Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Ukrainiečiai pas Lietuvos ūkininkus nesiveržia

 
2018 01 30 12:30
Sunkiausia prisikviesti darbuotojus į fermas./Vilmos Kasperavičienės nuotrauka
Sunkiausia prisikviesti darbuotojus į fermas./Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Dvi žemdirbių savivaldos organizacijos siekia, kad šalies žemės ūkyje būtų supaprastintos užsieniečių įdarbinimo sąlygos. Sunkiausia Lietuvoje rasti gyvulininkystės specialistų, ekskavatorininkų ir melioratorių. Su trečiųjų šalių piliečiais jau susidūrę ūkininkai nemano, kad šie išgelbės padėtį žemės ūkyje.

Kadangi profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašuose pagal ekonomines veiklos rūšis 2018 metų pirmam pusmečiui žemės ūkio sektoriaus nėra, Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) nusprendė kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad Lietuvos darbo birža papildytų šį sąrašą atskira grafa „Žemės ūkio sektorius“. Tuomet atsirastų galimybė kreiptis dėl leidimo įdarbinti trečiųjų šalių piliečius.

Tiesą pasakius, ir dabar šalies ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės gali įdarbinti užsieniečius. Tačiau darbdaviams tenka mokėti jiems tris kartus didesnį nei vidutinis darbo užmokestį, be to, susiduriama su sudėtingesnėmis procedūromis gaunant leidimus dirbti. O kai įdarbinami trečiųjų šalių piliečiai, kurių profesijos yra nurodytos tame trūkstamų profesijų sąraše, jiems pakanka mokėti pusantro karto didesnį atlyginimą nei vidutinis darbo užmokestis.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas tvirtino, kad su darbuotojų trūkumo problema ypač susiduria gyvulininkystės ūkių savininkai. „Gali mokėti geriausius atlyginimus, argumentas bus vienas – nepatinka kvapas. Žinoma, dirbdamas fermoje niekuomet nekvepėsi. Tačiau trūksta ne tik gyvulininkystės specialistų, bet ir ekskavatorininkų, ir melioratorių. Ilgai ieškojau, bet jauniausias, kurį radau, yra 59-erių. Lietuviai nori gerų atlyginimų ir švaraus 8 valandų darbo per dieną. Tačiau jei žemdirbiai tedirbtų 8 valandas, ypač derliaus surinkimo metu, žemės ūkis seniai būtų bankrutavęs“, ‑ sakė J. Talmantas.

Ukrainiečiams ir per sunku, ir per šalta

Zarasų rajono Antalieptės seniūnijos ūkininkas Sigitas Kasperavičius savo ūkyje buvo įdarbinęs tris ukrainiečius: moteris, melžusi karves, dirbo du mėnesius, vienas vyras – puse mėnesio ilgiau, o antrasis – keturis mėnesius. Vyrams buvo patikėta technika, jie prižiūrėjo gyvulius.

Žemdirbys neslėpė stebuklų nesitikįs, anot jo, „net ir legalizavus užsieniečių įdarbinimą, vargu ar kas nors pasikeis“. Jam pasitaikę darbuotojai buvo lėtoki ir tingūs „Tai, ką aš padarydavau per pusantros valandos, jie dviese užtrukdavo pusdienį. Tiek vyrai, tiek moteris skųsdavosi, kad jiems Lietuvoje šalta, kad darbas sunkus“, ‑ teigė pašnekovas.

Pagalbininkams išvykus, fermoje triūsia samdoma vietinė melžėja ir paties ūkininko žmona. S. Kasperavičius, valdantis 238 ha žemės ir laikantis 186 galvijus, mato dvi galimybes: robotizuoti fermą arba gyvulius parduoti lenkams ir likviduoti ūkį. Nė viena išeitis, anot jo, nėra gera: kai už kilogramą pieno temokama 26 centus, o jo kaina veikiau kris, nei didės, pabrangus degalams, pakilus atlyginimams – sutaupyti robotui beveik neįmanoma.

„Nesinori viską metus eiti į darbo biržą, bet ir nesinori būti vergu savo paties ūkyje“, ‑ kalbėjo ūkininkas.

Padės nuimti derlių

LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis neslėpė – situacija žemės ūkio bendrovėse yra šiek tiek gerėlesnė. „Tačiau pasirinkti taip pat nėra iš ko. Gerų kvalifikuotų darbuotojų kaime trūko visą laiką, net sovietmečiu. Dabar jau išsiugdėme tokią kartą, kuri išmoko gyventi iš pašalpų arba dirbti nelegalius darbus. Žemės ūkio bendrovėse ir pažangiuose ūkininkų ūkiuose įrenginiai ir technika yra moderni, brangi ir sudėtinga, todėl darbe reikalingi atsakingi ir kvalifikuoti žmonės. Jie nori uždirbti, o mes dar esame pajėgūs mokėti pageidaujamus atlyginimus“, ‑ aiškino P. Puskunigis. Jis teigė negirdėjęs, kad kuri nors šalies žemės ūkio bendrovė būtų įdarbinusi trečiųjų šalių darbuotojus.

LŽŪBA prezidento nuomone, užsieniečiai paspirtimi labiau taps augalininkystės arba daugiašakiams ūkiams. „Manau, kad jie dirbs sezoninius darbus derliaus nuėmimo laikotarpiu. Matyt, retas vadovas norės prie gyvulių prileisti ką nors svetimą. Tarkime, mūsų – Griškabūdžio žemės ūkio ‑ bendrovėje prie gyvulių žmonės dirba slankiuoju grafiku ir realiai darbo turi kiekvieną dieną. Mechanizacijos padalinio darbuotojai visišką užimtumą turi žemės dirbimo, sėjos, pašarų gamybos ir derliaus surinkimo metu, tačiau žiemą jiems taip pat mokame atlyginimus, nors jie darbo neturi“, ‑ sakė P. Puskunigis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"