Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Uosto statistika – ne visada tiksli

 
2018 01 26 6:00
Kalio rinkos stabilumas leidžia tikėtis, kad baltarusiškų trąšų srautas Klaipėdos uoste nenuseks.
Kalio rinkos stabilumas leidžia tikėtis, kad baltarusiškų trąšų srautas Klaipėdos uoste nenuseks. Vidos Bortelienės nuotraukos

Konkurencija rinkoje nugludino uostų krovos tarifus ir skatina kompanijas dar atkakliau varžytis patrauklumu. Tačiau Klaipėdoje ieškoma ir atrandama bendrų veiklos formų.

Jūrinės prekybos aktyvumą žyminti konteinerių apyvarta Klaipėdos uoste 2017 metais pasiekė naują aukštumą: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) duomenimis, perkrauta beveik 473 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) – 6,7 proc. daugiau nei 2016 metais, kai krauta 443,2 tūkst. TEU.

Kad su prekėmis į Lietuvą ir tranzitu gabenami konteineriai atgal, dažniausiai į Kiniją, neišvyktų tušti, vis dažniau į juos kraunami rąstai, technika, medienos gaminiai, o pastaruoju metu – biriosios trąšos.

Konteinerius kraunančių dviejų uosto bendrovių skaičiavimais, terminaluose perkrauta daugiau kaip 480,1 tūkst. sąlyginių vienetų konteinerių (TEU). Ankstesnis rekordas, fiksuotas 2014 metais, buvęs 450,4 tūkst. TEU.

Tokie neatitikimai, pasak KVJUD atstovų, kartais nutinka, jei laivas pradedamas krauti mėnesio pabaigoje, o baigiamas kito mėnesio pradžioje. Uosto sistema šį krovinį priskaičiuoja baigus krovą, o įmonės fiksuoja kitaip. Kad su prekėmis į Lietuvą ir tranzitu gabenami konteineriai atgal, dažniausiai į Kiniją, neišvyktų tušti, vis dažniau į juos kraunami rąstai, technika, medienos gaminiai, o pastaruoju metu – biriosios trąšos.

Netektis kompensavo artimoji laivyba

Bendrovė Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) skelbia, kad per 2017 metus perkrovė 4,1 mln. krovinių ir 14 proc. viršijo 2016 metų apyvartą tonomis. Tai visų laikų įmonės metinis krovos rekordas. Dar ryškesnių rezultatų pasiekta kraunant konteinerius – perkrauta 300 tūkst. TEU, 15 proc. daugiau negu 2016 metais. Tai sudaro 62 proc. visų Klaipėdos uoste krautų konteinerių. KKT tik per plauką nepakilo iki geriausio rezultato, 2008 metais pasiektos 302 tūkst. TEU aukštumos, kai Klaipėdos uoste dar neveikė naujasis konteinerių paskirstymo centras ir vienas pagrindinių klientų nebuvo perkėlęs veiklos į jį. Netektos apyvartos kompensavimas vertinamas kaip didelė įmonės sėkmė.

2017 metais KKT pakilti padėjo laivybos linijų plėtra – konteinerių terminalą pasirinko laivybos operatorius COSCO trumpųjų nuotolių (fiderinei) linijai PFX (Poland –Finland Express). O jau seniau veikiančiose trumpųjų nuotolių linijose sutankintas laivų grafikas – tai didino konteinerių apyvartą.

Yra ir dar viena nauja aplinkybė, kuri kilstelėjo KKT apyvartą. Kad vagonai iš Lietuvos nekeliautų laivais tušti, Birių krovinių terminalas (BKT) daugiau kaip 0,5 mln. tonų baltarusiškų trąšų savo teritorijoje sukrovė į konteinerius ir geležinkeliu gabeno į KKT išsiųsti klientams.

Su MSC laivybos kompanija siejama laivų krovos bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ pranešė, kad pasiekė 2,99 mln. tonų apyvartą, krovė 2,4 proc. daugiau krovinių nei 2016 metais (2,92 mln. tonų). Tačiau geresnį rezultatą lėmė ne konteineriai, o metalo laužo (180 tūkst. tonų), biriųjų žemės produktų (102 tūkst. tonų), palaidų trąšų (66 tūkst. tonų), šaldytų produktų (17 tūkst. tonų) ir kitų krovinių krova. Konteinerių sumažėjo iki 180 tūkst. TEU, kai 2016 metais krauta 185,6 tūkst. TEU.

Šios bendrovės kaimynystė praverčia greta veikiančiam Centriniam Klaipėdos terminalui, kai prireikia konteinerių krovos technikos. Pavyzdžiui, pernai vasarą į karines pratybas Lietuvoje atvykusios NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės laivais atsigabeno amunicijos ir aprūpinimo krovinių konteineriuose. Kad jie būtų greitai iškrauti ir pakrauti į laivus, tereikėjo nukelti tvorą. Tai tėra smulkmena, tačiau Klaipėdos uosto patrauklumas susideda iš smulkių logistikos detalių, padedančių laimėti užsakymų.

Pelnus kelia tik investicijos

Komercinė krovos paslaugų kaina, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento ir BKT generalinio direktoriaus Vidmanto Dambrausko teigimu, visur rinkoje panaši – svyruoja apie 4 eurus ir skiriasi centais.

V. Dambrauskas vadovauja BKT nuo pat įmonės įkūrimo 1999 metais. Aukštas pozicijas įmonė išsikovojo tik sutvirtinusi ryšius su šalies kaimynės trąšų koncernu „Belaruskalij“. Turėdama vieną sandėlį, 2013 metais BKT krovė 3 mln. tonų kalio trąšų, o nuo 2014 metų, kai įsigijo „Klaipėdos Smeltės“ šaldytuvą ir jo vietoje bei greta teritorijoje pastatė naujų sandėlių, apyvarta perkopė 7 mln. tonų. 2017 metais BKT savo terminale į laivus pakrovė 7,8 mln. tonų trąšų.

V. Dambrauskas: "Krovos verslas – imli investicijoms sritis, o investuojama iš paskolų. Pelnas didėja tiek, kiek pakyla apyvarta. Todėl kai kalbama apie uosto mokesčius, aš keliu klausimą – gal jau laikas juos mažinti?"
V. Dambrauskas: "Krovos verslas – imli investicijoms sritis, o investuojama iš paskolų. Pelnas didėja tiek, kiek pakyla apyvarta. Todėl kai kalbama apie uosto mokesčius, aš keliu klausimą – gal jau laikas juos mažinti?"

V. Dambrauskas juokavo, kad tai ryškus pavyzdys, kaip vienos kompanijos statistika neatspindi tikrovės. „Mes iš kliento gavome tiek pat trąšų, kiek pernai – 8,3 mln. tonų. Iškrovėme 120 tūkst. vagonų – daugiau nei bet kuri kita uosto kompanija. Tai kur dingo skirtumas tarp krovos per sandėlį ir viso kiekio? Aišku, kad jis pateko į KKT statistiką“, – kalbėjo BKT vadovas. Planuojama, kad šiemet iš kliento bus gauta iki 9 mln. tonų kalio trąšų. Didesniam kiekiui vienas sandėlis statomas, du baigti statyti 2017 metų pabaigoje. Bendrovės investicijos per pastaruosius 3 metus sudaro maždaug 50 mln. eurų. Tačiau naujų statybų ji neplanuoja, kol pakaks dabartinių sandėlių talpos.

Pasak V. Dambrausko, BKT krovos šuolių greitai nebus, tačiau ir nuosmukio rizika nedidelė. „Pastarųjų trejų metų kalio rinka stabili ir auganti po 5 proc. per metus, nes nusistovėjo kainos. Mano nuomone, bangos dingo arba bent jau sumažėjo, kai gamintojai įsitikino, kokia reali kaina. Jei po 350 dolerių už toną perka, vadinasi, galima planuoti išvežimą, remontą“, – aiškino V. Dambrauskas.

Kaip krovos kompanijų asociacijos prezidentas jis kritiškai vertina valdininkams kylančias mintis padidinti verslo mokesčius. „Kainos klientams Klaipėdos uoste nedidėja jau 7 metus. Krovos verslas – imli investicijoms sritis, o investuojama iš paskolų. Pelnas didėja tiek, kiek pakyla apyvarta. Todėl kai kalbama apie uosto mokesčius, aš keliu klausimą – gal jau laikas juos mažinti?“ – sakė V. Dambrauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"