Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Ūkininkai bijo ES paramos sumažinimo

 
2018 06 06 8:20
Ūkininkai tikina, kad EK ketinimas sumažinti paramą Lietuvos žemės ūkį gali nublokšti atgal.
Ūkininkai tikina, kad EK ketinimas sumažinti paramą Lietuvos žemės ūkį gali nublokšti atgal. Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Europos Komisijai (EK) ketinant mažinti paramą Lietuvai, ūkininkai piešia niūrios ateities prognozes – esą šalyje po dvidešimties metų liks vos 5–6 stambiosios bendrovės, 5–6 stambieji ūkininkai. Negaudami maksimalios paramos, smulkieji ir šeimos ūkiai neva bus nekonkurencingi ir tyliai išnyks. Jaunieji ūkininkai skundžiasi jau dabar neturintys galimybių įsitvirtinti.

EK praėjusį penktadienį pateikė paramos žemės ūkiui pasiūlymus po 2020 metų. Lietuvos finansų ir Žemės ūkio ministerijų skaičiavimais, šalies žemės ūkiui 2021–2027 metais einamosiomis kainomis (įskaičiavus infliaciją) siūloma skirti 5,136 mlrd. eurų paramos – 8,7 proc. daugiau nei 2014–2020 metų Bendrijos biudžete. Tuo metu palyginamosiomis kainomis Lietuvai siūloma skirti 4,558 mlrd. eurų – 5,2 proc. mažiau. Lietuvos ūkininkai nuo pat šalies įstojimo į Europos Sąjungą (ES) naudojasi tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtros lėšomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvos žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sakė, jog Lietuvai dar būtina kalbėtis su Vokietija, Austrija, Danija ir Nyderlandų Karalyste – pagrindinėmis paramą finansuojančiomis šalimis.

Jaunųjų skundai

Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, tarp mūsų šalies ūkininkų yra kiek mažiau nei 12 proc. jaunųjų ūkininkų iki 40 metų. „Jų mažėja, ir po 20–30 metų kaime nebeliks jaunų žmonių, nebus kam perduoti ūkių. Akivaizdi ir ūkių stambėjimo tendencija. Kartais karčiai pajuokaujame, kad kada nors atvažiuos kokia kinų įmonė, viską supirks ir mes, jaunieji ūkininkai, eisime pas juos darbuotis“, – prognozavo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas.

Pastebima ir kita tendencija – vasarkaimių, kai į sodybas kaime atvykstama tik vasarą ir tik poilsiauti. „Žinoma, geriau, jei sodybos virsta vasarkaimiais, o ne užkalamos trobų langinės bei durys ir išvykstama uždarbiauti į užsienį. Visa tai galima sustabdyti daugiau dėmesio skiriant jaunimui, skatinant jį per realias programas“, – teigė LJŪJS pirmininkas.

Jo manymu, neteisinga, kad Europa – viena, o sąlygos konkurencijai – skirtingos. „Jaučiamės antrarūšiais europiečiais. Daug kam užkliūva ūkininkams suteiktos mokesčių lengvatos, tačiau reikia suprasti, kad techniką, trąšas, sėklas esame priversti įsigyti europinėmis kainomis. Tiesa, darbo jėga Lietuvoje dar nėra tokia brangi kaip Europoje, bet ūkininkai neberanda darbuotojų, o atlyginimus jiems jau tenka siūlyti didesnius“, – tvirtino V. Buivydas.

Parama ES šalims, jo nuomone, padalijama neteisingai, nes gaunamos ES išmokos (kompensacija už negautas pajamas) Lietuvoje yra mažesnės nei kitose ES šalyse. „Šiuo metu, palyginti su kitomis šalimis, gauname 60 proc. ES išmokų lygio. Žemės ūkis yra labai pažeidžiamas: pernai orai neleido nuimti derliaus, šiuo metu baigiame pasiekti kritinę ribą dėl sausros. Išmokos padeda išvengti nuostolių, tačiau ūkininkauti tampa vis sudėtingiau“, – sakė ūkininkaujančio jaunimo atstovas.

V. Buivydo žodžiais, jaunieji ūkininkai į perspektyvą žiūri labai atsargiai, tai neskatina jaunų žmonių persikelti į kaimą ir kurti naujus ūkius. Jis pažėrė kritikos ir šalies valdžiai. „Visos valdžios deklaravo, kad kuo daugiau jaunimo nori matyti šalies ūkiuose, tačiau konkrečius sprendimus priimdami į jaunimą neatsižvelgė. Nustūmus jauną ūkininką, ateis ta diena, kai nebus iš ko surinkti mokesčių, mokėti pensijų“, – kalbėjo LJŪJS pirmininkas.

Skaudus kirtis plėtrai

Pačiam V. Buivydui ūkininkauti teko pradėti nuo nulio, todėl jis žino visus sunkumus, su kuriais susiduria jaunas žmogus, tam pasiryžęs. Plungės rajone vyras dirba 100 ha žemės, iš kurių tik 5 ha – nuosavi, tvarko apleistas fermas ir kuria gyvulininkystės ūkį. Jis neabejoja: paramos sumažinimas jam taps skaudžiu kirčiu planuojant plėtrą.

Jaunasis ūkininkas iš Prienų rajono Egidijus Gylys neslėpė: „Įsigyti naujos technikos be paramos – neįmanoma. O kiekvieni metai vis finansiškai blogesni. Jei nuspręsi traktorių ar kombainą pirkti savomis lėšomis, užsinersi kilpą ant kaklo. Juk technikos ūkininkaujant reikia daug ir įvairios. Esu jaunasis ūkininkas, bet visa mano turima technika sena. Jei sugalvočiau keisti, reikėtų kelių milijonų eurų. Surizikavęs skolintis, nebūčiau garantuotas, kad vėliau neteks vaikščioti ištiesta ranka. Arba reikėtų gyventi krapštant po centą duonai ir paskolai.“

Veiverių seniūnijoje vyras dirba apie 300 ha žemės, augina kviečius, rapsus, žirnius ir pupas. Iškilus dilemai, ką rinktis: pirkti technikos ar žemės, prioritetas dažniausiai tenka šiai. „Jei neturėsi ką dirbti, tai ir technika bus nereikalinga, todėl ir tenka rinktis senesnę techniką, iš antrų ar trečių rankų“, – kalbėjo prieniškis.

Žemės ūkis yra labai pažeidžiamas: pernai orai neleido nuimti derliaus, šiuo metu baigiame pasiekti kritinę ribą dėl sausros.

Valstybė nepasiliko rėmimo instrumentų

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Prienų rajono pirmininkas Martynas Butkevičius apgailestavo, kad valstybė nepasiliko jokių instrumentų remti jaunuosius ūkininkus. „Kaip pradėti ūkininkauti, jei nebėra laisvos žemės? Jeigu jaunasis ūkininkas ir turi kiek nors žemės, jis negali konkuruoti su didžiaisiais ūkininkais, senbuviais. Be to, paramą, kurią gauna jaunasis ūkininkas, galima pavadinti apgailėtina. Jaunų ūkininkų Lietuvoje yra palyginti mažai, o jie įmetami lyg į šaltą vandenį plaukioti su rykliais. Neįžiūriu, kam rūpi jaunasis, smulkusis ūkininkas ar šeimos ūkis“, – konstatavo LŪS Prienų rajono pirmininkas.

Jo žodžiais, stambieji ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės yra išsikovoję palankesnes sąlygas, jiems tenka 80 proc. vietos po saule, o kitiems telieka trupiniai. „Kaip tada konkuruoti? Kokį žemės ūkį nori matyti dabartiniai parlamentarai ir Vyriausybė? Ar stambų, kurio savininkas gyvena mieste ir į ūkį atsiveža darbuotojus, ar šeimos, plušančios savo kaimelyje? – klausė pašnekovas. – Dabar piešiama tokia Lietuvos ateitis: po dvidešimties metų liks 5–6 stambūs ūkininkai, 5–6 bendrovės. Todėl vidutiniai ar smulkesni ūkiai bijo investuoti – nepasitiki rytdiena. Galų gale, kuo šiandien verta užsiimti? Pieno sektorius atsidūrė dugne, o auginti grūdines kultūras rizikinga.“

V. Buivydo, LJŪJS pirmininko, nuomone, šalies valdžiai derėtų pasukti Prancūzijos pavyzdžiu ir pirmumo teisę įsigyti ar išsinuomoti žemę suteikti šalia jos ūkininkaujantiems jauniesiems ūkininkams. „Dabar tokią teisę turi arba gretimo sklypo savininkas arba bendraturtis. „Suprantu bendraturčio pirmumą, tačiau kitais atvejais kaip jaunajam ūkininkui tapti gretimo sklypo savininku ir įsigyti žemės, jei jos dar iš viso neturiu? Tiems, kurie turi daug žemės, suteikiama galimybė turėti dar daugiau, o tiems, kurie nieko neturi, iš viso užkertamas kelias žemės įsigyti.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"