Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Siūlydami prastesnę produkciją, gamybininkai mus sąmoningai mulkina?

 
2018 03 23 16:13
Ne tik diskutuota apie produktų sudėtį, bet ir ragauta bei ieškota skonio skirtumų tarp tų pačių pavadinimų, bet skirtingose šalyse pagamintų produktų / 
Ne tik diskutuota apie produktų sudėtį, bet ir ragauta bei ieškota skonio skirtumų tarp tų pačių pavadinimų, bet skirtingose šalyse pagamintų produktų /  Alina Ožič (LŽ) nuotrauka

Europos Parlamento (EP) informacijos biuras Lietuvoje penktadienį surengė diskusiją dėl šiuo metu ES institucijoje ir ES valstybėse aktyviai svarstomo dvejopos produktų kokybės klausimo. Diskusijoje dalyvavo Europos Komisijos nario Vytenio Andriukaičio, atsakingo už visuomenės sveiktą ir maisto saugą, kabineto vadovas Arūnas Vinčiūnas, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Bronis Ropė, kurie išsakė savo požiūrį apie dvejopos kokybės produktus Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.

Rytų Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, kai kurių produktų tyrimai parodė, jog to paties prekės ženklo ir analogiškai supakuotų produktų sudėtis įvairiose šalyse gali skirtis. Gamintojai argumentuoja, kad produktai saugūs vartoti, o skirtumai atsiranda atsižvelgus į vietinių gyventojų skonio preferencijas, perkamąją galią bei vietinės žaliavos naudojimą.

Produktai, kurie yra Lietuvoje, yra blogesni nei senojoje Europoje – tokia yra tendencija. Man labai keista, kai aiškinama, kad mūsų vartotojų skoniai kitokie.

Valentinas Mazuronis teigė, kad Europos Parlamente (EP) vyksta aktyvi diskusija įvairiuose komitetuose, tačiau šiuo metu nėra priimtas vienareikšmiškas sprendimas.

„Jeigu žiūrime į skirtingų sudėčių produktus ir jų pateikimą į rinką, gali atrodyti logiškas paaiškinimas, kad verslas turi teisę gaminti tokius produktus, kokie atitinka reikalavimus, ir kokie jam parankūs. Taip vertinti galime atskirus produktus. Tačiau žiūrint sistemiškai – vaizdas kitas. Kalbame ir apie kosmetiką, vaikų prekes bei kitus dalykus“, – kalbėjo V. Mazuronis.

Pasak V. Mazuronio, yra akivaizdu, jog gamintojai kartu su prekybininkais įžūliai apgaudinėja valstybių ir ištisų regionų vartotojus.

„Iš esmės, pasinaudodami žymėjimo dalykais, jie sąmoningai gamina pigesnę produkciją Rytų Europai. Tai vadinu mūsų visų apvaginėjimu“, – sakė europarlamentaras.

Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad Lietuva turi apginti savo vartotojus. Europarlamentaras siūlo daryti tyrimus ir viešai skelbti gamintojus, siūlančius prastesnės kokybės gaminius Lietuvos rinkai.

„Taip pat reikia nurodyti ir prekybos centrus, savo vartotojams siūlančius šias prekes. Manau, tuomet vartotojai nustotų pirkti tokias prekes, ir priverstų verslą keisti savo elgesį“, – siūlymus vardijo politikas.

Bronius Ropė pastebėjo, kad Lietuvos vartotojai jaučiasi „antrarūšiai“ gaudami ne pirmos kokybės prekes: „Gamybininkų ir prekybininkų tikslas yra pelnas, mes tai puikiausiai žinome. Jei valstybėje nėra tradicijų ir kontrolės sistemų dėl visuomenės sveikatos, valstybė turi teisė įvesti papildomus apribojimus. Galima spekuliuoti, pavyzdžiui, skonio stiprikliais, kurie sukelia didesnį malonumą ir tuomet žmogus daugiau valgo, ypatingai vaikai.“

Europarlamentaras asmeniškai teigė nejaučiantis didelio skirtumo tarp siūlomų produktų Vakarų Europoje ir Lietuvoje, galbūt, tik kai kurie produktai, kaip žuvis ar daržovės, nėra patys šviežiausi. Jis teigė, kad visų gaminių sudėčių išanalizuoti ir palyginti neįmanoma, visa informacija turi būti aiškiai skelbiama gamintojo.

„Produktai, kurie yra Lietuvoje, yra blogesni nei senojoje Europoje – tokia yra tendencija. Man labai keista, kai aiškinama, kad mūsų vartotojų skoniai kitokie, todėl ir vežami tokie gaminiai. Mes mėgstame mažiau naudingų medžiagų produktuose? Mėgstame prastesnius ingredientus? Mėgstame palmių aliejų, o ne palmių branduolių aliejų? Mūsų katės mėgsta 30 proc. vištienos konservuose, o Briuselio augintiniai – 57 proc. vištienos tokiuose pačiuose konservuose?“ – retoriškai klausė Bronius Ropė.

Europarlamentaro teigimu, esminiai žingsniai turi prasidėti nuo produktų vardijimo ir žymėjimo. To paties prekės ženklo produktus reikia žymėti, kad vartotojas aiškiai tai suprastų ir galėtų rinktis: „Pati didžiausia jėga yra vartotojai, kurie visuomet gali rinktis kokią prekę įsigyti. Kitas reikalavimas būtų politikams, kurie gali priimti svarius sprendimus ir pristatyti peticijas.“

Ana Čiudinienė, „Rimi“ kokybės departamento direktorė, teigė, kad buvo supažindinta su tyrimais, kuriuos atliko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

„Apie tai yra šnekama nuo senų laikų ir tai nėra jokia paslaptis. Tačiau kol nėra adekvačių įrodymų, nėra metodologijos – sunku kažką vertinti ir sakyti“, – teisinosi ji.

„Rimi“ kokybės departamento direktorė nemano, kad produktų žymėjimas galėtų pakenkti pardavimams, kadangi tai vartotojo pasirinkimas. Taip pat ji tvirtino, kad joks prekybos centras negali daryti žymėjimų kol nėra pristatytas tyrimo metodologija.

„Vyrauja klaidinantis požiūris, kad prekybininkas renkasi kokybę. Iš tikrųjų, nėra jokių susitarimų su tiekėjais, gamintojais, nes yra siūlomas vienas ar keli produktai. Taip pat nėra žinoma kurioje valstybėje pristatoma prekė yra „etalonas“. Todėl mes negalime tiksliai žinoti, kad, pavyzdžiui, Vokietijos produktas yra etaloninis. Turime aiškiai suprasti kas yra etalonas ir su kuo mes galime lygiuotis“ – kalbėjo „Rimi“ atstovė.

Arūnas Vinčiūnas teigė, kad skirtingos kokybės produktų problema Rytų Europos šalyse aptarinėjama jau dvejus metus.

„Rengiama vieninga metodologija, kaip vertinti produktus, ji bus baigta balandį, ir po atliktų tyrimų turėsime rezultatus. Aiškinsimės, ar skirtingose rinkose skirtumai padaryti dėl naudos, ar prisitaikant prie vartotojų poreikių. Jeigu tai daroma dėl naudos, tai išties galima vertinti kaip vartotojų klaidinimą“, – sakė Arūnas Vinčiūnas.

Pasak jo, balandį Europos Komisija išleis direktyvas vartotojų teisių apsaugos tarnyboms, aiškiau reglamentuojančias, kaip atskirti produktų sudėties skirtumus.

Vartotojų skundų dėl to, kad Lietuvoje nusipirkta prekė yra kitokios kokybės nei gamintojo šalyje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pastaraisiais metais nėra gavusi, aiškino Jurgita Bakasėnienė, Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja.

„Tyrimą atlikome tik tada, kai iškilo šis klausimas pakankamai garsiai. Buvo lyginamas Lietuvoje ir ne gamintojų šalyse parduodamų prekių ne tik ženklinimas, bet ir daromi prekių bandymai“, – tvirtino Jurgita Bakasėnienė.

Rima Tuganauskaitė, Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Produktų saugos ir kokybės departamento direktoriaus pavaduotoja aiškino, kad įsigytos prekės visuomet lyginamos ženklinimais, taip pat jos yra tikrinamos laboratorijoje.

„Bandyti septyni gaminiai, po du iš skirtingų pardavėjų: šampūnai, plaukų priežiūros priemonės, skalbimo milteliai ir t.t.“, – kalbėjo Rima Tuganauskaitė.

Pasak tarnybos atstovės, nors prekės atrodė identiškos, ant pakuočių įvardyti tam tikri skirtumai, dėl to negalima sakyti, kad tai tapačios prekės, kokios parduodamos gamintojo šalyje.

„Vis dėlto turiu pažymėti, kad bandymų metodai nestandartizuoti, neakredituoti, pirkti apklausos būdu. Tyrimas ginčytinas ir dėl to, kad nėra tikrai žinoma, ar prekės vežtos ne iš tų pačių sandėlių“, – pabrėžė Rima Tuganauskaitė.

Tarnyba prižiūri, kad į Lietuvos rinką tiekiami ne maisto produktai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pernai tarnybos iš viso buvo atlikti 2729 patikrinimai, 27,6 proc. jų nustatyti reikalavimų neatitikimai. Dažniausiai tai buvo ženklinimo reikalavimų neatitikimas, informacijos nepateikimas lietuvių kalba, Europos Sąjungos (ES) rinkoje neleidžiamų medžiagų naudojimas sudėtyje ir kiti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"