Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Slauges ir aukles nori „sodinti ant kvitų“

 
lsveikata.lt nuotrauka

Seime klaidžioja siūlymas leisti kai kurias paslaugas teikti su kvitais. Tai gresia į namus ateinančioms auklėms, slaugytojoms arba namų tvarkytojoms. „Su kvitu dirbantis žmogus, galima sakyti, turi bedarbio statusą. Mes jam dar mokėsime išmokas, nes jis nėra visu pajėgumu dirbantis žmogus“, – nuogąstavimus vienas per kitą išsako parlamentarai.

Slauges ir aukles nori „sodinti ant kvitų“

Dabar su kvitais paslaugos teikiamos tik žemės ūkyje ir miškininkystėje, tačiau parlamentarai siūlo plėsti jų sąrašą. Tarp tokių paslaugų atsirastų namų tvarkymas, vaikų auklėjimas, senelių ir neįgaliųjų slauga, sodų ir daržų priežiūra.

Faktas

Šiuo metu paslaugas su kvitais gali teikti 140 veiklų. 112 žmonių pernai su kvitais dirbo maksimaliai leistiną laiką – tris mėnesius, tiek laiko jie buvo apsidraudę sveikatą.

2016 metais su kvitais nors vieną dieną dirbo apie 19,4 tūkst. asmenų, o pernai – daugiau negu 20 tūkst. 2016 metais 835 asmenys darbo sutartis iškeitė į darbą su kvitais, o pernai – daugiau kaip 1,12 tūkst. žmonių.

„Dingsta“ nuolatiniai darbuotojai

Dabar su kvitais paslaugos teikiamos tik žemės ūkyje ir miškininkystėje, tačiau parlamentarai siūlo plėsti jų sąrašą. Tarp tokių paslaugų atsirastų namų tvarkymas, vaikų auklėjimas, senelių ir neįgaliųjų slauga, sodų ir daržų priežiūra.

„Kvitai iš pradžių buvo taikomi tik dviem veiklos rūšims, tai yra, akmenų rinkimui ir obuolių skynimui. O dabar yra šimtas keturiasdešimt veiklos rūšių, kurios yra tiesiogiai susietos su žemės ūkiu ir miškininkyste. Greitai neliks nė vieno nuolatinio darbuotojo miškininkystėje, kaip jau neliko žemės ūkyje pastovių darbuotojų. Visi yra įvardinti sezoniniais“, – nuogąstavimus išsakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.

Parlamentarai ginčijasi, ar leidus daugiau paslaugų teikti su kvitais, padaugės socialiai remtinų, neapsidraudusių žmonių, kurie negalės gauti senatvės pensijos, bedarbio ar motinystės pašalpos. Naujausiais duomenimis, pernai iš darbo rinkos „dingo“ bene tūkstantis šimtas dvidešimt nuolatinių darbuotojų, kurie turėjo darbo sutartis, ir galop buvo „permesti“ į kvitinę sistemą.

„Nesinorėtų, kad pastovios darbo vietos būtų pakeistos tokia laikina forma, nes žmogus negaus nei normalaus socialinio draudimo, nei kitų paslaugų, nei pensija kaupsis. Su kvitu dirbantis žmogus turi bedarbio statusą. Mes jam dar mokėsime tam tikras išmokas kaip bedarbiui, nes jis nėra pilnai dirbantis žmogus. Tai yra negerai. Be to, kai kurios profesijos, pavyzdžiui, slaugių, kurios globoja kitus asmenis, reikalauja specialių žinių arba jiems yra keliami specialūs reikalavimai. Tai vėlgi jie neturėtų patekti į tą ratą žmonių, dirbančių su kvitais“, – svarsto parlamentaras Rimantas Jonas Dagys.

Kvitą išduotų paslaugos gavėjas?

„Principas toks, kad kvitą išduotų ne samdomas žmogus, bet tas, kuris perka paslaugą. Bet ir dabar jūs galite pasikviesti namų tvarkytoją, galite sudaryti sutartį su juridiniu asmeniu. Gal jūs turite pažįstamą žmogų, kuriuo pasitikite, kurį galite pasikviesti į namus ir nebijoti, kad dings auksinė grandinėlė ar kiti vertingi daiktai? Bet tas žmogus turi išsiimti verslo liudijimą arba patentą vienai dviem dienoms, žiūrint, kiek laiko tvarkys. O kvitai, skirtingai nuo kitų draudimo būdų, palieka žmogų be draudimo, nes sveikatos draudimu jis draudžiamas tik tai valandai, pusdieniui ar dienai“, – sako A.Sysas.

Anot jo, šiuo atveju suinteresuotas būtų ne tas, kuris gauna pinigus, o tas, kuris sumoka už paslaugas. Pastarasis, parodęs, kokias sąnaudas patyrė samdydamas auklę ar slaugytoją, galėtų susigrąžinti gyventojo pajamų mokesčio dalį. „Šiuo atveju yra čekių knygutės, kurias išduoda Mokesčių inspekcija. Žmogus atlieka paslaugą ir tu jam išrašai, kiek jūs už tą paslaugą susiderėjote. Kartu sumokamas ir sveikatos draudimo mokestis“, – galimą mechanizmą aiškina Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys.

Teisiniai keblumai dėl auklių

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas vis dėlto nutarė neskubėti apsispręsti dėl konservatorių Edmundo Pupinio ir Kazio Starkevičiaus parengtų 2012 metais priimto Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo pataisų – svarstymą ir balsavimą dėl jų atidėjo vėlesniam laikui.

„Kol kas įstatymas taip suformuotas, kad bet kokioms paslaugoms kvitai yra taikomi ir man keista, kaip finansų ministras tokius dalykus palaimina, kai socialinių reikalų ir kiti ministrai tam prieštarauja. Šiuo atveju kvitų sistema būtų taikomas absoliučiai visiems, turiu omenyje, bet kokioms paslaugoms“, – akcentuoja Rimantas Jonas Dagys.

„Dėl auklių – klausimas. Pagal naują vaiko teisių apsaugos įstatymą, jeigu kas nors atsitiks vaikui, kas bus už tai atsakingas: tėveliai ar auklė? Ar reikia licencijuoti: ji turi turėti tam tikrą išsilavinimą ir patirtį? Taigi yra be galo daug teisinių klausimų. Todėl mes paprašėme: pateikite sąrašą! Jei norime, kad tvarkymo įstaigų darbuotojai, kurie dirba pagal nuolatinį darbo sutartį, taptų kvitininkais, šie praras dalį socialinių garantijų. Juk niekas netrukdo išsikviesti namų valytoją ar sodininką.

Kaip sakiau, žmogus išsiima patentą ir sumoka šiek tiek daugiau mokesčių. Bet mano prielaida yra tokia, kad tie tūkstantis šimtas dvidešimt žmonių, kurie buvo atleisti, jie gauna nelegalų uždarbį. Bet kokiu atveju jie nueina į savivaldą, į socialinės rūpybos skyrių, visi mokesčių mokėtojai mokam jiems šalpos arba išlaikymo išmoką, kompensuojame už vandenį, šildymą. Šie žmonės tampa mokesčių mokėtojų išlaikytiniai. Tai nesąžininga kitų darbuotojų atžvilgiu.

Mes su žmona irgi kartais pasisamdome moterį, kuri ateina sutvarkyti kambarius. Ir vienas mano reikalavimų iškart buvo, kad būtų verslo liudijimas. Tad aš jaučiuosi ramus, kad niekas manęs neapkaltins, jog aš samdau nelegalų darbuotoją“, – pasakoja A.Sysas.

Komentaras

Lietuvos slaugos darbuotojų specialistų organizacijos pirmininkė Danutė Margelienė:

– Kvitas yra smulkmena, palyginus su visomis kitomis socialinėmis problemomis. Apskaita galbūt vienas sprendimo būdų, nes matytųsi, kiek iš tikrųjų turime kvalifikuotų specialistų. Dabar bet kas skelbiasi: aš dirbu slaugytoju. Kokiu slaugytoju? Kur diplomas? Kolegijos? Universiteto? Esmė ta, kad slaugos paslaugos pasaulyje labai brangios. Tik Lietuvoje slaugytojų darbas yra neleistinai nuvertinamas ir slaugos funkcijas stengiasi atlikti bet kas. Taip neturi būti! Slaugyti privalo tik slaugytojai, baigę mokslus, turintys specifinių žinių, dirbantys sveikatos sistemoje, atsakantys už savo darbą. O visi kiti, kurie rūpinasi žmogumi, atlieka pagalbinius darbus.

Pirmiausiai slauga turėtų būti apribota nuo nekvalifikuoto darbo. Slaugo slaugytojai – ne bobutė iš kaimo, ne pirmas pasitaikęs nekvalifikuotas darbuotojas, kurį atsiunčia darbo birža. Tai yra ne slaugos, o elementarios buities paslaugos. Jeigu reikia tik sauskelnių keitėjo, čia – ne slaugytojo darbas. Artimas žmogus irgi gali pakeisti sauskelnes. O jeigu reikia slaugos paslaugų, kainos bus nemažos, nes pasaulyje slaugytojai – labiausiai reikalinga profesija. Gydytojas telefonu gali paskirti vaistų, slaugytojo paslaugų telefonu niekaip negausi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"