Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Uostas ir Klaipėdos bendruomenės mezga dialogą

 
2018 06 27 6:00
Klaipėdos uoste per pastaruosius dvidešimt metų buvo sukurta naują infrastruktūra ir padvigubėjo apyvarta, o miesto gatvėse pokyčių vyko mažiau. /
Klaipėdos uoste per pastaruosius dvidešimt metų buvo sukurta naują infrastruktūra ir padvigubėjo apyvarta, o miesto gatvėse pokyčių vyko mažiau. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Klaipėdos uosto nauda valstybei jaučiama ne tik dėl apyvartos didėjimo, bet ir pramonės plėtros bei investicijų pritraukimo visoje Lietuvoje. Miesto bendrasis planas, turintis skatinti gyvenimo kokybinius pokyčius, negali žengti į uosto ribas, o toks projektuotojų siūlymas yra ekonomiškai nepagrįstas ir grasinantis sunaikinti tai, iš ko gyvena klaipėdiečiai.

Klaipėdos uosto, pasak Seimo Aplinkos komiteto nario Simono Gentvilo, negalima lyginti su jokiu kitu. Vertinant krovą ir teritorijos bei krantinių santykį, jis dirba efektyviai, tik dėl per arti kadaise pastatytų namų užprogramuotas konfliktas su gyventojais. O jį spręsti būtina dialogu, ieškoti būdų, kaip uosto bendrovėms ir miesto gyventojams sugyventi, nes uostas maitina regioną. Apie visų šalių interesus buvo diskutuojama dienraščio „Lietuvos žinios“ surengtoje konferencijoje „Uostas, miestas ir verslas“.

Pranešimus ir diskusijas, kuriose dalyvavo uostamiesčio krovos bendrovių, miesto savivaldos vadovai, politikai ir kelių bendruomenių atstovai, jungė tvoros, arba poreikių skirtumo, leitmotyvas.

Vertinant krovą ir teritorijos bei krantinių santykį, uostas dirba efektyviai, tik dėl per arti kadaise pastatytų namų užprogramuotas konfliktas su gyventojais.

Klaipėdos uoste per pastaruosius dvidešimt metų buvo sukurta nauja infrastruktūra ir padvigubėjo apyvarta, o miesto gatvėse pokyčių atlikta mažiau. Disproporcija tarp uosto ir miesto plėtros turėtų nykti greičiau ir geriau tenkinti tiek verslo subjektų, tiek gyventojų poreikius.

Investicijomis mažina poveikį

Skaitydamas pranešimą apie uosto įtaką miesto gyvenimui Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža pažymėjo, kad dėl geopolitinių aplinkybių uostas negali pasirinkti, ką krauti, prekybos koridorius ir jų pobūdį diktuoja transatlantinės kompanijos ir didieji rinkos žaidėjai. Lietuva, kitaip nei kaimynės valstybės, turi tik vieną uostą ir jo plėtra yra kitokia.

Imti ir perkelti veiklą į kitą sklypą, kaip kartais įsivaizduojama, nėra galimybių, nes uosto žemė nuomojama viešo konkurso būdu, o teritorijų trūksta. Čia giliausios uosto krantinės ir didelis jau atliktų ir numatomų investicijų mastas.

„Klaipėdos uostas, 2015 metais atliktos studijos vertinimu, sukuria 2,182 mlrd. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 6,24 proc. Lietuvos BVP, o visas transporto sektorius – 14 proc. BVP. Dabar skaičiai dar didesni. Viena tona krovinių valstybės biudžetą papildo 3 eurais, tad nesunku apskaičiuoti, kokia nauda kasmet kraunant 40 mln. tonų ir daugiau. Tačiau kai daugėja krovinių, didėja poveikis aplinkai. Nors tiesioginės KLASCO investicijos į aplinkosaugos priemones (rūko patrankas, mobiliąją laistymo įrangą) iš pirmo žvilgsnio neatrodo didelės, tačiau prie netiesioginių galima priskirti ir 11 mln. eurų kainavusią techniką, didinančią krovos našumą. Mes savo veikloje vadovaujamės tarptautiniais standartais ir siekiame poveikį aplinkai mažinti. Tačiau pastaruoju metu jaučiame didesnį dėmesį veiklai – tai ir džiaugsmas, ir rykštė. Todėl ieškome sutarimo su Vitės bendruomene ir klausimai sprendžiami“, – kalbėjo A. Pauža.

KLASCO krauna 12–13 mln. tonų krovinių per metus, kompanijoje dirba per 700 klaipėdiečių. Pasak įmonės vadovo, skaičiuojama, kad per 10 metų į šalies biudžetą KLASCO sumokėjo 67 mln. eurų mokesčių, iš kurių 17 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio pateko į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą. Šiuo laikotarpiu privačios investicijos siekė 236 mln. eurų, o parama įvairioms organizacijoms ir visuomeniniams projektams sudarė 2,5 mln. eurų. Klaipėdos savivaldybės administracijai miesto infrastruktūrai gerinti 2012–2014 metais skirti 304 tūkst. eurų. Vertinant tai, kad Klaipėdos gyventojai naudojasi 2000 metais KLASCO lėšomis įrengta Naujojo Sodo ir Naujosios uosto gatvių sankryža, kuriai panaudota 3 mln. eurų, toks vienos kompanijos indėlis į gatves yra nemenkas.

Pasak A. Paužos, dialogo su Klaipėdos savivaldybės administracija būdu prieš porą metų buvo rasta išeitis, kaip sumažinti gatvėse stovinčių grūdus į KLASCO gabenančių sunkvežimių skaičių. Už 2,5 mln. eurų pastačius technologinius įrenginius, mašinos dabar sutelpa teritorijoje. „Uosto nauda didelė, bet tai yra pramonė, kuri skleidžia kvapus ir kelia triukšmą. Aplinkosaugos priemonės neatsiranda per vieną dieną, bet stengiamės. Uosto priežiūra yra griežta. Todėl atliekame studiją, kaip poveikį sumažinti dar labiau“, – aiškino A. Pauža.

Apie miesto, uosto ir verslo interesus buvo diskutuota dienraščio „Lietuvos žinios“ surengtoje konferencijoje. Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka
Apie miesto, uosto ir verslo interesus buvo diskutuota dienraščio „Lietuvos žinios“ surengtoje konferencijoje. Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

Miesto interesas – uosto mokesčiai

Girulių bendruomenės tarybos nario Gintaro Ramašausko teigimu, gyventojai nėra nusistatę prieš uostą, tačiau valdžios pokalbiai su bendruomenėmis vyksta kaip per storą sieną, o uostas nori bendrauti tik su savivaldybe. Tokia padėtis ypač akivaizdi rengiant uosto bendrąjį planą ir kalbant apie išorinį uostą.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno manymu, bet kokia ūkinė veikla daro poveikį. „Kai tai suvoksime, vyks sąžininga diskusija. Kiek Lietuvoje yra daugiabučių gražiose vietose, kur nieko nevyksta. Todėl klaipėdiečiai turi spręsti, kokiame mieste nori gyventi“, – sakė Ž. Šilėnas. Jis skaitė pranešimą apie tai, kaip valstybė kišasi į verslą. LLRI prezidentas pašmaikštavo, kad Lietuva yra viena rečiausiai gyvenamų teritorijų Europoje, tačiau čia visiems trūksta vietos.

Prieš kurį laiką, viešinant Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepciją, buvo pastebėta, kad dokumento autoriai parengė schemą, kurioje rodomas miesto siekis perimti dvi uosto teritorijas – Baltijos laivų statyklos vietą ir dalį sklypo prie Žiemos uosto. Kilus uostininkų nepasitenkinimui, kad tai kertasi su uosto bendrojo plano sprendiniais ir investicijų perspektyva, tokia esą „klaida“ buvo ištaisyta.

Seimo narys S. Gentvilas akcentavo, kad mūsų šalyje gajus požiūris, jog visa, kas reikalinga komfortiškam gyvenimui – sąvartynai, vandens valymo įrenginiai, pramonė – būtų įrengti „bet kur, tik ne po mano langu“. Jis atkreipė dėmesį, kad postūmį konferencijai suteikė rengiamas miesto bendrasis planas ir jame atsiradę, bet po uosto pastabų panaikinti, sprendiniai, žymintys uosto ribose teritorijas, į kurias perspektyvoje galbūt pretenduos miestas. Tačiau toks sumanymas, Seimo nario įsitikinimu, yra per drąsus ir visiškai neparemtas ekonominiais skaičiavimais.

„Klaipėdoje istoriškai susiklostė, kad pirma kūrėsi uostas, o aplink jį – miestas. Ką nors miestui planuojant į uosto pusę negalima sakyti: mes norime. Klaipėdos ekonomikoje neatsiranda tokių sektorių, kurie pripildytų nekilnojamojo turto rinką naujų ofisų poreikio, pagaliau žemės sklypus prie marių ne visi įperka. Džiaugiamės, kad po 12 metų atsirado investuotojas į „Laivitės“ teritoriją. Griežtai sakyti, kad uostas konfrontuoja su miestu – tikrai negalima. Tačiau ir miestas turėtų eiti kompromisų keliu, ir KLASCO dar nėra išnaudojusi visų gamtosaugos priemonių. Tik sutarimas yra būdas eiti į priekį“, –diskusijoje pareiškė nuomonę S. Gentvilas.

Palengvinti susikalbėjimą galėtų, jo manymu, Seime šiuo metu pateiktas svarstyti įstatymo pakeitimas, kuriuo 25 proc. pelno mokesčio liktų savivaldybėms. „Kiekvienas Klaipėdos meras taptų suinteresuotas, kad, pavyzdžiui, ir KLASCO, ir Centrinis Klaipėdos terminalas būtų pelningai dirbančios įmonės. O antras siūlymas – kad dalis Klaipėdos uosto direkcijos pelno atitektų savivaldybei. Mokestinis miesto suinteresuotumas uosto veikla tiesiog būtinas, kad meras skambintų uosto vadovui ir klaustų, ką aš galiu padaryti, kad jūs dirbtumėte geriau? Tai turi atsirasti įstatymuose“, – apie konkrečias problemų sprendimo priemones ir Vilniaus pagalbą uostamiesčiui kalbėjo S. Gentvilas.

Koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas atkreipė dėmesį, kad koncerno įmonės daug investuoja į aplinkosaugą. „Gyventojai taip pat turėtų suprasti, kad uosto pramonė daro įtaką ekonominei šalies veiklai toli už teritorijos ribų. Klaipėdos laisvoji ekonominė zona klesti ir kyla būtent dėl to, kad šalia yra uostas. O ši konferencija rodo uosto įmonių norą kalbėtis ir siekti, kad gyventojai įsiklausytų, kas duoda naudą valstybei“, – teigė L. Sabaliauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"