Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Tarpbankiniai pavedimai nebus vykdomi nuo Didžiojo penktadienio

 
2018 03 28 6:00
Per šventinius laikotarpius gyventojams nekyla bėdų išsigryninant pinigus bankomatuose - šie nelieka tušti.
Per šventinius laikotarpius gyventojams nekyla bėdų išsigryninant pinigus bankomatuose - šie nelieka tušti. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Komerciniai bankai perspėja, kad Didįjį penktadienį, kovo 30-ąją, nevyks tarpbankiniai pinigų pervedimai, nes daugelyje Europos šalių tai yra ne darbo diena, nors visa Lietuva dirbs. Tai reiškia, kad iki penktadienio reikia sutvarkyti visus mėnesio pabaigoje likusius finansinius įsipareigojimus, antraip pervesti pinigai bus įskaityti tik artimiausią darbo dieną – antradienį po Velykų.

Norint pervesti pinigus iš vieno banko į kito banko sąskaitą (internetu ar banko skyriuje) tą pačią darbo dieną dar iki šventinio savaitgalio, mokėjimą reikėtų atlikti ne vėliau nei kovo 29 dieną iki 16 valandos. Tai galioja ir nustatytiems periodiniams mokėjimams.

Po prisijungimo prie bendros mokėjimų erdvės (SEPA) dalis Lietuvoje veikiančių bankų vykdo tarpbankinius mokėjimus per Europos bankų asociacijos valdomą tarpuskaitos sistemą. Didysis penktadienis prieš Velykas daugelyje Europos šalių yra ne darbo diena, dėl to Europos bankų asociacijos sistema neveiks.

Tiesa, su šiuo nepatogumu susidurs tik tie, kurie pinigų pervedimus vykdys tarp skirtingų bankų sąskaitų, bet jeigu pinigų gavėjo ir siuntėjo sąskaitos yra tame pačiame banke, pervedimas bus atliktas tą pačią dieną, įskaitant ir Didįjį penktadienį.

Apsipirkti nesukliudys

Atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis prekybos vietose veiks kaip bet kurią dieną – be jokių trukdžių bus galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis internetinėse parduotuvėse. „Net jei kokia nors lietuviška internetinė parduotuvė neturėtų atsiskaitymo mokėjimo kortele funkcijos, atsiskaitymai per banką bus galimi per sistemą, kuri vadinasi „Bank link“, – yra aiškinęs Lietuvos banko asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Bankų atstovai tvirtina, kad ilgesnį laiką nevykstantys tarpbankiniai pinigų pervedimai nesudaro nesklandumų išgryninti pinigus bankomatuose. Tad Lietuvos gyventojai esą galės ramiai sutikti šventes visiškai nekeisdami savo mokėjimo ar pirkimo įpročių.

„Lietuvos žinios“ primena, kad dėl galimų trukdžių išgryninti pinigus bankai gyventojus ramino ir kalėdiniu laikotarpiu, kai patys bankai „šventė“ net septynias paras. Nors, pavyzdžiui, SEB bankas skaičiavo, kad grynųjų pinigų paėmimo iš jo bankomatų operacijų paskutinį metų mėnesį vidutiniškai padaugėja beveik 5 proc., o atsiskaitymų banko kortelėmis – net iki 15 proc., pabrėžiama, jog šventiniu laikotarpiu bankomatai pildomi dažniau, taip pat ir ne darbo dienomis. Bankomatus prižiūrinčios inkasavimo įmonės dirba ir švenčių dienomis.

Šiaulių bankas taip pat atkreipė dėmesį, kad bendro tinklo bankomatai veikia jau 11 metų, todėl ilgesnis ne darbo dienų periodas nėra naujiena planuojant grynųjų pinigų išėmimo srautus. „Įvertinami ir istoriniai duomenys, pagal kuriuos planuojama, kada reikės pildyti bankomatus. Esant poreikiui, jie pildomi ir ne darbo dienomis“, – patikino bankas.

Inkasavimo įmonė „Eurocash1“ patvirtino bankų žodžius – šios įmonės dirba ir per šventinį laikotarpį, ir kitomis poilsio dienomis. Prieš šventes bankomatai papildomi dažniau, nes gyventojai išsiima daugiau grynųjų pinigų.

Kuria sprendimus

Lietuvos banko atstovo teigimu, nepatogumus, kai švenčių dienomis arba vakarais darbo dienomis pinigų pervedimai nevykdomi, išspręs momentiniai mokėjimai – tada pervedimus bus galima vykdyti 365 dienas per metus, 24 val. per parą, o pervedamos lėšos gavėjui bus įskaitomos per kelias sekundes. Tai reiškia, kad mokėjimai galės būti atliekami ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis.

Anot centrinio banko atstovo, šiemet rinkai turėtų būti pasiūlyti du momentinių mokėjimų sprendimai – trijų mobiliojo ryšio operatorių ir bendras komercinių bankų. Jie leis klientams atlikti mokėjimus visą parą. „Turime savo sistemą „Centrolink“, savo sprendimą vysto mobiliojo ryšio operatoriai. Šiuo klausimu dirba ir bankai, taigi tikėtina, kad šiemet bus pasiūlyti tarpbankiniai momentiniai mokėjimai“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

„Lietuvos žinios“ primena, kad trys didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“ praėjusių metų pabaigoje investavo į bendrą momentinių mokėjimų bendrovę „Mobilieji mokėjimai“. Šiuo metu bandoma pirmoji Baltijos šalyse momentinių mokėjimų platforma, kuri vadinsis „MoQ“ („móku“) ir veiks kaip atsiskaitymo priemonė prekybos vietose bei perkant internetu.

Faktai

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai praėjusiais metais uždirbo 239,7 mln. eurų grynojo pelno – 4,6 proc. mažiau nei 2016 metais, kai pelnas siekė 251,2 mln. eurų.

Bankų turtas per metus išaugo 6,1 proc., iki 27,3 mlrd. eurų, grynosios palūkanų pajamos – 10,2 proc., iki 404,6 mln. eurų, o grynosios komisinių pajamos – 17 proc., iki 204,5 mln. eurų.

Pernai, palyginti su 2016 metais, bendras bankų paskolų portfelis išaugo 3,2 proc., iki 18,6 mlrd. eurų. Paskolos smulkiajam ir vidutiniam verslui didėjo 10,4 proc., iki 3,6 mlrd. eurų, stambiosioms įmonėms – 4,4 proc., iki 5,1 mlrd. eurų. Penai bankai aktyviau skolino prekybos, transporto ir gamybos sektoriaus įmonėms, bet mažiau – nekilnojamojo turto vystytojams.

Bankų skolinimas gyventojams augo 9,2 proc., iki 8,8 mlrd. eurų, iš jų būsto paskolos sudarė apie 7 mlrd. eurų. Vidutinės būsto paskolų palūkanos pernai sausį siekė 1,96 proc., o metų pabaigoje ūgtelėjo iki 2,11 procento.

Prognozuojama, kad šiemet bankų skolinimas augs apie 5 proc., iki 19,6 mlrd. eurų. Augant ekonomikai turėtų didėti ir būsto paskolų palūkanos.

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"