Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Stichinė sausra traukiasi, bet pasėliai neatsigaus

 
2018 07 04 6:00
Labiausiai sausros nualintoje pietinėje ir šiaurinėje Lietuvoje derliaus praradimas gali siekti net 50 proc., o Vidurio Lietuvoje – apie 15 procentų.
Labiausiai sausros nualintoje pietinėje ir šiaurinėje Lietuvoje derliaus praradimas gali siekti net 50 proc., o Vidurio Lietuvoje – apie 15 procentų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje pastarosiomis dienomis palijus stichinė sausra iš šalies po truputį traukiasi – ji dabar fiksuojama tik keturiose savivaldybėse. Tačiau, Vidaus reikalų ministerijos teigimu, vis dar yra pagrindo skelbti ekstremalią padėtį, nes nuo sausros nukentėję pasėliai jau neatsigaus.

Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė sakė, kad stichinė sausra antradienį dar fiksuota Kaišiadorių, Telšių, Kretingos ir Klaipėdos savivaldybėse. Jos požymių tebematyti Kazlų Rūdos, Marijampolės, Trakų, Varėnos, Druskininkų, Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Mažeikių ir Joniškio savivaldybėse. „Tačiau stichinė sausra jau beveik atsitraukusi“, – tvirtino J. Kazlauskienė.

Šiandien Vyriausybė turėtų spręsti, ar dėl sausros skelbti ekstremalią padėtį valstybės mastu. Tai leistų žemdirbiams sumažinti įsipareigojimus žemės ūkio produkcijos supirkėjams.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys antradienį teigė, jog Lietuvos žemės ūkis dėl sausros jau neteko trečdalio derliaus, o labiausiai nukentėjo žemdirbiai šalies pietuose. Jis vakar tikėjosi, kad ekstremali situacija bus paskelbta visoje šalyje.

„Jau netekome dalies derliaus. Prognozuojame, kad apie 30 proc. to derliaus neturėsime dėl sausros. Tai jau yra įvykę“, – po susitikimo su Seimo vadovu Viktoru Pranckiečiu kalbėjo ministras. Pasak jo, labiausiai sausros nualinta yra pietinė ir šiaurinė Lietuva. Ten derliaus praradimas gali siekti net 50 proc., o Vidurio Lietuvoje – apie 15 procentų. „Dabar daugiausia kalbame apie vasarinius pasėlius. Pernai rudenį, kai turėjome potvynius, žemdirbiams buvo sunku pasėti žiemkenčius, todėl pavasarį jie sėjo vasarinius pasėlius. Šie labiausiai ir nukentėjo, javai bus žuvę“, – tvirtino G. Surplys.

V. Pranckiečio manymu, žemdirbių nuostoliai dėl sausros bus mažesni negu pernai dėl liūčių. „Žieminiai rapsai Lietuvoje nėra blogi, tik dabar dėl lietaus jų negalima pjauti. Realų derlių ūkininkai pamatys, kai pradės pjauti“, – dėstė Seimo vadovas. Anot jo, žiemojantys pasėliai sausros padarinius pajuto mažiausiai.

G. Surplys sakė, kad kol kas nekalbama apie kompensacijas ūkininkams dėl patirtų nuostolių, be to, jie ir neprašo paramos. „Kompensacijų neprašome iš Europos Komisijos, nesiruošiame ir iš biudžeto mokėti. Labai džiaugiuosi, kad ūkininkai nepareiškė valstybei pageidavimų dėl nuostolių kompensavimo. Jie puikiai supranta, jog tai – draudiminis įvykis, o apsidraudęs nebuvo nė vienas, todėl ir nereikalauja pinigų“, – aiškino ministras.

Anot jo, ES paramos gavę žemdirbiai tik prašo netaikyti sankcijų, nes negalės pasiekti tam tikrų rodiklių. Dėl to į Europos Komisiją jau kreiptasi. Lietuva taip pat prašo leidimo ganyti gyvulius ir ruošti jiems pašarus tose vietose, kurios turėjo būti neliečiamos dėl aplinkosaugos, – nešienaujamos. „Šios išimties dar prašysime, kad žemdirbiai nebūtų baudžiami“, – informavo ministras.

G. Surplio žodžiais, bus stengiamasi kuo greičiau išmokėti tiesioginių išmokų avansus, kad ūkininkai galėtų padengti nuostolius.

„Lietuvos žinių“, BNS inf.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"