Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Statybose pašlijo įmonių atsiskaitymų drausmė

 
2018 05 31 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Statybų sektoriaus įmonės, kurį laiką nejutusios įtampos dėl vėluojančių verslo atsiskaitymų, šiemet šią problemą vėl įvardija kaip vieną didžiausių. Atsiskaitymų vėlavimas neretai susijęs su projektais, kurie finansuojami iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

Kredito biuro „Creditinfo“ duomenys rodo, kad ekonomikos augimas teigiamai veikia įmonių atsiskaitymus. 2017 metų finansines ataskaitas Registrų centrui pateikė per 30 proc. įmonių, kurios ataskaitas teikė ir pernai; išankstiniais duomenimis, pirkėjai atsiskaito greičiau.

Statybų sektoriuje atsiskaityti vėluojama daugiau kaip du mėnesius.

„Galime palyginti: 2015–2016 metais įmonių sąskaitos būdavo apmokamos vidutiniškai per 45 dienas nuo sąskaitos išrašymo. Pernai sulaukti pinigų iš pirkėjų įmonėms užtrukdavo vidutiniškai savaite trumpiau, t. y. apie 38 dienas, – sakė „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė. – Taip pat traukiasi ir pradelstų mokėjimų portfelis. Mūsų duomenimis, įmonių pradelstų mokėjimų suma sumažėjo nuo 1,07 mlrd. eurų 2017 metų pradžioje iki 820 mln. eurų šį mėnesį.“

Nors gerų požymių matyti, pašnekovė perspėjo, kad pernelyg didelis atsipalaidavimas verslui gali būti rizikingas. 22 proc. įmonių apskaičiuoti kredito reitingai rodo didelę šių įmonių atsiskaitymo riziką. „Tai reiškia, kad daugiau nei penktadalio įmonių imunitetas ekonomikos, sumažėjusios paklausos ar kitiems iššūkiams yra silpnas. Įvykus sukrėtimams, šios įmonės neišvengtų sunkumų apmokėdamos sąskaitas“, – sakė ji.

Stringa infrastruktūros projektai

Pernai dėl atsiskaitymų drausmės, kuri buvo sušlubavusi prieš keletą metų, skundėsi tik maža dalis įmonių, o šiais metais problema vėl išryškėjo. Lietuvos statybų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, asociaciją pasiekia informacija, kad verslo atsiskaitymai pradeda strigti. Jo žiniomis, paprastai atsiskaityti vėluojama daugiau kaip du mėnesius.

„Anksčiau verslas daugiausia skųsdavosi dėl mažo užsakymų skaičiaus ir mažiausios kainos principo viešuosiuose pirkimuose. O dabar dažniausiai pasiekia nusiskundimai dėl darbininkų trūkumo ir vėluojančių atsiskaitymų“, – sakė jis.

Šiuo metu asociacija bando aiškintis vėlavimo priežastis, išvadas turės vasaros viduryje. Tačiau aiškėja, kad atsiskaitymų vėlavimas neretai susijęs su projektais, kurie finansuojami iš ES struktūrinių fondų.

„Tai ypač susiję su infrastruktūros projektais, kurie finansuojami europiniais pinigais. Paprastai atsiskaitoma vėliau nei po 30 dienų, nors įstatymas numato trumpesnį terminą. Matyt, struktūrinių pinigų įforminimo procedūros yra ilgos ir dėl to atsiskaitymai stringa, – svarstė D. Gedvilas. – Anksčiau būdavo ydinga praktika viešojo pirkimo sutartyje įrašyti, kad bus atsiskaityta per 60 dienų – iš anksto sutinkant, jog nebus laikomasi teisės aktų reikalavimų. Dabar to nebėra. Bet sutartyse dabar rašoma kitaip – kad bus atsiskaityta gavus lėšų iš ES fondų. Taip užsakovai bando apsidrausti.“

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus patvirtino, kad atsiskaitymų vėlavimas dažniausiai būdingas infrastruktūros projektams, nes statybos, kelių tiesimo įmonės turi mažiau darbo ir dėl to jų finansinė padėtis pablogėjusi.

„Tai daro įtaką atsiskaitymams: jeigu įmonė per tam tikrą laiką netenka dalies pajamų, iš kurių mokami atlyginimai, atsiskaitoma už techniką, ji turi arba staigiai atleisti žmones, arba išgyventi sunkmetį, išlaikyti darbuotojus ir laukti geresnių laikų. Per pastaruosius dvejus metus kelių tiesimo sektoriuje darbuotojų sumažėjo trečdaliu. Tai sukelia įtampą visame sektoriuje“, – kalbėjo pašnekovas.

Pataria kaupti rezervą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas linkęs abejoti, kad atsiskaitymų vėlavimo problema yra išaugusi visuose ūkio sektoriuose. Vertinant eksporto rodiklius ir vidaus vartojimo dinamiką, ekonomikos „sveikata“ jam atrodo gera.

Vis dėlto analitikas pabrėžė, kad ekonomikos augimas netruks amžinai – esama ženklų, kad augimas sulėtės, o tai gali turėti neigiamos įtakos ir verslo tarpusavio atsiskaitymo drausmei. Blogų atsiskaitymų dalis gali didėti tiek eksportuojantiems, tiek vietos rinkoje veikiantiems dalyviams.

„Įmonėms reikėtų atsargiai leisti pinigus – kaupti rezervą, nes šis ekonomikos ciklas kada nors pasibaigs. Europos Sąjungoje optimizmo mažiau. Neaišku, ar tai laikina tendencija, ar požymis, kad ekonomika pasiekė piką ir toliau lėtės. Reikėtų turėti omenyje, kad tokie geri rezultatai kaip pernai, kai mūsų eksportas išaugo 12 proc., o pramonės gamyba – beveik dešimtadaliu, per artimiausius porą metų tikriausiai nepasikartos, – aiškino A. Izgorodinas. – Praėjusių metų antrą pusmetį nedarbo lygis nemažėjo. Jeigu darbo rinkos situacija negerės, vartojimo augimas vidaus rinkoje bus lėtesnis ir blogų atsiskaitymų dalis gali didėti.“

Eksportuotojams ir bendrovėms, kurios dirba vidaus rinkoje, jis pataria atsargiau vertinti savo galimybes, vengti skolintis. „Ateina laikotarpis, kai įmonėms reikia būti budresnėms, atidžiau vertinti partnerius, labiau pamatuotai vykdyti plėtrą ir ramiau leisti pinigus“, – sakė A. Izgorodinas.

Analitiko vertinimu, užsienio partneriai šiuo metu laikosi atsiskaitymo drausmės. O užsienio partnerių atsiskaitymo kultūra pramonei yra itin reikšminga, nes eksportuojame vidutiniškai 62 proc. produkcijos. Atsiskaitymų vėlavimo problema jaučiama tik Jungtinės Karalystės rinkoje. Ji istoriškai pasižymi didele neatsiskaitymų rizika, o dėl „Brexito“ lėtėjant šios šalies ekonomikai ta rizika dar padidėjo.

„Švedijos rinka taip pat rizikinga, nes ten po krizės ganėtinai sparčiai augo nekilnojamojo turto kainos, o praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje kainos pradėjo kristi. Ilguoju laikotarpiu Švedijoje gali būti tam tikrų problemų, ypač toms mūsų įmonėms, kurios dirba statybų sektoriuje. Įmonėms, kurios siunčia į Švediją darbuotojus, tiekia medžiagas, reikėtų diversifikuoti eksportą“, – aiškino analitikas.

Sprendžia taikiai

D. Gedvilo pastebėjimu, įmonės, su kuriomis vėluojama atsiskaityti, kantriai laukia mokėjimų, nes bylinėjimasis teisme daug kainuoja. Ypač vengiama kreiptis į teismą, jei užsakovas yra valstybės įmonė ar biudžetinė įstaiga, nes jos, nors vėluodamos, pinigus dažniausiai sumoka.

V. Sutkus pabrėžė, kad verslui labai svarbu išsaugoti užmegztus santykius, savo klientus ir tiekėjus, todėl skolų išieškojimas per teismą yra kraštutinė priemonė – jos įmonės imasi, kai nepavyksta susitarti arba nėra realių vilčių susitarti geruoju.

Kad apsisaugotų nuo vėlavimo, įmonės sutartyse paprastai numato delspinigius. D. Gedvilas pasakojo, kad privatūs užsakovai sutartyse numato tam tikrą procentą nuo bendros sumos, kuri sulaikoma pusei metų ar 12 mėnesių, jei per šį laiką būtų pastebėtas brokas ar kiti darbų kokybės pažeidimai.

Pasiskolinti nelengva

Apyvartinių lėšų trūkumą įmonės kompensuoja bankų paskolomis. Tačiau įmonei, kuri susiduria su vėluojančiais atsiskaitymais ir veikia rizikingame sektoriuje, bankai gali skolinti nenoriai.

„Pinigai yra pigūs ir jų yra daug, bet kad juos gautų, įmonė turi atitikti griežtus kriterijus. Ji turi būti „sveika“. Po krizės bankai Europoje tapo labai konservatyvūs. Manau, bet koks neigiamas signalas iš klientų juos verčia sunerimti, – sakė A. Izgorodinas. – Vis dėlto bankai įmonės situaciją vertina individualiai. Nes net tarp tų probleminių bendrovių yra dalis tokių, kurios galbūt laikinai nesuvaldė finansinių srautų.“

„Swedbank“ duomenys rodo, kad verslo įmonės apyvartinėms lėšoms skolinasi aktyviau. Per šių metų keturis pirmuosius mėnesius augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, siekia daugiau nei 40 procentų. „Pastebime, kad apyvartinėms lėšoms skolinasi ir esami, ir nauji verslo klientai. Didžiausias augimas pastebimas prekybos ir gamybos sektoriuose“, – sakė banko „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovas Aivaras Janušauskas.

Terminai ir laisvės principas

Vėlavimo prevencijos įstatymas numato, kad komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo laikotarpis už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas negali būti ilgesnis nei 60 dienų, tuo tarpu mokėjimo viešajam subjektui – ne ilgesnis nei 30 dienų. „Tokios sąlygos galioja nuo 2013 metų“, – nurodė Marius Tamošiūnas, JUREX verslo ginčų advokatų kontoros partneris, advokatas, bankroto ir restruktūrizavimo administratorius.

Nors įstatymas nustato, kad mokėjimo laikotarpis įmonėms negali būti ilgesnis nei 60 dienų, galioja sutarties laisvės principas, leidžiantis susitarti dėl kitokio atsiskaitymo termino. „Tačiau siekdamos susitarti dėl ilgesnio nei 60 dienų mokėjimo atidėjimo termino įmonės turi įsitikinti, ar pasirašytoje sutartyje nėra nesąžiningų sąlygų, kuriomis nukrypstama nuo gerosios komercinės praktikos, taikomos toje pačioje rinkoje ar veiklos sferoje veikiančiose bendrovėse“, – pabrėžė M. Tamošiūnas.

Valstybinių įmonių padėtis kita, nes įstatyme yra griežtai nurodytas 30 dienų terminas, kurio keisti galimybės nėra.

„Atsiskaitymai tarp įmonių skiriasi priklausomai nuo veiklos sektoriaus. Jei verslo sritis rizikinga, paprastai laikomasi praktikos atidėti mokėjimus dėl apyvartinių lėšų rezervo. Tai ypač dažnai taikoma statybos, transporto sektoriuose“, – teigė teisininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"