Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Trys Baltijos šalys: skiriasi ne tik pensijos

 
2018 05 16 14:00
Rimtų struktūrinių pokyčių Baltijos šalyse, išskyrus Lietuvoje panaikintas išmokas visiems vaikams, per krizę neįvyko./wisegeek.com nuotrauka
Rimtų struktūrinių pokyčių Baltijos šalyse, išskyrus Lietuvoje panaikintas išmokas visiems vaikams, per krizę neįvyko./wisegeek.com nuotrauka

Daug kas žvelgia į Baltijos šalis vos ne kaip į vieną darinį, tačiau jos, pasak sociologės prof. Jolantos Aidukaitės, gana skirtingos. Ypač ryškūs skirtumai atsiskleidė per krizę. Lietuva socialinės politikos srityje pasuko liberalesne linkme, Estija žengia kaip ir socialdemokratiniu keliu, sekdama Skandinavijos šalių pavyzdžiu, o Latvija perima tokių valstybių kaip Austrija ar Vokietija patirtį, vykdydama labiau konservatyvią-korporatyvinę politiką.

Šiemet Japonijoje Hokaido universiteto išleistoje knygoje „The Great Dispersion: The Many Fates of Post-Communist Society“ („Didžioji sklaida: daugybė postkomunistinės visuomenės likimų“) išspausdinta ir prof. J. Aidukaitės publikacija „Baltic Welfare State“ or „Welfare States“: A Comparative Analysis of Social Security Systems in Estonia, Latvia and Lithuania“ („Baltijos gerovės valstybė“ ar „Gerovės valstybės“: socialinės apsaugos sistemų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje lyginamoji analizė“. Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkė keturis mėnesius stažavosi Hokaido universiteto Slavų ir Rytų Europos centre, pirmoji iš Lietuvos tyrėjų laimėjusi tokios stažuotės konkursą.

Jolanta Aidukaitė: „Dėl ekonominės krizės Lietuvoje buvo padaryta nemažai apribojimų. Tai didelis kontrastas, palyginti su Latvija ir Estija.“

Dar vienas prof. J. Aidukaitės straipsnis apie Baltijos šalių socialinės politikos raidą turėtų pasirodyti leidinyje „Journal of Baltic Studies“. Baltijos šalių socialinės politikos lyginimas buvo ir mokslininkės disertacijos tema.

Stokholmo universitete apgynusi daktaro laipsnį, sociologė 2009 metais grįžo į Lietuvą ir jos tyrimai daugiausia buvo susiję su gimtąja šalimi, Lietuvos būsto politika, visuomeninėmis organizacijomis. Per stažuotę atsirado galimybė grįžti prie ankstesnės temos ir patyrinėti, kaip pasikeitė socialinė apsauga trijose Baltijos šalyse.

Nepopuliarios reformos

Lygintas prieškrizinis laikotarpis nuo 2004 iki 2008 metų, krizinis – 2008–2010 metais, kai buvo vykdomi įvairūs apribojimai, ir pokrizinis – nuo 2012 iki 2016 metų. Taip pat pasižiūrėta, kaip Baltijos šalys atrodo kitų aštuonių Rytų Europos šalių kontekste.

„Istoriškai po krizės socialinė politika dažniausiai pagerėja, nes iškyla poreikis padėti kai kurioms socialinėms grupėms. Socialinė politika reformuojama, atsiranda daugiau išmokų. Bent jau išsivysčiusiose šalyse“, – sakė „Lietuvos žinioms“ prof. J. Aidukaitė.

Mokslininkai, tyrę, kaip pastaroji krizė paveikė tokias išsivysčiusias Europos šalis kaip Švedija, Danija, Nyderlandai ar Vokietija, sutaria, kad jų socialinė politika tikrai nenukentėjo. Kitose Europos šalyse buvo taikyta nedidelių apribojimų. Pavyzdžiui, pailgintas pensinis amžius ir atsirado trys vadinamojo sveikatos išmokų laukimo dienos Čekijoje. Slovėnijoje universalios išmokos vaikams tapo testuojamos, t. y. mokamos atsižvelgus į šeimos pajamas.

„Apskritai įteisinti kokius nors socialinės politikos apribojimus yra labai sunku, nes ten, kur stipri pilietinė visuomenė, tokios reformos dažniausiai sulaukia didelio pasipriešinimo. Valdžioje esančios politinės partijos gali nukentėti, nes dėl taikomų apribojimų rinkėjai gali už jas daugiau nebalsuoti. Todėl socialinės politikos reformos, bent jau išsivysčiusiose šalyse, yra labai nepopuliarios“, – pabrėžė sociologė.

Sausi iš krizės

Tačiau Lietuvoje buvo padaryta nemažai apribojimų. Pagrindinis jų – panaikintos universalios išmokos vaikams ir įteisintos testuojamos. Pasak prof. J. Aidukaitės, didelis kontrastas, palyginti su Latvija ir Estija.

Dar iki 2008 metų Lietuvoje buvo išplėstos universalios išmokos vaikams. Iš pradžių mokėtos kiekvienam vaikui iki trejų metų, vėliau – iki septynerių ir net iki 16 metų. Per krizę įvykdytų struktūrinių pokyčių šeimos politikos srityje buvo galima matyti iki 2016 metų. Nuo šių metų atkurtos universalios išmokos visiems vaikams iki 18 metų ir vyresniems, jeigu mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, kol sukaks 21 metai.

Latvija universalias išmokas turėjo jau nuo 1990–1991 metų. Mokėjo kiekvienam vaikui nedidelę sumą iki 16 metų. Nors Latvijoje krizė buvo tikrai sunki, išmoka sumažėjo iki 8 latų per mėnesį, bet nebuvo panaikinta. Po krizės vėl padidinta.

Universalias išmokas kiekvienam vaikui turi ir Estija. Per krizę nebuvo jokių pokyčių. O nuo 2015 metų estai universalias išmokas net padidino. Pirmam ir antram vaikui – po 45 eurus, trečiam – 100 eurų kas mėnesį.

„Tiriant, kaip pasikeitė gerovės indikatoriai, į akis krito, kad Estija labai šoktelėjo į viršų pagal vidutinį ir minimalų darbo užmokestį. Dabar ji priartėjo prie Slovėnijos, kuri šiuo atžvilgiu yra viena pažangiausių Rytų Europos šalių“, – lygino prof. J. Aidukaitė.

Kai mokslininkė atliko tyrimą prieš krizę, 2008 metais, Estija, Latvija ir Lietuva dar buvo vienoje grupėje. Tačiau po krizės Estija sugebėjo atsiplėšti. Nors bendrasis vidaus produktas taip pat krito, estams pavyko išeiti iš krizės nesumažinant išmokų ir nepadarant jokių apribojimų, tiesiog neįgyvendino planuotų pokyčių: nepadidino ir neįteisino naujų išmokų.

„Estai palyginti sausi išėjo iš krizės – neturėjo tokio didelio biudžeto deficito. Pas juos taip pat buvo kalbama apie testuojamų išmokų vaikams taikymą, tačiau toks siūlymas buvo labai nepopuliarus ir pokyčiai neįgyvendinti“, – sakė sociologė.

Lietuvos ir Latvijos padėtis daugmaž panaši. Tačiau kai kurie Lietuvos rodikliai prastesni. Pavyzdžiui, Latvijoje mažesnė pajamų nelygybė. Didesnis vidutinis minimalus (2015 metais buvo 360 eurų, kai Lietuvoje – 300 eurų), ir vidutinis (2015 metais – 692 eurais, kai Lietuvoje – 640 eurų) darbo užmokestis. Lietuvoje didesnė ir šešėlinė ekonomika nei Latvijoje. Estijoje ji taip pat nemaža, panaši kaip Lietuvoje. Vis dėlto šie rodikliai, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, pagerėjo. Visoje Rytų Europoje šešėlinė ekonomika po krizės sumažėjo.

Apribota – atkurta

Latvijoje per krizę buvo ne tik apribojimų šeimos politikos srityje – įvesta ir naujų išmokų. Šalis iš dalies patobulino savo socialinę politiką. Sumažinta motinystės išmoka nuo 100 iki 80 proc. buvusio atlyginimo, bet atsirado 10 dienų tėvystės atostogos. Sveikatos draudimo srityje taip pat buvo apribojimų, ir sumažinta sveikatos draudimo išmoka iki šiol neatkurta. Sumažintų pensijų ankstesnis dydis atkurtas. Taip pat buvo sumažinti pervedimai į antrąją pensijų kaupimo pakopą. Dabar jie po truputį atkuriami.

Pasak prof. J. Aidukaitės, Lietuvoje tėvystės ir motinystės socialinis draudimas buvo labai dosnus iki 2008 metų. Mokėta dvejus metus: pirmus – 100 proc., antrus – 85 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Per krizę įgyvendinti apribojimai išliko iki šiol. Jei išeinama vienų metų atostogų, mokama 100 proc. buvusio atlyginimo. Jei vaiko priežiūros atostogos trunka dvejus metus, pirmus mokama 70 proc., antrus – tik 40 proc. buvusio atlyginimo.

Sumažinta nedarbo išmoka Lietuvoje buvo atkurta 2011–2016 metų laikotarpiu. Per krizę taikyti ir sveikatos išmokos apribojimai: kelias dienas mokama tik 40 proc., vėliau – 80 proc., kai prieš krizę buvo 85 proc. atlyginimo. Dabar išmoka atkurta iki 80 proc. atlyginimo.

Per vykusią pensijų reformą Lietuvoje sumažėjo pervedimai iš pirmosios į antrąją kaupimo pakopą. Sociologės požiūriu, tai buvo teigiamas reiškinys, nes padidėjo visuomenės solidarumas krizės laikotarpiu. Daugiau pinigų liko pirmojoje pakopoje, iš kurios mokamos pensijos dabartiniams pensininkams, taip pat našlystės ir neįgalumo pensijos. Per krizę sumažintos pensijų išmokos buvo atkurtos, tačiau sumažintas pervedimų procentas, kaip ir Latvijoje, išliko iki šiol.

Prof. Jolantos Aidukaitės parengta lyginamoji Baltijos šalių analizė sudomino ir japonus."Lietuvos žinių" archyvo (Ritos Stankevičiūtės) nuotrauka
Prof. Jolantos Aidukaitės parengta lyginamoji Baltijos šalių analizė sudomino ir japonus."Lietuvos žinių" archyvo (Ritos Stankevičiūtės) nuotrauka

Trys keliai

Vis dėlto rimtų struktūrinių pokyčių Baltijos šalyse, išskyrus Lietuvoje panaikintas išmokas visiems vaikams, per krizę neįvyko, kad būtų galima pasakyti, kaip pabrėžė prof. J. Aidukaitė, jog pasikeitė socialinės apsaugos sistema. Nors buvo jėgų, kurios norėjo labiau apriboti socialinę politiką, dar labiau sumažinti išmokas, jų negrąžinti, taip nenutiko.

Pasak sociologės, įvedant apribojimus Lietuvoje visa našta buvo suversta ant žmonių pečių, o valstybė prisiėmė kuo mažesnę atsakomybę. Tačiau žvelgiant ilgesniu laikotarpiu, pavyzdžiui, kas vyko 2017–2018 metais, akivaizdus pilietinės visuomenės pagyvėjimas. Atsirado profesinės sąjungos universitetuose, pradėjo ginti dėstytojų teises, suaktyvėjo gydytojų profesinės sąjungos, matomas noras vienytis.

„Apribojimai daromi skaldant visuomenę. Atimama iš vienų, kitiems lyg ir paliekama. Tarkim, jei nesumažinsime pensijų, nukentės dirbantys žmonės. Pensininkai protestavo, bet jų palaikyti neatėjo jokia kita visuomenės grupė. Dabar žmonės suprato, jog turi vieni kitus palaikyti, nes supriešinus visuomenę galima lengvai įgyvendinti apribojimus“, – kalbėjo prof. J. Aidukaitė.

Lietuvoje per krizę buvo remiamos tik skurstančios šeimos testuojamomis išmokomis, taip pat sudarytos sąlygos dirbantiems žmonėms gauti paramą. Per vaiko priežiūros ir tėvystės atostogas orientuotasi į darbo rinkos dalyvius. Kuo daugiau mama ar tėtis uždirba, tuo palankesnė jiems sistema.

Latvijoje labiau konservatyvi-korporatyvinė politika, kai nemažai išmokų gaunama per mokesčius. Tačiau išmokos vaiko priežiūros atostogoms yra pačios nedosniausios, palyginti su Estija ir Lietuva. Iki dvejų metų mokama tam tikra valstybės išmoka, kuri galbūt šiek tiek skatina mamas likti namie.

Estija, kaip pasakojo tyrėja, taip pat orientuojasi į dirbančius žmones, bet kartu išlaiko dosnias universalias išmokas kiekvienam vaikui. Jei šeimos pajamos mažos, gali gauti ir testuojamą išmoką. Socialinės politikos srityje perimama Suomijos patirtis. Visuomenė solidarizuojasi.

Svarbiausių socioekonominių rodiklių kaita Baltijos šalyse

MS Word

Rodiklis/Šalis Estija Latvija Lietuva
Žmogaus raidos indekso reitingas, 2005 38 48 39
Žmogaus raidos indekso reitingas, 2010 34 48 44
Žmogaus raidos indekso reitingas, 2014 30 46 37
Šešėlinė ekonomika, bendro vidaus produkto %, 2004/5 38,2 39,4 30,2
Šešėlinė ekonomika, bendro vidaus produkto %, 2015 26,2 23,6 25,8
Minimalus darbo užmokestis, € 2006 191.73 129.27 159.29
Minimalus darbo užmokestis, € 2008 278.02 229.75 231.70
Minimalus darbo užmokestis, € 2015 390.00 360.00 300.00
Vidutinis darbo užmokestis, € 2006 599 431 441
Vidutinis darbo užmokestis, € 2010 777 573 525
Vidutinis darbo užmokestis, € 2014 999 692 640
Pajamų nelygybė, Gini koeficientas disponuojamų pajamų, 2006 33.1 38.9 35.0
Pajamų nelygybė, Gini koeficientas disponuojamų pajamų, 2008 30.9 37.5 34.5
Pajamų nelygybė, Gini koeficientas disponuojamų pajamų, 2015 34.8 35.4 37.9
Ryškus materialinis nepriteklius, % nuo visų gyventojų, 2006 7.0 31.3 25.3
Ryškus materialinis nepriteklius, % nuo visų gyventojų, 2008 4.9 19.3 12.5
Ryškus materialinis nepriteklius, % nuo visų gyventojų, 2015 4,5 16,4 13,9

Šaltinis: Eurostat 2016; Schneider 2015; UNDP 2015.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"