ar 2 mėnesius (kai užsienietis yra stambus verslininkas ar startuolis), o skubos tvarka – ne vėliau kaip per 2 ar 1 mėnesį. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priima Migracijos departamentas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"