Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Su investuotojais tikisi susitarti taikiai

 
2018 03 24 6:00
"Danpower Baltic" biokuro elektrinė Kaune.
"Danpower Baltic" biokuro elektrinė Kaune. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Kovo pradžioje paskelbtas Energetikos ministerijos sprendimas inicijuoti taikos derybas su Vokietijos bendrove „Danpower“ dėl kogeneracinių elektrinių projektų Vilniuje ir Kaune sulaukė prieštaringų vertinimų: vieni pritaria pigesniam sprendimui, kiti stebisi, kad taikos sutartis pasiūlyta po ministerijos pergalės pirmosios instancijos teisme.

Bendra Vokietijos ir Lietuvos bendrovė „Danpower Baltic“ teigia Lietuvoje jau investavusi beveik 100 mln. eurų. Kelerius metus ji bylinėjasi su valdžios institucijomis dėl projektų Vilniuje ir Kaune. Ginčą su Energetikos ministerija dėl elektrinės Vilniuje „Danpower“ galutinai laimėjo ir paskui vasarį pateikė jai 16,2 mln. eurų vertės ieškinį – tokią žalą prašoma atlyginti už esą Vilniaus biokuro jėgainės projektui sudarytas kliūtis.

Energetikos ministerija kovo pradžioje inicijavo taikos derybas su „Danpower Baltic“. Jeigu iki balandžio pabaigos šalys neras susitarimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujins bylos dėl jos galimybių veikti Kaune nagrinėjimą.

„Įvertinus situaciją ir tai, kad teismų kelias yra ilgas ir brangus, o vienas svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų – investicinės aplinkos gerinimas, nuspręsta išnaudoti galimybę taikiomis derybomis spręsti kilusius teisminius ginčus ir ieškoti abi šalis tenkinančių sprendimų“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Vogelis teigė, kad derybose priimti sprendimai iš esmės ir lems tolesnius bendrovės veiksmus bei plėtros perspektyvas. „Kartu su Energetikos ministerija esame sutarę per artimiausią mėnesį (nuo kovo 8 dienos – red.) rasti abi šalis tenkinančius sprendimus dėl projektų Vilniuje ir Kaune. Derybose sieksime, kad kliūtys įgyvendinti biokuro elektrinės projektą Vilniuje būtų pašalintos, o kilę nesusipratimai dėl skatinamojo elektros supirkimo tarifo Kaune būtų išspręsti taikiai“, – komentare nurodė B. Vogelis.

„Danpower Baltic“ teisybės ieško ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos (ES) institucijose. Pernai gegužę ES Bendrajam Teismui (ESBT) ji apskundė Europos Komisijos (EK) 2016 metų sprendimą skirti „Lietuvos energijos“ statomai Vilniaus kogeneracinei jėgainei iki 150 mln. eurų ES paramos, be to, Komisijos prašo įvertinti Kauno kogeneracinės jėgainės, kurią „Lietuvos energija“ stato kartu su Suomijos „Fortum“ ir kurios EK finansiškai neremia, statybos pagrįstumą.

Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, su „Danpower“ susijusi įmonė „SSPC-Taika“ (dabar – „Danpower Baltic Taika elektrinė“) 2013 metais laimėjo Kainų komisijos skelbtą elektros skatinimo kvotų aukcioną – valstybė įsipareigojo 12 metų iš jos elektrą supirkti po 9,7 cento už kilovatvalandę (rinkos kaina tuomet siekė apie 4 ct). Per 12 metų bendrovė būtų gavusi apie 25 mln. eurų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo lėšų. Tačiau vėliau tarifas buvo panaikintas. Be to, 2015 metais Energetikos ministerija panaikino leidimus bendrovėms „SSPC-Taika“ ir „SSPC-Vilnius“ plėtoti elektros gamybos pajėgumus kogeneracinėse elektrinėse Kaune ir Vilniuje.

Teisininkai – už susitarimą

„Tai visiškai civilizuotas būdas išspręsti ginčą. Tačiau reikia visada žiūrėti į taikos sutarties turinį, kiek jis vienai ir kitai šaliai naudingas. Taika yra kompromisas – ir viena, ir kita šalis nusileidžia“, – apie inicijuotas taikos derybas sakė advokatų profesinės bendrijos „Fort“ vadovaujantis partneris Andrius Mamontovas.

Advokatų kontoros „Primus“ partneris Robertas Juodka taip pat tam pritaria. „Civilinio proceso kodekse yra įtvirtinta, kad teismai turi priminti ir raginti šalis sudaryti taiką prieš tai, kai paskelbiamas teismo sprendimas. Kad taikos sutartis įsigaliotų ir turėtų teismo sprendimo galią, teismas turi patvirtinti, sutikti su tuo turiniu. Mano nuomone, tai turbūt idealus, siektinas sprendimas“, – sakė advokatas.

Tuo metu advokatų profesinės bendrijos „SPC Legal“ partneris Giedrius Murauskas tikino, jog jam nėra žinomas atvejis, kad valstybės institucija sudarytų taikos sutartį byloje, prieš tai laimėjusi ginčą teisme dėl neturtinio reikalavimo.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako teigiamai vertinantis sprendimą siekti taikos sutarties su „Danpower“. „Vertinu labai teigiamai. Dėl to, jog mes sakome ir net Energetikos strategijoje rašome, kad dėl elektros ir šilumos generacijos valstybė įsipareigoja sudaryti lygias sąlygas tiek privatiems, tiek valstybės projektams. (...) Čia ministras šiuo žingsniu tą ir realizuoja, nes valstybės projektai negali turėti jokių papildomų privilegijų, nebent iškiltų nacionalinio saugumo klausimas“, – sakė V. Poderys.

Pasak jo, būtina išvengti prievolės „važiuoti ginčytis į tarptautinį arbitražą“ ir reikia išmėginti susitarimo kelią. Kol vyksta derybos, Seimo Energetikos komisija, pasak V. Poderio, į procesą nesikiš.

Seimas 2013 metais priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, jais biokuro elektrinių skatinimo kvota sumažinta nuo 355 iki 105 MW.

Planuoja investuoti toliau

„Danpower“ finansų direktorius B. Vogelis teigia, kad bendrovė planuoja tolesnes investicijas regione. „Toliau planuojame naujas „Danpower Baltic“ investicijas į ambicingus atsinaujinančios energetikos projektus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje“, – sakė jis. B. Vogelis, paklaustas, ar „Danpower Baltic“ neketina parduoti savo verslo, komentare pažymėjo, kad šiems projektams įgyvendinti neatmeta galimybės pasitelkti partnerius.

„Esame strateginiai investuotojai. Todėl atsakingai analizuojame įvairias bendradarbiavimo galimybes ir potencialius partnerius. Svarbiausia, kad sutaptų mūsų ilgalaikės vizijos atsinaujinančios ir tvarios energetikos srityje. Pavyzdžiui, Lietuvoje įdėmiai analizuojame „Lietuvos energijos“, Vilniaus šilumos tinklų paskelbtus investicinius siekius“, – teigė B. Vogelis.

„Danpower Baltic“ Vilniuje, Kaune ir Joniškyje valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę Kaune. Vokietijos „Danpower“, kurios 100 proc. akcijų valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonė „Stadtwerke Hannover“, Lietuvoje veikiančią bendrą įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo kartu su vieno „Senukų“ savininkų Augustino Rakausko šeimos bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"