Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Sunaikintą pieno gamybą Vyriausybė numato remti pinigais

 
2016 metų kovą žlungantys pieno gamintojai piketavo ir perteklinį pieną dalino veltui. /
2016 metų kovą žlungantys pieno gamintojai piketavo ir perteklinį pieną dalino veltui. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė svarstys galimybę žemės ūkio ir pieno gamybai skatinti skirti 20 mln. eurų, tačiau valstybės lėšos ūkininkus pasiektų nebūtinai šiemet. Pieno perdirbėjai tikina, kad papildoma injekcija neišspręs visų žaliavinio pieno trūkumo problemų, o gamintojai abejoja, ar šie pinigai juos apskritai pasieks.

Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko teigimu, pavasarį bus pradėtos rinkti ūkininkų paraiškos dėl 60 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos įvairiai žemės ūkio gamybai didinti. Vyriausybė iki pavasario svarstys, ar ji galėtų šią programą paremti papildomais 20 mln. eurų.

„Būtent šiais metais, kaip numatome, bus skirta 60 mln. eurų žemės ūkio gamybos objektų ir įrangos statyboms. (...) Mes tikimės, kad bus statomos fermos ir jose bus karvės, o tai padės auginti pieno gamybą“, – po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu ir pieno rinkos dalyviais sakė B. Markauskas.

2014 metų pabaigoje Lietuvoje buvo laikoma 313,3 tūkst karvių, o 2017 metų pabaigoje – 272,5 tūkstančio.

Anot jo, valstybė papildomus 20 mln. eurų galėtų skirti Kaimo plėtros programai „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. „Matome, kad Vyriausybė galėtų priimti sprendimą ir padidinti bendrąjį finansavimą šiai priemonei. Galėtume finansuoti daugiau projektų, nei galime dabar. Jeigu būtų padidintas kofinansavimas, tai gal būtų galima skirti apie 80 mln. eurų“, – tvirtino B. Markauskas.

Jis pridūrė, kad pinigai gali būti skirti nebūtinai šiemet, nes valstybės biudžetas jau patvirtintas. „Jeigu ne šiais metais, tai bent kitais metais, svarstant biudžetą (2019 metų – BNS)“, – teigė ministras.

Pieno perdirbėjai skundžiasi, kad Lietuvoje pastaruoju metu yra smarkiai sumažėjusi pieno gamyba, todėl jie žaliavinį pieną turi įsivežti iš kaimyninių šalių. Vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius teigė, kad Lietuvoje būtų galima pagaminti daugiau pieno. „Žiūrint į perspektyvą, Lietuvoje pagaminto pieno mums, perdirbėjams, neužtenka, ir mes importuojame. Jeigu žiūrėtume į perspektyvą, tai tikrai galėtume perdirbti daugiau“, – kalbėjo G. Bertašius. Jo nuomone, investicijos į pieno gamybą gerins situaciją, bet jos iki galo neišspręs. Anot jo, Lietuva per metus galėtų pagaminti apie 3 mln. tonų pieno, o dabar pagaminama apie 1,5 mln. tonų, tačiau tam reikalingos didelės investicijos. „Esame apskaičiavę, kad per 10 metų, norint pasiekti tą papildomą 1,5 mln. tonų, maždaug reikėtų investuoti 1 mlrd. eurų“, – sakė G. Bertašius.

Pieno perdirbimo įmonės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa sakė, jog ši bendrovė nesvarsto turėti nuosavų fermų, nes tai būtų neefektyvu.

Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis kalbėjo, kad pieno gamintojai norės plėstis tik tuo atveju, jeigu gaus pakankamai pinigų už parduodamą žaliavinį pieną. „Viskas priklauso nuo kainos. Tie 60 mln. eurų yra vaisiai, uogos, paukštynai ir mėsiniai galvijai. Čia niekas nepasako, kad duoda pienui 60 mln. eurų, bus pasidalinta. Jeigu tik apsimokės ir ūkininkas gaus kainą, bet šiandien niekas negali pasakyti, kad jis gaus kainą“, – teigė J. Vilionis.

Anot jo, kad svarstytų plėtrą, pieno gamintojai turėtų gauti 320–330 eurų už toną vidutinių bazinių rodiklių pieno. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, praėjusių metų lapkritį tokio pieno kaina siekė 258,8 euro.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2014 metų pabaigoje Lietuvoje buvo laikoma 313,3 tūkst karvių, o 2017 metų pabaigoje – 13 proc. mažiau – 272,5 tūkstančio.

2015 metais Europos Sąjungai (ES) panaikinus pieno gamybos kvotas, gamyba pradėjo kilti, smuko žaliavinio pieno bei produktų kainos – prasidėjo maždaug dvejus metus trukusi krizė. Todėl ES ir Lietuva ragino ūkininkus gaminti mažiau pieno – už tai buvo skiriama parama, mažėjo karvių. Dabar tai kelia nerimą pieno perdirbėjams, plečiantiems eksportą.

Šiuo metu pieno supirkimo kainos ES yra atsigavusios po krizės, bet dar nesiekia kainų lygio prieš kvotų panaikinimą. 2013 metų pabaigoje jos buvo pasiekusios 402,1 euro už toną, o vėliau pradėjo kristi, kol 2016 metų birželį pasiekė 257,1 euro kainą. EK vertina, kad praėjusių metų lapkritį pieno kaina buvo 376,2 euro.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"