Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Traukiniai veš, o autobusai nuveš

 
2018 08 29 13:58
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dalis nepopuliarių geležinkelių maršrutų keleivių jau kitais metais bus vežami ir traukiniais, ir autobusais. Susisiekimo ministras tikina, kad nė vienas dabartinis maršrutas nebus naikinamas, o dėl konkrečių maršrutų, kur būtų taikoma naujovė, ketinama apsispręsti vėliau.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui taikyti vadinamąjį kombinuotą keleivių vežimą. Ministras Rokas Masiulis sako, jog nauja praktika būtų taikoma tik po diskusijų su vietos bendruomenėmis ir radus kompromisą.

„Šituo mes nenorime sakyti, kad tam tikri maršrutai jau dabar yra nutraukiami, nei vienas maršrutas nėra nutraukiamas. Kalba eina apie 2019–2020 metus ir tik apie selektyvius atvejus po diskusijų su vietos bendruomenėmis“, – Vyriausybės posėdyje tikino R. Masiulis.

„Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai iš keleivių vežimo šiemet gali siekti apie 34 mln. eurų.

Ministras teigia sulaukęs gyventojų nuogąstavimų

Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte kaip galimi pavyzdžiai, kur būtų taikoma nauja tvarka, pateikti maršrutai Vilnius-Ignalina-Visaginas/Turmantas, Vilnius-Varėna-Marcinkonys ir Kaunas-Kazlų Rūda-Kybartai. Ministerijos skaičiavimais, jei dalyje šių maršrutų keleiviai būtų vežami ir autobusais, valstybės „Lietuvos geležinkeliams“ mokama kompensacija per metus sumažėtų apie 1,27 mln. eurų.

Susisiekimo ministras pabrėžė, kad šie maršrutai tėra teoriniai pasvarstymai.

„Šitas klausimas yra daugiau galimybė tą daryti, bet jo taikymas bus labai atsargus, derinant su vietos bendruomene. Vien šitas paskelbimas, patikėkit, kiek emeilų gavau iš visos Lietuvos su klausimais, ar nenutrauks to ar kito maršruto. Mes sakome, kad niekas nėra keičiama, jeigu kas ir planuojama, tai tik po diskusijų su vietos bendruomenėmis, užtikrinant, kad iki tos galutinės vietos keleiviai būtų nuvežami“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo R. Masiulis.

Jei nauja tvarka įsigalios, keleivius iki dabartinės galutinės traukinio stotelės nuvežtų parinktas privatus vežėjas, o jei jo neatsirastų, tai darys patys „Lietuvos geležinkeliai“. Taip įmonė daro, vasarą veždama keleivius į Palangą ir Nidą, į autobusą žmonėms persėdant Kretingoje ar Klaipėdoje.

Premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybės posėdyje kėlė klausimą, ar pasirinkus privatų vežėją, nekiltų rizika, jog ilgainiui nepopuliarus maršrutas dings ar kelionės kaina labai išaugs.

R. Masiulis tikino, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turės užtikrinti, jog dabartiniai maršrutai nebus naikinami, o kainos nesikeis.

„Kainos neturėtų keistis. Esmė ta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotų ir nuvežtų keleivius iki galutinės stotelės, o už tą pačią kainą autobusais būtų vežama toliau“, – sakė R. Masiulis.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas suabejojo, ar nepopuliariuose maršrutuose apsimokės išlaikyti geležinkelio infrastruktūrą ir ar ilgainiui nebus išardyti bėgiai, pavyzdžiui, iki Marcinkonių ar Visagino – vasarą grybautojų pamėgtų vietų.

„Šie maršrutai buvo hipotetiniai, ne praktiniai, apie kuriuos yra svarstoma. Buvo duoti Visagino ir Marcinkonių pavyzdžiai, bet tai buvo daugiau mūsų specialistų klaida, kad davė tuos pavyzdžius ir žmonės pamanė, kad tie maršrutai yra naikinami. Kol kas nė vienas maršrutas nėra naikinamas. O dėl infrastruktūros „Lietuvos geležinkeliai“ turi svarstyti, kiek turi perspektyvų tas likęs maršrutas“, – teigė susisiekimo ministras.

Ministerijos duomenimis, visų traukinių užimtumas šiuo metu siekia vidutiniškai vos 35 proc. Pavyzdžiui, 2017 metais maršrutas Vilnius-Šiauliai vidutiniškai būdavo užimtas 97 proc. sėdimų vietų, Vilnius-Klaipėda – 92 proc., Vilnius-Kaunas – 31 proc., o maršrutu Radviliškis-Panevėžys – tik 2 proc. vietų.

„Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai iš keleivių vežimo šiemet gali siekti apie 34 mln. eurų.

„Lietuvos geležinkeliams“ yra kompensuojami keleivių vežimo nuostoliai, ši veikla yra nuostolinga, todėl ieškoma būdų, kaip tą nuostolių sumą sumažinti. Dėl to reikia įvesti pakeitimus, kurie leistų geležinkeliams tam tikrus ruožus keleivius vežti autobusais, o ne geležinkeliais. Jeigu iki paskutinės stotelės važiuoja vienas, du ar dešimt žmonių, tai tikrai neapsimoka traukiniu važiuoti, tokiu būdu verta persėsti į autobusą“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo R. Masiulis.

Bendrovė šiemet per septynis mėnesius pervežė 2,9 mln. keleivių, arba 5,5 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą.

Kombinuotą keleivių vežimą reglamentuojantiems Transporto veiklos pagrindų įstatymo ir Geležinkelių transporto kodekso pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"