Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Trys milijardai grynųjų eurų – kišenėse

 
2018 03 28 8:10
Per pastaruosius dvejus metus grynųjų eurų kiekis Lietuvoje padidėjo nuo 2,2 mlrd. 2015-ųjų pabaigoje iki 3 mlrd. eurų 2017-ųjų pabaigoje.
Per pastaruosius dvejus metus grynųjų eurų kiekis Lietuvoje padidėjo nuo 2,2 mlrd. 2015-ųjų pabaigoje iki 3 mlrd. eurų 2017-ųjų pabaigoje. LŽ archyvo nuotrauka

Augant ekonomikai Lietuvoje plečiasi ne tik bendras finansų sektorius, bet sparčiai didėja ir grynųjų pinigų kiekis. Ir nors šalies gyventojai gryniesiems tebeteikia pirmenybę, tačiau atsiranda vis daugiau ženklų, rodančių, kad žmonių įpročiai šioje srityje po truputį ima keistis, besiplečiant elektroninių atsiskaitymų sistemoms.

Per pastaruosius dvejus metus grynųjų eurų kiekis Lietuvoje padidėjo nuo 2,2 mlrd. 2015-ųjų pabaigoje iki 3 mlrd. eurų 2017-ųjų pabaigoje, o namų ūkiuose per tą patį laikotarpį – nuo 6,7 iki 8 mlrd. eurų. Tai rodo Lietuvos banko (LB) duomenys.

„Lietuvoje grynųjų pinigų dalis auga sparčiau nei bendrasis vidaus produktas. Tokia tendencija vyrauja ir daugelyje išsivysčiusių bei besivystančių pasaulio šalių. Daugiausia ji siejama su tuo, kad grynieji pinigai vis dažniau naudojami kaip taupymo priemonė, nes mažų palūkanų normų aplinkoje palūkanų praradimai laikant grynuosius pinigus nebėra dideli“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo LB Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Šarūnas Grigas.

Jo teigimu, įdomu tai, kad kartu sparčiai didėja ir elektroninių mokėjimų dalis – taigi didėja tiek grynųjų, tiek negrynųjų lėšų dalis ekonomikoje. „Svarbu pažymėti, kad taip pat pasireiškia grynųjų ir negrynųjų pakeitimo efektas. Pavyzdžiui, Švedijoje pakeitimo efektas toks reikšmingas, kad grynųjų pinigų dalis ekonomikoje netgi sumažėjo“, – teigė Š. Grigas.

Lietuviai mėgsta „turėti pinigų“

Praėjusiais metais Europos Centrinio Banko (ECB) atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje apsipirkimo vietose dažniausiai atsiskaitoma grynaisiais pinigais (75 proc.), rečiau kortelėmis (apie 22 proc.) arba kitais būdais (3 proc.). Pagal mokėjimų vertę mokėjimai grynaisiais pinigais sudaro 62 proc., kortelėmis – 28 proc., kitais būdais – 10 proc. visų atsiskaitymų.

Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, grynaisiais pinigais dažniausiai atsiskaitoma turgaus ir gatvės prekyvietėse (91 proc.), šiek tiek rečiau viešojo maitinimo įstaigose (79 proc.), parduotuvėje perkant kasdienes prekes (75 proc.), rečiausiai už nakvynę (63 proc.).

Kaip rodo ECB tyrimas, net 28 proc. lietuvių ketvirtadalį arba daugiau savo reguliariųjų pajamų gauna grynaisiais pinigais. Dažniau už lietuvius pajamas grynaisiais pinigais gauna tik graikai (57 proc.), slovakai (31 proc.) ir Kipro gyventojai (30 proc.).

Grynųjų pinigų santaupų namuose arba banko seife turi 37 proc. lietuvių, iš kurių kas penktas turi atsidėjęs daugiau kaip 1000 eurų. Euro zonoje tik Slovakijoje daugiau gyventojų (40 proc.) turi santaupų grynaisiais pinigais, o visoje euro zonoje grynuosius pinigus kaupia kas ketvirtas gyventojas.

Įpročius keičia naujos galimybės

Vis dėlto, kaip rodo Lietuvoje veikiančių bankų duomenys, inertiška gyventojų elgsena pastaraisiais metais ima keistis – atsiskaitymams jie vis dažniau renkasi elektronines priemones. SEB banko statistika rodo, kad grynųjų pinigų operacijų Lietuvoje mažėja – per pastaruosius trejus metus (2015–2017) grynųjų pinigų, įnešamų ir išmokamų banko skyriuose, mastas sumažėjo 48 proc., bankomatuose – paaugo vos 6 procentais.

„Banko veikloje reikia vis mažiau grynųjų pinigų, nes klientai kasdienėms banko paslaugoms naudoja alternatyvius kanalus: internetinę bankininkystę ar mobiliąją programėlę, o į skyrių užsuka dėl finansinių konsultacijų. Didžioji dalis grynųjų pinigų operacijų persikėlė į savitarną, nes taip tvarkyti finansinius reikalus yra pigiau ir patogiau“, – „Lietuvos žinioms“ tokių pokyčių priežastis aiškino SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas Vaidas Žagūnis.

Atsiskaitymo banko išduotomis kortelėmis mastas (skaičiuojant atsiskaitymus per mokėjimo kortelių skaitytuvus ir internetu) per tą patį 2015–2017 metų laikotarpį išaugo 28 procentais. Pernai viena banko kortele vidutiniškai buvo atliktos 98 mokėjimo operacijos – 20 proc. daugiau nei 2016 metais (82 operacijos) arba 36 proc. daugiau nei 2015 metais (72 operacijos).

„Didėjantis elektroninių kortelių skaitytuvų tinklas (kortelė jau tapo įprasta kasdienio atsiskaitymo priemone Lietuvoje – ja galime atsiskaityti net ir tokiose vietose kaip taksi, turgus ar spaudos kioskas), taip pat populiarėjančios bekontaktės mokėjimo kortelės, 24/7 principu veikiantis interneto bankas, mobilioji programėlė ir mobilieji atsiskaitymai – visi šie sprendimai mažina gyventojų poreikį su savimi turėti grynųjų pinigų“, – tvirtino V. Žagunis.

Banko „Swedbank“ duomenimis, 2017 metais bekontakčių atsiskaitymų mastas išaugo daugiau nei 30 kartų. 2018 metų sausį buvo pasiekta 4 mln. eurų bekontakčių atsiskaitymų apyvarta, kuri beveik prilygo pirmųjų 9 praėjusių metų mėnesių apyvartai.

Seime kol kas neskubama priimti penai birželį Vyriausybės pateikto įstatymo projekto, kuriame numatoma, jog visi sandoriai, viršijantys 3000 eurų sumą, turėtų būti atliekami tik negrynaisiais pinigais.

Apie ryškias operacijų grynaisiais pinigais mažėjimo tendencijas „Lietuvos žinias“ informavo ir bankas „Luminor“. „2017 metais „Luminor“ klientai atliko 40 proc. mažiau operacijų grynaisiais nei prieš metus, o grynųjų pinigų operacijų apyvarta tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 35 procentais“, – teigė šio banko komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė.

Siūloma riboti atsiskaitymus

Seime kol kas neskubama priimti pernai birželį Vyriausybės pateikto įstatymo projekto, kuriame numatoma, jog visi sandoriai, viršijantys 3000 eurų sumą, turėtų būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Pataisas rengusios Finansų ministerijos teigimu, taip siekiama užtikrinti sandorių skaidrumą, efektyvesnę jų kontrolę ir sumažinti galimybes piktnaudžiauti. Išimtį siūloma taikyti tik tais atvejais, kai atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje neteikiamos reikalingos mokėjimo paslaugos, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Tokiu atveju mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis asmuo per 10 dienų turėtų pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie atsiskaitymų aplinkybes ir duomenis apie sandorio šalis.

„Siekiant mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai, tikslinga apriboti vieną iš šešėlinės ekonomikos egzistavimo sąlygų – atsiskaitymus, kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais. Legaliai ūkinei veikalai tai jokių papildomų problemų neturėtų sukelti“, – pristatydamas pataisas yra sakęs finansų ministras Vilius Šapoka.

Tačiau, nepritariančiųjų tokioms pataisoms teigimu, tarp kurių – ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai, atsiskaitymų grynaisiais ribojimas įstatymais nėra efektyvi priemonė kovojant su šešėline ekonomika. Tokie ribojimai mažintų ir atsiskaitymo būdų konkurenciją, kuri yra būtina paslaugos kokybės didėjimo ir kainų mažėjimo prielaida.

Grynaisiais pinigais dažniausiai atsiskaitoma turgaus ir gatvės prekyvietėse, šiek tiek rečiau - viešojo maitinimo įstaigose ir parduotuvėse.Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Grynaisiais pinigais dažniausiai atsiskaitoma turgaus ir gatvės prekyvietėse, šiek tiek rečiau - viešojo maitinimo įstaigose ir parduotuvėse.Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininko Tomo Karpavičiaus nuomone, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas turėtų būti vertinamas kaip kraštutinė priemonė, ir prioritetas turėtų būti mokėjimų negrynaisiais pinigais skatinimas.

Atsiskaitymus grynaisiais ribojančio įstatymo pataisos turėtų būti toliau svarstomos šioje Seimo pavasario sesijoje.

Banknotai išnyks

Nerijus Mačiulis, AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, „Lietuvos žinioms“ sakė atsargiai vertinantis įvairų reguliavimą ir draudimus, taip pat ir susijusius su atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimu.

„Visada yra ieškoma alternatyvų. Pavyzdžiui, matome, kad pasaulyje atsirado kriptovaliutos, kurios irgi yra alternatyva gryniesiems pinigams, tačiau kartu ir palanki terpė mokesčių vengimui, pinigų plovimui. Tad geresnis būdas yra kovoti su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu tiesiogiai, o ne kurti didelius barjerus pačioje mokėjimo sistemoje“, – teigė ekonomistas.

Apskritai visas pasaulis, mano N. Mačiulis, judės Švedijos, kur ketinama visiškai atsisakyti grynųjų pinigų, kryptimi, ir iki 2030 metų grynųjų atsisakymo tendencijos pažangiose pasaulio šalyse turėtų įsivyrauti. „Žinoma, nesame pasiekę tokio „išmanizacijos“ ir elektronizavimo lygio, bet atitinkamų ambicijų turime. Tai noras pastatyti Lietuvą į valstybių, galinčių didžiuotis savo aukštosiomis ir finansinėmis technologijomis, gretą“, – aiškino N. Mačiulis.

Jis neatmeta galimybės, kad nedidelė dalis fizinių pinigų išliks ir ateityje, bet tai bus daugiau konservatyvaus saugumo ir alternatyvaus atsiskaitymo priemonė, taip pat įdomi numizmatams ir kolekcininkams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"