Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Uogų augintojus saulė džiugina

 
2018 07 01 6:00
Šiemet uogų derlius sunoko trimis savaitėmis anksčiau.
Šiemet uogų derlius sunoko trimis savaitėmis anksčiau. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Žemdirbiai skundžiasi sausra, o uogų augintojų nuotaikos visai kitokios. Jiems daugiau rūpesčių kelia sezoninės darbo jėgos stygius, nes reikia ir derlių nuimti, ir dar neužaugusį palaistyti. Šiemet jis prastesnis nei prieš metus, mat uogos mažesnės.

„Šiais metais laikas tarsi susimaišė – pernai braškes tik pradėjome skinti po Joninių, o šiemet birželio paskutinėmis dienomis jau baigsime šį darbą. Dabar viskas noksta iš karto, – sakė ūkininkas Mindaugas Šlapkauskas. – Tuo pat metu tenka skinti ir juoduosius serbentus, ir ankstyvąsias avietes, jau ir vyšnias, gervuoges, kurios paprastai sunokdavo liepą.“

Anot jo, šiemet uogų derlius pradėtas imti trimis savaitėmis anksčiau. Šiuo metu uogoms skinti ir rudeninių veislių uogakrūmiams laistyti ūkyje reikia papildomų darbo rankų. Noksta ir šilauoges. Pirmosios jau skinamos, o pats jų derlius, kaip tikimasi, bus po poros savaičių. Ūkyje yra 6 ha uogynų ir 5 ha vaismedžių. Dominuoja vasarinės ir rudeninės avietės.

Parduoda tiesiai pirkėjui

Nemenką uogų derlių ūkininkui tenka realizuoti pačiam. „Vežame į ūkininkų turgelius, turime kelias savo prekybos vietas, parduodame atvažiuojantiems į ūkį. Daug ką perdirbame iš karto: šaldome, verdame uogienes, gaminame sultis, tyres“, – aiškino M. Šlapkauskas.

Šviežių lietuviškų uogų logistikos grandinė iš ūkių į prekybos centrus pernelyg ilga: kol jos patenka į lentynas, pradeda gesti, netenka prekinės išvaizdos. „Perpardavinėtojai nenori pirkti lietuviškų braškių, nes žino, kad turės tą pačią dieną parduoti. Lietuviškos uogos daug greičiau genda, nors pirkėjų yra labiau vertinamos dėl skonio ir aromato, – kalbėjo ūkininkas. – Perpardavinėtojams geriau atsivežti prastesnės kokybės uogų iš užsienio ir prekiauti jomis visą savaitę. Tose uogose yra daugiau chemijos, nes lenkai, turkai, graikai, ruošdami jas transportavimui, žino, kad uogos bus parduodamos savaitę ar ilgiau, todėl turi išlaikyti prekinę išvaizdą.“

Kol kas saulė uogininkams daro mažiau žalos, bet ir jiems, kaip kitiems žemdirbiams, geriausias oras yra „lietuviškas“ – kai saulę dažnai keičia lietus. „Nieko gero, kai taip plieskia saulė. Reikia kasdien laukus laistyti. Jeigu jie netoli namų, įjungiamos laistymo sistemos, o jei toliau, tenka vandenį traktoriumi vežioti. Tai papildomos išlaidos – ir degalams, ir vandeniui“, – dėstė M. Šlapkauskas.

Pasak jo, kol kas neblogai atrodo vaismedžiai – pavasarį šalnų nebuvo, gražiai vaisius užmezgė obelys, kriaušės, slyvos. Šie vaismedžiai nelaistomi. „Jei daugiau palis, šiemet galima tikėtis labai gero derliaus, bet jeigu taip plieks saulė, gali sunokti ir neužaugę. Sunku prognozuoti, kaip bus“, – svarstė uogų ir vaisių augintojas.

Į dangų dairosi rečiau

Rečiau į dangų dairosi Vilkonių (Anykščių r.) ūkininkas Audrius Juška, bet jam svarbu, kad būtų kuo daugiau giedros, nes jei „nebus saulės – nebus fotosintezės.“ Šis ūkininkas valdo vieną didžiausių šalyje šiltnamių ūkių. Daugiausia augina pomidorus ir agurkus, bet jau antri metai skina ir braškes. Joms šiltnamiuose skirtas hektaras žemės. Baigęs skinti šių uogų derlių ūkininkas braškių daigus užšaldys ir liepą vėl užsodins jais hektarą, o rugsėjo pabaigoje – skins uogas. Derlių A. Juška realizuoja daugiausia Lietuvos ir Latvijos prekybos tinkluose.

Ūkininkas pripažįsta, kad auginant uogas ir daržoves šiltnamiuose reikia daugiau investicijų į pačius šiltnamius, laistymo, temperatūros ir drėgmės kontrolės, šildymo sistemas, šaldytuvus, sandėlius. Ūkyje darbo užtenka 200 nuolatinių darbuotojų ir laikinų, dirbančių pagal paslaugų kvitus.

Faktai

* 2018 metų gegužę mėnesį Lietuvoje buvo supirkta 23,954 t šviežių braškių, už kilogramą mokėta 5,02 euro.

* 2016 metų gegužę-spalį Lietuvoje supirkta 11,6 t lauke išaugintų braškių ir dar 45,3 t – išaugintų šiltnamiuose.

* Statistikos departamento duomenimis, per visus 2016-uosius Lietuva importavo beveik 23,6 tūkst. tonų braškių. Daugiausia, 12,81 tūkst. t, – iš Nyderlandų, 4,98 tūkst. t – iš Graikijos, 3,36 tūkst. t – iš Čekijos, 0,79 tūkst. t – iš Lenkijos, 0,61 tūkst. t – iš Ispanijos. 2017 metais didžiausia braškių augintoja Europos Sąjungoje buvo Ispanija – jai teko 31,6 proc. Europos rinkos.

* Daugiausiai lietuviškų braškių eksportuojama į Latviją ir šiek tiek į Jungtinę Karalystę.

Šaltinis: vic.lt, Statistikos departamentas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"