Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Uostas kratosi paveldosaugos interpretacijų

 
2018 08 02 6:00
Paveldosaugos planais nustatomos istorinės Senamiesčio, Naujamiesčio ir Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių ribos, brėžiamos uosto žemėje, valstybės išnuomotoje krovos ir laivų statybos darbams.
Paveldosaugos planais nustatomos istorinės Senamiesčio, Naujamiesčio ir Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių ribos, brėžiamos uosto žemėje, valstybės išnuomotoje krovos ir laivų statybos darbams. Vidos Bortelienės nuotraukos

Per dešimtmečius, kai Klaipėdos uostas buvo statomas ir modernizuojamas, teritorijoje prie krantinių nebeliko senųjų kvartalų ir jų vertingųjų savybių, tačiau saugomų teritorijų nemažėja, o kultūrinės zonos, priešingai – plečia ribas.

Baigiami rengti Klaipėdos miesto ir uosto bendrieji planai gana sėkmingai gludinami vienas prie kito, tačiau pakeliui vis iškyla klausimų, kurie uostamiestyje negali būti išspręsti. Vienas tokių – specialiaisiais paveldosaugos planais nustatomos istorinės Senamiesčio, Naujamiesčio ir Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių ribos, brėžiamos uosto žemėje, valstybės išnuomotoje krovos ir laivų statybos darbams. Verslininkai valdininkų prašo ribas perkelti už uosto perimetro ir nereikalauti saugoti to, ko nebėra, o už paveldą atsakingi valdininkai tikina, kad ribos niekuo dėtos, tik uostui reikia keisti reglamentus.

Dar visai neseniai KPD neprieštaravo, kad Žiemos uostas būtų užpilamas, tačiau kai teko 10 metrų ilginti pirsą, prasidėjo interpretacijos.
Dar visai neseniai KPD neprieštaravo, kad Žiemos uostas būtų užpilamas, tačiau kai teko 10 metrų ilginti pirsą, prasidėjo interpretacijos.

Keisti trūksta pagrindo?

Klaipėdos uosto taryboje svarstant klausimą dėl kultūros paveldo reikalavimų uosto teritorijoje dar kartą įsitikinta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo galia ir įtaka įmonių veiklai. Dar prieš pusmetį, kai kultūros paveldo ir uosto veiklos prieštaravimai buvo iškelti į paviršių, Susisiekimo ministerija iškart sutiko, kad uosto ir geležinkelių infrastruktūros bei sandėlių plėtra vyktų sklandžiau, jeigu nuomojami sklypai, kuriuose nebelikę saugotinų objektų, būtų „išimti“ iš paveldo teritorijų, tačiau pati imtis iniciatyvos ir tartis su Kultūros ministerija neskubėjo.

Dabar trauktis nebėra kur, nes kelis mėnesius vykęs Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA), atskirų jos narių bei Vakarų Baltijos laivų statyklos susirašinėjimas su kultūros institucijomis ir Klaipėdos savivaldybe pateko į biurokratinį akligatvį, o investiciniai projektai ėmė strigti.

Kultūros ministerija išnagrinėti uostininkų prašymus paprašė Kultūros paveldo departamentą (KPD), o jo direktorė Diana Varnaitė tai padaryti pavedė Kultūros paveldo centrui. Šios įstaigos direktorius Virgilijus Kačinskas, atsakydamas į KPD raštą, suinteresuotiems asmenims, nurodė, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas „keisti Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, Klaipėdos senamiesčio, Klaipėdos senojo miesto vietos su priemiesčiais ir Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorijų ribų nėra pagrindo“. Teritorijos vertingumą esą lemia teritorijų tyrimai. O šiuo atveju naujų tyrimų, atskleidžiančių naujus faktus, neatlikta.

Tokia išvada uostininkams sukėlė galvosūkį – kokie tikrieji valstybės tikslai uoste, ir kodėl jie privalo įrodyti, kad žemėje, kurią išsinuomojo iš valstybės, nėra istorinių ženklų žemės paviršiuje.

Uostas – strateginis objektas

Apie specialiojo plano ribų patikslinimą kalbėję verslui atstovaujantys Klaipėdos uosto tarybos nariai, susidūrę su paveldo reikalavimų absurdais, savo kolegoms iš ministerijų pažėrė kritikos.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos nuomone, jei šis klausimas nebus išspręstas derinant rengiamus naujus uosto ir miesto bendruosius planus, uosto įmonės gali patirti spaudimą iš savivaldybės dėl istorinių teritorijų konversijos. Priminta Žiemos uosto plėtros istorija. 1928 metų Klaipėdos uosto plane matyti, kad jau tada buvę sunaikinti senesni pastatai, nes valstybė uostui teikė prioritetą.

Paradoksas – dar visai neseniai KPD neprieštaravo, kad Žiemos uostas būtų užpilamas, tačiau kai teko 10 metrų ilginti pirsą, prasidėjo interpretacijos. Baltijos laivų statyklos teritorijoje inventorizuotos vertybės taip pat seniai neegzistuoja, nes pastatai nugriauti sovietiniais metais statant naujus gamybos cechus.

Negana to, pradėjus rengti uosto ir miesto bendruosius planus, Vilhelmo kanalo apsaugos zona įkelta į uosto teritoriją ir trukdo konteinerių terminalo projektams. Specialieji kultūros paveldo teritorijų planai grįsti 1996 metais atlikta studija, kuri tyrinėjo 199 ha, o dabartinės ribos apima 900 ha plotą. Todėl siūloma kreiptis į Vyriausybę, kad ji įpareigotų institucijas kultūrai vertingos teritorijos plotą sumažinti.

Specialiaisiais paveldosaugos planais nustatomos istorinės Senamiesčio, Naujamiesčio ir Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių ribos, brėžiamos uosto žemėje, valstybės išnuomotoje krovos ir laivų statybos darbams.

Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidas Šileika teigė, kad „su tomis kultūrinėmis vertybėmis vyksta tikri stebuklai“ – tiesiant naują Kairių gatvę projekto rengėjams KPD derinimų nereikėjo, nes Vilhelmo kanalo apsaugos ribos baigėsi ties keliu, o kai prireikė geležinkelio atkarpos – tos ribos „peršoko“ į kitą kelio pusę ir investiciniam projektui buvo įjungti stabdžiai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus nusistebėjo, kad kiek pasaulio uostų jam tekę apkeliauti, niekur negirdėjęs apie teritorijai taikomus paveldo reglamentus.

Klaipėdos uosto taryba vieningai sutarė, kad kreipsis į Vyriausybę dėl specialiųjų planų ribų koregavimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"