Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Ūkininkų laukai tapo žvėrių šėrykla

 
2018 08 23 10:40
Su profesionalios medžioklės plotais besiribojantys pasėliai kasmet patiria vis didesnę žalą: žvėrys niokoja augalus nuo ankstyvo pavasario iki pat derliaus nuėmimo.
Su profesionalios medžioklės plotais besiribojantys pasėliai kasmet patiria vis didesnę žalą: žvėrys niokoja augalus nuo ankstyvo pavasario iki pat derliaus nuėmimo. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kauno rajono Babtų seniūnijos ūkininkai, kurių laukai ribojasi su profesionalios medžioklės plotais, kasmet patiria vis didesnę žalą. Miško žvėrys niokoja augalus nuo ankstyvo pavasario iki pat derliaus nuėmimo, negelbsti nei vielų tvoros, nei elektriniai piemenys.

Labiausiai nukenčia žemdirbiai Juozas Staliūnas, Ričardas Maldutis, Romualdas Majeras, Gintaras Špokauskas, Stasys Urlikis, Alfridas Galminas ir Lytagros žemės ūkio bendrovė (ŽŪB). „Kova nelygi, neviltis apima, kai pasėliuose pamatai besiganančią 50–60 elnių bandą. Mes tik didiname petardų pardavėjų pelną, kai jas pyškindami bandome išginti žvėris iš laukų“, – guodėsi Kaniūkų kaimo ūkininkas J. Staliūnas.

Pasak ūkininko, kitame sklype, esančiame šalia miško, šeimininkauja paprastas medžiotojų būrelis, ten problemų yra mažiau. „Pamatau, kad mano valdose jau šeimininkauta šernų, skambinu būrelio vyrams, jie pavaikštinėja, pagąsdina, medžioklei pasibaigus paleidžia signalines raketas, kad žvėrys neitų į laukus. Komercinėje pusėje to nėra“, – pasakojo J.Staliūnas.

Kauno rajono savivaldybės duomenimis, pernai Babtų seniūnijoje žvėrys nuniokojo 490 ha įvairių augalų, šiemet – 450 hektarų. Vien Lytagros ŽŪB žala buvo padaryta 136 hektaruose. „Neabejoju, kad šiemet skaičius augs, mat žvėrys dar šeimininkauja tebeaugančiuose kukurūzų ir cukrinių runkelių plotuose“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimondas Stankus.

Apsauga beveik negelbsti

Problemą J. Staliūnas bandė spręsti dviejuose pamiškių sklypuose įrengdamas 1,5 ir 3 km ilgio elektrinius piemenis. Norėdamas, kad kuolai laikytų ilgiau, pirko ne medinius, o plastikinius, kur reljefas banguotas, tiesė ne vieną, bet dvi vielas. Tačiau paaiškėjo, kad investicijos ir laiko sąnaudos teduoda menką rezultatą.

Ūkininko žodžiais, sezono metu kiekvieną dieną reikia apžiūrėti įrenginį – ar nenutraukta viela, ar nepavogtas akumuliatorius. Atjungus srovę, tenka žingsniuoti beveik penkis kilometrus. Jei laidai nukritę ar nutraukti, juos tenka sutaisyti, o pasiekus pabaigą – grįžti atgal ir įjungti srovę. Be to, vasarą plotus prie elektrinio piemens reikia šienauti rankiniu būdu. Elektrinę apsaugą gadina ir žvėrys, ir žmonės. Tarkime, grybautojai, trumpindami kelią, paprasčiausiai vielą nupjauna. Dažnai ją nutraukia ir šūvių miške išgąsdinti keturkojai.

Kasmet nemažai nuostolių patiriantis ūkininkas prieš kelerius metus ryžosi išbandyti dar vieną priemonę – tverti tvorą ir apsaugai pasitelkti tinklą, kurį naudoja kelininkai. „Investicija milžiniška. Kai kieme žmogus tveria tvorą, kiek būna reikalų, o čia – pamiškė. Pusmetrį žemės tenka palikti nedirbamą, kad tvoros neužkabinčiau padargais. Kadangi jau turėjome patirties su elektriniu piemeniu, kiek įmanoma išlyginome žemės paviršių tuose ruožuose, kur turėtų eiti tvora. Jei tik pasitaiko reljefo nelygumų, žemesnėse vietose stirnos perlipa per viršų, o jei vielą pakeli aukščiau, per apačią lengvai pralenda laukinės kiaulės su vaikais. Tad vietomis vietoj dviejų vielų teko tiesti tris. Pinigų ir darbo įdėjome daug, o naudos beveik nesulaukėme“, – pasakojo J. Staliūnas. Pagerėjimo nejautė ir jo kaimynas Ričardas Maldutis, užtvėręs 3 km tvorą.

Abi pusės jaučiasi teisios

Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Danas Augutis aiškino, jog pagal Medžioklės įstatymą žvėrių padarytą žalą ūkininkams, ūkininkaujantiems miškų kaimynystėje, atlygina konkrečių medžioklės plotų naudotojas, šiuo konkrečiu atveju – Valstybinių miškų urėdija.

„Tuo tikslu įmonė yra apdraudusi savo veiklą visuose profesionalios medžioklės plotuose. Žalą dėl žvėrių patyrę ūkininkai gali kreiptis ir kreipiasi į Valstybinių miškų urėdijos atitinkamus padalinius, ir draudimo bendrovė vertina jų patirtą žalą bei išmoka kompensacijas. Be to, pagal Valstybinių miškų urėdijos patvirtintus Profesionalios medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo nuostatus ūkininkams leidžiama medžioti šernus prie savo pasėlių be medžioklės organizavimo mokesčio“, – teigė D. Augutis.

Ūkininkas J. Staliūnas savo ruožtu tikino: „Kai reikia įvertinti padarytą žalą, urėdija atsiunčia pasamdytus draudimo bendrovės konsultantus, kurie tiesiog tyčiojasi iš ūkininkų ir neskuba padengti nuostolių.“ Jis sakė, kad dar nėra gavęs išmokos už praėjusiais metais žvėrių padarytą žalą. Anot ūkininko, ir pati žalos nustatymo metodika yra ginčytina.

„Kai reikia įvertinti padarytą žalą, urėdija atsiunčia pasamdytus draudimo bendrovės konsultantus, kurie tiesiog tyčiojasi iš ūkininkų ir neskuba padengti nuostolių.“

Ieško kompromiso

Kelerius metus nuostolių dėl žvėrių patiriantys Babtų seniūnijos ūkininkai šiemet keliskart neapsikentę kreipėsi į Seimo pirmininką, Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, Valstybinių miškų urėdiją. Galop sulaukta reakcijos.

„Karalgirio medžioklės ploto Kauno rajone situacija Valstybinių miškų urėdijai žinoma. Mūsų specialistai nuolat susitinka su ūkininkais, ūkininkaujančiais šiose apylinkėse, – tvirtino Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas. – Po pastarojo susitikimo rugpjūčio 2 dieną buvo sutarta dėl kai kurių praktinių darbų, kurie padėtų šiose apylinkėse ūkininkaujantiems žmonėms. Nuo rugpjūčio 2 dienos ūkininkai informuoja Valstybinių miškų urėdijos Kauno regioninio padalinio specialistus apie vietoves, kuriose medžiojami žvėrys daro žalą. Kauno regioniniame padalinyje nuo 2 iki 7 buvo padidintas skaičius darbuotojų, kuriems leidžiama medžioti, saugant žemės ūkio pasėlius šalia profesionalios medžioklės plotų.“

Pasak D. Augučio, didžiausią grėsmę Babtų apylinkėse kėlę šernai per liepos mėnesį masiškai krito dėl afrikinio kiaulių maro. „Šiuo metu ūkininkai praneša tik apie pavienius elnius ar stirnas, išeinančius iš miško. Nuo rugpjūčio 15 dienos galima medžioti tauriųjų elnių patinus. Intensyvesnė elninių gyvūnų medžioklė bus nuo spalio 1 dienos, kai bus galima medžioti ir elninių gyvūnų pateles bei jauniklius. Valstybinių miškų urėdija jau paskelbė ir šio sezono medžioklių varant grafikus. Planuojama, kad šį medžioklės sezoną elninių gyvūnų populiacija bus sureguliuota taip, kad keltų ūkininkams mažiau rūpesčių“, – tikino Valstybinių miškų urėdijos atstovas.

Jo žodžiais, vienintelė kita leistina priemonė šiuo metu atbaidyti žvėris nuo ūkininkų laukų yra repelentai, kurie taip pat naudojami ir, tikimasi, atitolins laukinius žvėris nuo žieminių grūdinių kultūrų pasėlių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"