Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Steigiant įmonę buveinės adresas nebus būtinas

 
2018 09 05 8:10
Teisėsauga nemano, kad surasti įtariamuosius, nesant nurodyto įmonės buveinės adreso, bus sudėtingiau.
Teisėsauga nemano, kad surasti įtariamuosius, nesant nurodyto įmonės buveinės adreso, bus sudėtingiau. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Lietuvoje ketinama įteisinti virtualią buveinę – suteikti galimybę steigti įmones, kurios neturėtų fizinio patalpų adreso, o visą komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis vykdytų tik virtualioje erdvėje. Tokiam siūlymui kol kas neprieštarauja nei duomenų apie juridinius asmenis tvarkytojai, nei teisėsauga.

Priėmusi šį sprendimą, Lietuva taptų viena pirmųjų pasaulyje, įteisinusių virtualią buveinę, taip teigiama Ūkio ministerijos pranešime.

Pasak ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus, Lietuvoje ir pasaulyje jau daug metų veikia įmonės, kurios neturi biurų. Tokių įmonių darbuotojai kartais dirba ne tik skirtinguose miestuose, bet ir valstybėse. Visgi reikalaujama, kad tokios įmonės taip pat turėtų fizinį patalpų adresą, todėl dažnai jos registruojamos butuose arba ieškoma tarpininkų, galinčių suteikti patalpų adresą.

Iš esmės reikalavimas turėti fizinę įmonės buveinę šiandien yra nesunkiai apeinamas, pavyzdžiui, „išsinuomojant“ adresą.

„Įteisinusi virtualią buveinę Lietuva taptų viena pirmųjų šalių pasaulyje, suteikiančių galimybę ne tik steigti įmonę bet kuriame pasaulio taške elektroniniu būdu, bet ir visą komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis vykdyti elektroninėje erdvėje. Beje, šis sprendimas būtų naudingas įmonėms, net ir turinčioms biurus“, – pranešime tvirtino V. Sinkevičius.

Šiuo metu steigiant įmonę jos buveinė yra nustatoma pagal patalpų adresą. Dėl to nekilnojamojo turto neturintys įmonių steigėjai priversti kreiptis į asmenis, turinčius patalpas, ir gauti jų sutikimą registruoti įmonę. Pasirinkus virtualią buveinę turėtų būti nurodomas tik suteiktas elektroninio pristatymo dėžutės adresas nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo informacinėje sistemoje.

Anot ministerijos, virtualios buveinės pasirinkimas palengvintų ir komunikaciją su valstybės institucijomis bei kitais asmenimis. Šiuo metu komunikacija dažnai yra neefektyvi, nes įmonių valdymo organai dažnai faktiškai nedirba registruotoje buveinėje. Taip pat būtų sumažinta našta, atsirandanti siunčiant dokumentus registruotu laišku įmonės buveinės adresu ir pan.

Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios juridinių asmenų buveinę, įtvirtintos beveik prieš du dešimtmečius. Jos nenustato jokių alternatyvų, tokių kaip virtualios buveinės pasirinkimas. Prieš 8 metus Civiliniame kodekse buvo atsisakyta pareigos įmonės buveinės adresą nurodyti įstatuose, nes buveinės adreso keitimas buvo vienas dažniausiai keičiamų duomenų.

Sumažintų sąnaudas

VĮ Registrų centro atstovė spaudai Kristina Petrošienė pažymėjo, kad įmonės buveinė yra vieta, kur dirba įmonės administracija ir teoriškai turi būti saugomi įvairūs įmonės dokumentai. Tačiau tai neužtikrina, kad tuo adresu rasite juridinį asmenį. Be to, sparčiai vystantis technologijoms ir atsirandant naujiems įrankiams, šiandien nebėra ir didelio popierinių dokumentų poreikio, atitinkamai – ir fizinės įmonės buveinės poreikio. Tam tikra sąsaja su įmonės „geografija“ reikalinga mokesčių administravimo reikmėms ar, pavyzdžiui, tvarkant teisinius reikalus ir pan.

„Iš esmės reikalavimas turėti fizinę įmonės buveinę šiandien yra nesunkiai apeinamas, pavyzdžiui, „išsinuomojant“ adresą. Didesnių rūpesčių kyla nebent tiems žmonėms, kurie neturi savo būsto. Rūpesčių gali kilti ir naujiems nekilnojamojo turto savininkams, kurie įsigiję būstą randa jame įregistruotas įmonių buveines ir turi spręsti, ką daryti. Užklausų dėl neturėjimo kur registruoti įmonę sulaukiame tikrai nedaug, nes verslus pradedantys asmenys išmano teisės aktų reikalavimus ir prie jų prisitaiko“, – pasakojo pašnekovė.

Jos teigimu, šiandien aktualu operatyviai ir efektyviai komunikuoti su valstybės institucijomis ar kitomis įmonėms, o elektroninė komunikacija tai užtikrina efektyviau negu lėtas ir palyginti brangus „popierinis“ susirašinėjimas. „Todėl virtualios buveinės galimybė užtikrintų efektyvesnę komunikaciją, be to, taupytų ir lėšas, ir gamtos išteklius. Dauguma nedidelių įmonių šiandien samdo buhalterines paslaugas teikiančias bendroves, todėl įmonės buveinėje laikyti įmonės apskaitos dokumentus nebėra didelio poreikio, – įstaigos poziciją dėstė K. Petrošienė. – Įteisinus virtualią buveinę ne tik juridiniams asmenims, bet ir Registrų centrui bei kitoms institucijoms atpigtų įvairių raštų, pranešimų ir kvietimų siuntimas, kuriuos dabar privaloma įteikti registruotais laiškais, todėl sveikiname iniciatyvas, kurios palengvintų šią naštą.“

Kita vertus, anot jos, būtų vertinga iš anksto apgalvoti, kaip juridinių asmenų vadovai stebėtų gautą elektroninę korespondenciją, kaip dirbtų, pavyzdžiui, teisėsaugos institucijos, ieškodamos juridinių asmenų ir jų dokumentų.

Teisėsauga nesipriešina

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis dienraščiui sakė, kad nauja tvarka problemų teisėsaugai, ieškant įtariamųjų, nesukels.

„Turime ir kitų būdų, kaip surasti ieškomą asmenį ar įmonę. Galbūt ir patogiau, kai yra nurodytas adresas, bet jei tas adresas yra visiškai formalus, kažkieno „paskolintas“, tai jo nebuvimas situacijos iš esmės nekeičia. Todėl tikrai nematome problemų“, – sakė pašnekovas ir patvirtino, kad departamentas šiuo Ūkio ministerijos svarstomu klausimu kontrargumentų neturi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"