Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Turistų iš Rusijos srautas gausėja

 
2018 06 25 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nors geopolitinė situacija tebėra įtempta, o Rusijoje vis dar netrūksta propagandinės informacijos apie neva priešiškai rusakalbių atžvilgiu nusiteikusius lietuvius, turistų srautai iš šios kaimynės šalies į Lietuvą kasmet didėja.

Valstybinio turizmo departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį turistų iš Rusijos mūsų šalyje priimta apie 43 tūkst., o tai 14,9 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką. Tiek asmenų iš Rusijos bent kartą nakvojo Lietuvoje. Tačiau šie skaičiai neapima turistų, pasirinkusių nakvynę kaimo turizmo sodybose, taip pat apsistojusių privačiame sektoriuje.

Pirmąjį šių metų ketvirtį turistų iš Rusijos mūsų šalyje priimta apie 43 tūkst., o tai 14,9 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką.

Turistų iš Rusijos srauto į Lietuvą didėjimą fiksuoja ir Rusijos analitinė agentūra „TurStat“. Anot jos, didesnį susidomėjimą Rusijos piliečiai parodė tik Turkija ir Kataru. Taip pat pažymima, kad į mažomis kainomis viliojančią Lenkiją jų važiuoja 3 proc. mažiau negu pernai.

Aktyviai kvietė

„Rusija yra viena iš svarbių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų. Ji patenka į šalių, iš kurių sulaukiame daugiausia turistų, dešimtuką“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Valstybinio turizmo departamento vyriausioji specialistė Gerda Butkuvienė.

Pasak jos, atvykstamojo turizmo srautą iš Rusijos padeda didinti departamento šios šalies rinkoje taikomos turizmo rinkodaros priemonės – kasmetiniai rusų kelionių operatorių bei žurnalistų pažintiniai turai po Lietuvą – 10 jų buvo surengta vien 2016–2017 metais. Be to, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kaliningrade vyko Lietuvos turizmo galimybių pristatymo renginiai. Šiemet pirmą kartą Lietuvos turizmo galimybės bus pristatytos ir Kazanėje.

Geriau neranda

Jau nebe pirmus metus didėjantį turistų srautą iš Rusijos jaučia didžiausias mūsų šalies pietų kurortas – Druskininkai ir jame įsikūrusios sanatorijos, poilsio namai. Pirmąjį šių metų ketvirtį Druskininkuose ilsėjosi 1,7 proc. daugiau turistų iš Rusijos nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Panašios turistų gausėjimo tendencijos matomos jau nuo 2015 metų. Tad manoma, jog ir vėlesniais šių metų mėnesiais atvykstančiųjų iš Rusijos nesumažės.

Į šio kurorto sanatorijas atvyksta daugiau uždirbantys žmonės, jie atneša daug pajamų, nes yra linkę sanatorijose apsistoti ilgesniam laikui – vienai, dviem savaitėms. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienas Rusijos turistas Druskininkuose praleidžia apie 10 dienų.

Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorius Rimantas Palionis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog viena priežasčių, dėl kurių Rusijos piliečiai lieka ištikimi Druskininkams, yra ta, kad po didžiulio vertės kritimo Rusijos rublis euro atžvilgiu pagaliau nors kiek stabilizavosi. Todėl šios šalies gyventojai lengviau gali planuoti savo išlaidas, tarp jų – ir skirtas poilsiui. Kelionėms jie renkasi Lietuvą, nes čia paprasčiau susikalbėti rusiškai – daugelis gyventojų moka šią kalbą ir ja kalba. „Dalis nuolatinių klientų rusų retai keičia savo poilsio įpročius ar formą. Todėl te, kas dešimtmečiais važiavo į Druskininkus, nori tai daryti ir toliau. Radikaliai keisti gyvenimo jie nelinkę“, – tikino R. Palionis.

Anot Druskininkų TVIC vadovo, daugelis iš Rusijos atvykstančių poilsiautojų jau galėjo įsitikinti Lietuvoje teikiamų paslaugų kokybe. Nors jų kaina sanatorijose Baltarusijoje, Ukrainoje yra kur kas mažesnė, bet ten prastesnė ir paslaugų kokybė.

Neigiama informacija netiki

Rusijos Kaliningrado srityje gyvenantis ir kasmet į Lietuvą atostogauti atvažiuojantis Vladimiras Smirnovas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad jų krašto žiniasklaidoje pastaraisiais metais neigiamų straipsnių, pranešimų ar kitokios informacijos apie Lietuvą šiek tiek sumažėjo, bet nevisiškai.

„Po Krymo įvykių teko skaityti ne vieną straipsnį, neva pavojinga važiuoti į Lietuvą, čia žmogus gali būti suimtas dėl menkniekio, gali būti sumuštas, apvogtas. Tačiau mūsų šeima kasmet važiuoja į Lietuvą – savaitę praleidžiame Druskininkuose. Tiesa, dabar tiek daug kaip anksčiau neigiamos informacijos jau nėra, bet mūsų draugai, pažįstami vis dar stebisi, kad nesirenku kitų kurortų, o poilsiauti važiuoju į, jų teigimu, nedraugišką Lietuvą“, – pasakojo Vladimiras. Jis ir jo artimieji jau įprato nebekreipti dėmesio į Rusijos žiniasklaidoje pasirodančias ir Lietuvai nenaudingas žinutes apie neva priešiškai nusiteikusius lietuvius, itin dideles paslaugų kainas. Mat patys atvyko ir įsitikino, kad kalbos ne visada atspindi realybę.

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

Tiesa, pašnekovo teigimu, tarp Kaliningrado srities gyventojų atsirastų gal ir daugiau norinčių pailsėti Lietuvos kurortuose. Tačiau kai prieš keletą metų kone dvigubai pakilo euro vertė Rusijos rublio atžvilgiu, daugelis žmonių negali sau leisti tokios prabangos.

Gelbsti tiesioginiai skrydžiai

Palangos turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Rasa Kmitienė pripažino, kad suskaičiuoti visus į pajūrį, taip pat į Palangą, atvykstančius turistus tiek iš rytinių šalių, tiek ir iš Lenkijos, Latvijos ar Estijos yra labai sudėtinga. Mat dalis atvykėlių įsikuria ne viešbučiuose ar svečių namuose, o privačiame sektoriuje. Jo savininkai labai nenoriai dalijasi sukaupta informacija.

„Skaičiuojame tik tuos, kurie užsuka į mūsų centrą. Tačiau Palangos mieste turistų apsilanko gal net dešimtis kartų daugiau, nei sulaukiame interesantų. Tačiau šiemet akivaizdu, kad tiek pas mus užsukančių, tiek ir mieste besisvečiuojančių užsieniečių Palangoje yra labai daug“, – pripažino R. Kmitienė.

Tokios tendencijos šįmet matyti jau nuo pavasario, bet ypač pradžiugino gegužė – tokio pavasario mėnesio nebuvo gal net visą dešimtmetį. Nemažą dalį poilsiautojų sudaro rusakalbiai, atvykstantys iš Rusijos, Baltarusijos. Mat Palangą su šių valstybių sostinėmis vasarą jungia tiesioginiai lėktuvų skrydžiai, labai padidinantys kurorto patrauklumą. „Turistų nežavi kelionės, jeigu tenka skristi persėdant“, – tikino Palangos TIC vadovė.

Daugiau keliauja

Keliaujantys į Lietuvą ar kitas Europos Sąjungos šalis Rusijos piliečiai privalo turėti vizą. Jei asmuo ketina būti tik vienoje Europos Sąjungos šalyje ir joje būti ilgesnį laiką – iki vienų metų, dažniausiai prašoma nacionalinės vizos, ją išduodant taikomos šiek tiek griežtesnės sąlygos nei įprastai Šengeno vizai. Jos tarp keliautojų iš Rusijos – pačios populiariausios. Oficialioje ES paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ skelbiama, kad pernai Rusijos piliečiams buvo išduota 3,9 mln. Šengeno vizų – 22 proc. daugiau nei 2016-aisiais. 83,8 proc. šių vizų buvo daugkartinės, o nepatenkintų prašymų Šengeno vizoms gauti dalis sudarė tik 1,4 procento. Tai vienas mažiausių rodiklių pasaulyje.

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

Iš viso pernai Rusijos piliečiams teko beveik ketvirtadalis tais metais išduotų Šengeno vizų. Ši viza jos turėtojui suteikia teisę vykti į 25 Šengeno valstybes – Austriją, Belgiją, Čekiją, Daniją, Estiją, Graikiją, Islandiją, Ispaniją, Italiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Liuksemburgą, Maltą, Nyderlandus, Norvegiją, Portugaliją, Prancūziją, Slovakiją, Slovėniją, Suomiją, Švediją, Šveicariją, Vengriją, Vokietiją. Taip pat suteikia teisę vykti į Monaką, Andorą, Lichtenšteiną ir San Mariną. Didžioji Britanija ir Airija Šengeno erdvei nepriklauso.

Užsieniečiai Lietuvoje išleido per milijardą

Statistikos departamento duomenimis, užsienio turistai ir kiti užsienio keliautojai Lietuvoje pernai išleido 1,169 mlrd. eurų – 6,8 proc. daugiau nei 2016 metais, kai šios išlaidos buvo 1,095 mlrd. eurų. Daugiausia užsieniečių, atvykusių su nakvyne, 2017 metais buvo iš Baltarusijos (432,1 tūkst., arba 17,1 proc. visų turistų), Latvijos (307,5 tūkst., arba 12,2 proc.), Rusijos (256,8 tūkst., arba 10,2 proc.), Lenkijos (218 tūkst., arba 8,6 proc.) ir Vokietijos (213,5 tūkst., arba 8,5 proc.).

Vienadienių užsienio turistų kelionių skaičius pernai padidėjo 1,4 proc., iki 3,067 mln., dažniausiai vienadieniai lankytojai į Lietuvą atvyko iš Latvijos (1 mln., arba 34,1 proc.), Lenkijos (566,6 tūkst., arba 18,5 proc.), Baltarusijos (536,0 tūkst., arba 17,5 proc.), Rusijos (459,1 tūkst., arba 15,0 proc.) ir Estijos (205,7 tūkst., arba 6,7 proc.).

BNS inf.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"