Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Speigai nepagausins švelniavilnių avelių bandos

 
2018 02 27 12:00
Juodos vilnos mažai kas pageidauja, tad Lietuvoje nedaug ir auginama juodų avių.
Juodos vilnos mažai kas pageidauja, tad Lietuvoje nedaug ir auginama juodų avių. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Su avininkyste Lietuvoje pamažu atgimsta ir vilnos apdirbimo verslas. Kasmet karšyklų apyvarta didėja dešimtadaliu, o šio vasario speigai gali pranašauti didelį avių vilnos populiarumą dar ir kitais metais.

Lietuvoje gyvuoja kelios vilnos karšyklos. Jų yra visuose regionuose, bet aktyviausiai avių vilna superkama Utenos ir Vilniaus apskrityje.

Vilnos supirkėjai daug uždirbti avių augintojams neduoda: už kilogramą vietinių pusiau švelniavilnių avių vilnos moka 30–60 centų. Todėl kai kurie ūkininkai pasilieka ją savo reikmėms.

Vilnos populiarumas pradėjo sparčiai didėti beveik prieš dešimtmetį. Tada ėmė aktyvėti ir tradiciniai amatai: vilnos verpimas, pirštinių, kojinių mezgimas, vėlimas.

„Pastaruosius dvejus metus vilnos neparduodu. Naudoju vietoj mineralinės vatos pastatams šiltinti, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius. – Bent kol kas nepastebėjau, kad ji kuo nors nusileistų sintetinei medžiagai: šilumą laiko puikiai, o pelės ir vatą graužia. Toks mano gyvenimiškas eksperimentas, o ar jis pasitvirtins, pamatysiu per keletą metų.“

Vilnos populiarumas pradėjo sparčiai didėti beveik prieš dešimtmetį, kai žmonės atsigręžė į vietines natūralias medžiagas. Nuo tada ėmė aktyvėti ir tradiciniai amatai: vilnos verpimas, pirštinių, kojinių mezgimas, vėlimas. „Tam puikiai tinka ir lietuviškų pusiau švelniavilnių, o kai kuriais atvejais – šiurkščiavilnių avių vilna. Bet pastarųjų vilnos paklausa maža, nes iš jų suverptas siūlas pasišiaušęs, todėl dygus, nelabai kas tokio nori“, – aiškino Ž. Augustinavičius.

Jo teigimu, rinkoje didžiausia yra pusiau plonos ir plonos vilnos paklausa, o lietuviškos šiurkščiavilnės avys daugiausia auginamos dėl mėsos. Tai saugotina senovinė vietinė avių veislė.

Anot pašnekovo, po truputį atslenka ir nauja kailinių mada, nors jiems daugiau naudojama sintetinio pluošto. „Šį vasarį užgriuvę šalčiai vilnos paklausai didelės įtakos jau nespės padaryti – tai ne toks produktas, kurio šiandien užsinorėjus tuoj pat gali ir pasiimti. Juk avis reikia laiku nukirpti, vilną – perdirbti, paskui – išplauti. Jos priruošiama iš rudens“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Jis neslėpė, kad supirkėjai daugiausia dairosi baltos vilnos. Antai ir Lenkijoje yra įmonių, kurios superka baltą vilną. O juodos mažai kas pageidauja. Lietuvoje mažai ir auginama juodų avių. „Kai auginama daug avių, ir vilnos daugiau nukerpama, bet nėra taip, kad atitinkamai kiltų jos paklausa. Norint parduoti vilną reikia pavargti“, – pripažino asociacijos vadovas.

Stambūs vietos gamintojai Lietuvoje vilnos neperka. Jie šios žaliavos atsiveža daugiausia iš Australijos ir Naujosios Zelandijos, kurios diktuoja madas tarptautinėje rinkoje.

Lietuvos avių augintojai patys vilnos ruošia labai mažai, daugiausia – tik savo reikmėms, nes tam būtinos specialios sąlygos. Juk vilną reikia iškaršti, išplauti, išdžiovinti, iškedenti, ir plauti taip, kad nesusiveltų. Įprastos skalbimo mašinos tam netinka. Problemų kyla, kai vilnos kokybė būna labai nevienoda – ir pagal užterštumą, ir šiurkštumą.

Pagrindiniai vietinių avių vilnos perdirbėjai yra Utenoje, Vilniuje, Šiauliuose, Prienuose, Pakruojyje, Panevėžyje. Iš vilnos jau gaminamos ir jurtos, ir pirtys.

Lietuvoje niekas avių neaugina specialiai dėl vilnos. Ūkininkai orientuojasi į mėsą ir pieną, o vilna tėra antrinis produktas. Bet avių augintojams ir su mėsos produktais patekti į prekybos tinklus sunku, nes reikalaujama, kad jų būtų tiekiama nuolat ir daug, bet to, augintojų netenkina prekybos tinklų siūlomos kainos. Avienos lengviau rasti nedidelėse turgaviečių parduotuvėse. Todėl kooperatyvai dirba su smulkesnėmis parduotuvėmis, restoranais ir kavinėmis. „Tenka ieškoti tiesesnių avienos realizavimo kelių“, – konstatavo asociacijos vadovas.

Prikirpta vilnos Lietuvoje

MetaiNukirpta vilnos, tonų
2012140
2013166
2014236
2015256
2016305

Avių banda Lietuvoje 2017–2018 m.

MėnuoAvys, vnt.
Sausis 2017 m.164 159
Vasaris168 158
Kovas175 492
Balandis184 539
Gegužė194 845
Birželis194 845
Liepa195 416
Rugpjūtis192 293
Rugsėjis187 871
Spalis181 684
Lapkritis175 133
Gruodis169 454
Sausis 2018 m.168 417

Šaltinis: ŽŪIKVC (Ūkinių gyvūnų registras)

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"